Nusitaikė į nemokamus plastikinius maišelius

Užpernai Lietuvoje kiekvienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 40 storesnių plastikinių maišelių, o lengvesnių – apie 260 vienetų, tačiau įpročiui viską dėti į maišelius norima užkirsti kelią. Aplinkos ministerija siūlo nuo 2018 m. pabaigos uždrausti prekybininkams parduotuvėse nemokamai dalinti plastikinius pirkinių maišelius.

Aplinkos ministerija parengė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, kurį priėmus po trejų metų pardavėjai nebegalėtų pirkėjams prekių dėti į nemokamai dalinamus lengvuosius plastikinius maišelius – juos visuose prekybos vietose klientai turėtų įsigyti. Vis dėlto projekte numatyta, kad šis draudimas nebūtų taikomas labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.

Aplinkos ministerija šį pakeitimą siūlo perkeldama Europos Sąjungos direktyvą, deklaruojančią tikslą dėl taršos mažinti plastikinių pakuočių naudojimą ES. 2013 m. duomenimis, Europos Sąjungoje per metus buvo sunaudojama apie 8 mlrd. vienetų.

Dar pernai pabaigoje tai pajautė Didžiosios Britanijos gyventojai, kai parduotuvėse nebesulaukė nemokamų pirkinių maišelių, o už juos turi sumokėti po 5 pensus.

Diskutuojant apie plastikinių maišelių naudojimo mažinimą ne kartą buvo minimas sprendimo būdas – jų apmokestinimas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigė, kad Aplinkos ministerija, ruošdama projektą, atsižvelgė į prekybininkų poziciją.

„Tad projektui pritariame. Draudimas Lietuvos prekybininkams didelės neigiamos administracinės ar finansinės įtakos neturės. Jau ne vieneri metai, kai didžioji dalis prekybininkų prekių maišelius yra apmokestinę. Tie, kurie dalija nemokamai, turės prisiderinti ir apmokestinti“, – komentuoja pašnekovas.

L. Vilimas mano, kad pardavėjams, kurie šiuo metu maišelius prekėms dalija nemokamai, tokie pasikeitimai išeis tik į naudą, nes šie gaus pajamas, kurios bent dalinai padengs tų maišelių įsigijimo kaštus.

„Nemokamai bus dalijami tik vienkartiniai permatomi mažieji maišeliai higienos sumetimais, pavyzdžiui, susidėti biriems produktams. Tokią išimtį leidžia ir Europos Sąjunga“, – pridėjo jis.

Kalbant apskritai L. Vilimas tiki, kad Lietuva yra pavyzdinė šalis, kaip prekybininkai sprendžia maišelių klausimą, nes pirkėjams yra pateikiama skirtingų alternatyvų: popieriniai, medžiaginiai, plastikiniai daugkartinio naudojimo maišai ar dėžės.

„Mūsų skaičiavimais, Lietuvoje į rinką išleidžiamas būtent toks kiekis, kokio reikalauja ES ar net mažiau“, – sako prekybininkų atstovas.

Kaip yra rašęs portalas grynas.lt Europos Komisija yra numačiusi iki 2019 m. sunaudojamų maišelių skaičių sumažinti perpus, o iki 2025 m. – 80 proc. Tikslas – 40 maišelių ES gyventojui per metus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas, kaip ir L. Vilimas, pritarė, kad prekybininkai jau dabar prisideda prie taršos mažinimo siūlydami skirtingas alternatyvas prekėms susidėti.

„Lygiai taip pat, didžioji dalis maišelių, kuriuos naudojama ir taip jau nėra nemokami. Visa esmė – ko nori pats vartotojai. Nereikia pamiršti, kodėl žmonės renkasi plastikinius maišelius: jie lengvi (lengva transportuoti, sandėliuoti), patvarūs (pvz., popieriniai sušlapę prarandą tvirtumą), higieniški (daugkartinius medžiaginius maišelius gali reikti valyti), panaudojami kelis kartus (pvz., naudojant vietoje šiukšlių maišų)“, – komentavo jis.

Vis dėlto Ž. Šilėnas mano, kad pirkėjus reikėtų skatinti ne grįžti prie sovietinių „sietkų“, bet suderinti gyventojų įpročius su gamybos ir technologijų galimybėmis, pavyzdžiui, kurti maišelius, kurie ištirptų sąvartyne. Žinoma, tokiu atveju, prideda LLRI vadovas, kyla kainos klausimas.