Ar reikia įmonių, bendradarbiaujančių su Rusija, sąrašo?

Delfi TV laidos „Iš esmės“ pradžioje kalbėta apie įmones, kurios galimai vis dar palaiko ekonominius ryšius su agresoriumi. Pagal šiuo metu galiojančios teisės aktus, viešinti informaciją apie Rusijoje vis dar veikiančius verslus nebūtų įmanoma. Tokią išvadą priėmė trečiadienį posėdžiavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„INVL Asset Management“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, paklausta, ar reikėtų valstybei įsikišti ir kaip nors reaguoti į tokias įmones bei jų santykius su Rusija, tikino, kad sudaromas įmonių sąrašas tam padėtų, o taip pat reikia tikėtis, kad laikui bėgant spaudimas tokioms įmonėms didės ir iš pirkėjų pusės.

„Makroekonominiu požiūriu vertinant, Lietuva jau 2014 metais atsijungė nuo Rusijos kaip rimtos prekybos partnerės. Reeksportas buvo tas srautas, kuris išskyrė mus kaip didelį partnerį, bet lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo labai neženklus ir palaipsniui tik mažėjo. Dabar išliko keli šimtai įmonių ir čia jau yra daugiau etinis klausimas, mano akimis, tai yra amoralu ir natūralu, kad čia jau nebėra pilkų zonų ir reikia rinktis pusę, o ta pusė yra aiški. Visa Europa, visos mūsų kaimynės stovi Ukrainos pusėje, todėl bet kokia prekyba ir santykiai su agresorėmis yra tiesioginis tos pusės rėmimas. Manau, kad jeigu pačios įmonės nesusipras, tai ilgainiui bus priverstos keisti savo elgseną dėl etinių klausimų, dėl bankų sistemų požiūrio ir dėl klientų požiūrio dėl savo elgesio“, – sako ekonomistė.

„Sąrašas (įmonių, kurios nenutraukė ryšių su Rusija) būtų variantas ir tokiu atveju žinotume įmones ir natūralu, kad atsirastų toks minkštasis spaudimas toms įmonėms keisti savo elgseną“, – priduria ekonomistė.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pritaria, kad visa ši diskusija ir klausimas – labiau etinis, o kurią pusę palaikyti, įmonėms turėtų būti jau visiškai aišku.

„Manau, kad čia būtent ir yra tas etinis klausimas. Aišku, yra šioks toks kainų padidėjimo poveikis, nes mes dar žiūrime į praėjusių metų eksporto rodiklius. Statistikos departamentas pateikė tuos rodiklius to meto kainomis, reiškia, kad jie neeliminuoja infliacijos ir produktų kainų kilimo, bet aš visiškai sutinka su kolegomis, kad tai yra visiškai etinis klausimas. Įmonės turi pasirinkti tam tikrą pusę. Man irgi ta pusė yra visiškai aiški ir įmonių sąrašo viešinimas iš tikrųjų padėtų. Čia galbūt yra kitas labai svarbus aspektas, kad nepaisant to, kad mes kalbame apie krizę, recesiją, ji dar nėra šių metų pradžios tema ir viena didžiausių problemų verslui šiuo metu yra darbuotojų pritraukimas ir darbuotojų trūkumas. Tas švelnus spaudimas, tų įmonių sąrašo paviešinimas iš tiesų galbūt paskatintų įmones pakeisti savo požiūrį būtent per reputacinį aspektą ir per tai, kad toms įmonėms tiek dabar, tiek ilgainiui bus gerokai sunkiau pritraukti darbuotojus, kas reiškia mažesnę apyvartą, mažesnį eksportą, mažesnę grąžą“, – sako ekonomistas.

Kaip valstybė turi reaguoti į įmones, nenutraukusias ekonominių ryšių su Rusija

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė taip pat sureagavo į tai, ar valstybė turėtų kaip nors daugiau reguliuoti visą šią situaciją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)