aA
Šalies draudėjams pateikus informaciją apie darbuotojų profesijas, paaiškėjo, kad daugiausiai šalies gyventojų dirba pardavėjais, o vidutinės pajamos skaičiuojamos 1950 Lt.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Ši situacija išryškina faktus, kurie Lietuvoje formavosi ilgą laiką. Mūsų šalyje nuolat mažėjo gamybinis sektorius, o didėjo paslaugų ir prekybos plėtra. Todėl tai, kad daugiausiai šalies gyventojų dirba pardavėjais, nestebina, o parodo realią būseną. Mat dominuoja aptarnavimo sritis, prie kurios priskiriami ir pardavėjai“, - „Laisvajai bangai“ rezultatus komentavo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.

„Tai nėra labai gerai. Mat pardavimas turtingoje valstybėje būtų vienas faktas, o mūsų šalyje produkcija, kuri yra parduodama, nėra mūsų kilmės. Kalbant apie BVP kūrimą, mūsų augimo potencialas taip nestiprėja, nes uždirbama perparduodant“, - įsitikinęs profesorius.

Pasak jo, tai labai atsispindi įmonių vadovų skaičiuje: „Jų šalyje turime apie 51 tūkst. Tačiau reikia nepamiršti, kad daugiausiai dominuoja mažos įmonės, kurios sudaro virš 90 proc. visų įmonių. Todėl joms  yra ribotos galimybės pritraukti dideles investicijas, naudoti naujausias technologijas, vykdyti mokslinę veiklą, kurti technologijas gamybos srityje, pritraukti naujų paslaugų srautą“.

Tad, pasak profesoriaus, reikia labai atsakingai žiūrėti į šį skaičių, galvojant apie Lietuvos ekonomikos plėtrą.

Investicijos į gamybą – gerovės garantas

Nurodė pagrindinę bėdą: kodėl vis dar gyvename neturtingai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

B. Gruževskis įsitikinęs: „Mažų įmonių dominavimas yra teigiamas dalykas, nes verslumas ir gebėjimas kurti darbo vietas yra svarbus, tačiau politiniu atžvilgiu reikia galvoti apie stambių verslo vienetų stiprinimą, rodyti didesnį dėmesį didesnėms investicijoms, ypač į naujas technologijas, darbo vietų steigimą – tai mūsų pagrindinis ateities prioritetas. Ekspertų pasisakymuose dominuoja kalbos apie pensijų sistemos stabilizavimą, gerovės sistemos išsaugojimą, o viso to pagrindą sudaro gerai apmokamos darbo vietos. Nes jos gali būti tinkamai apmokestinamos, o tada atitinkamai formuojasi ir valstybės biudžetas. Tačiau tam pirmiausiai reikalingos investicijos gamybos ir paslaugų sferoje, nes pardavimas ir mažmeninė prekyba nesudaro galimybės kurti didelę pridėtinę vertę“.

Pasak jo, visame pasaulyje aptarnavimo sektoriuje yra daugiausiai dirbančiųjų, o šie darbai mažiausiai apmokami.

„Jei jie dominuoja, tai parodo, kad labai sunku kryptingai veikti, jog nuolat didėtų veiklų, kurios leistų atsirasti geriau apmokamoms darbo vietoms. Tai pirmiausiai yra aukštesnėmis technologijomis aprūpintos darbo sferos. Ir tai kelia susirūpinimą. Nes, viena vertus, mums būtina nauja užimtumo struktūra. Kita vertus, pagal šią statistiką galėsime geriau orientuotis, kur mes judame. Čia norėtųsi, kad mažėtų pasyvių darbo vietų skaičius, ir didėtų aktyvių, kurios naudoja aukštas technologijas, ir kad augtų darbo užmokestis. Tada matytume perspektyvą ir socialinės gerovės išsaugojimo kryptis“, - sako prof. B. Gruževskis.

Darbdaviui garantiją turi suteikti aukštoji mokykla

Pasak specialisto, čia galima kalbėti apie specialistų parengimą, kuris labai sunkiai suspėja paskui gamybos kaitą: „Aukštosios ir profesinės mokyklos bendradarbiauja su darbdaviais, bando tobulinti studijų programas, baigiamųjų darbų temas sieja su realia rinka. Tačiau iš kitos pusės, kai žmogus baigia studijas, jam yra labai svarbios pajamos. Tačiau siūlomas darbo užmokestis neatitinka jo poreikių. Nors jo kvalifikacija tarsi ir tinka.

Profesoriaus teigimu, kadangi Lietuvoje aiškiai dominuoja mažos įmonės, sunku kalbėti apie darbuotojų specializaciją, nes dažniausiai vyksta taip, kad kiekvienas darbuotojas turi išmanyti labai daug sričių, o studijos ruošia siauriau. Nes kai ruošiama plačiai, nukenčia specializacija. Tačiau tokia problema yra visame pasaulyje. Mat didėja kompleksinių žinių poreikis, kuris reikalauja ilgesnio studijų laikotarpio.

„Kertinis akmuo yra apmokėjimas už darbą ir galimybė investuoti į specialisto parengimą konkrečiai darbo vietos specifikai. O aukštosios mokyklos negali to padaryti. Todėl vis kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą. Kai kurie užsienio universitetai numato galimybę buvusiam studentui įsidarbinus, toliau nemokamai mokytis pagal pasirinktą studijų programą – kad darbdavys nerizikuotų, o aukštoji mokykla tarsi suteiktų jam garantiją. Taip galėtų būti ir Lietuvoje“, - sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. B. Gruževskis.

Laidos įrašą klausykite čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prekybos paliaubų vaisiai: Kinija vėl perka JAV sojos pupeles (3)

Kinija po beveik 6 mėnesių pertraukos vėl perka Jungtinių Valstijų sojos pupeles, naujienų...

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (697)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

PPO reformų pasiūlymai neįtikina Jungtinių Valstijų (1)

Pasaulio prekybos organizacijos ( PPO ) reformų pasiūlymai nesprendžia Jungtinių Valstijų...

Norinčius sušių Kūčioms ragina paskubėti – visiems gali ir neužtekti (128)

Nacionalinis japonų patiekalas ant Kūčių stalo šiemet turbūt nustebintų tik kaime...

Vokietija užsitikrino prieigą prie didžiulių Bolivijos ličio atsargų (6)

Vokietija ir Bolivija trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pramoninio ličio...

Top naujienos

Įvertino Vyriausybės darbą skirtingose srityse: turi sunerimti dėl keturių (35)

Lapkričio 4 – gruodžio 3 dienomis Rinkos tyrimų centras Tėvynės Sąjungos – Lietuvos...

Palygino kelionių organizatorių pasiūlymus: poilsis ten pat, o kainų skirtumas – 400 eurų (4)

Planuojant kelionę visuomet svarbu gauti norimo tipo poilsį už geriausią įmanomą kainą. Vis...

Jokių „Danske“ skeletų spintoje, sako Lietuva, kol jos kaimynės nepatogiai muistosi (5)

Kol kitas Baltijos šalis drebina finansiniai skandalai, Lietuva turi žinią visiems,...

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (697)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (209)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Nutylėta tiesa apie tragišką muilo operų žvaigždžių likimą: kai kurių gyvenimas – baisesnis nei siaubo filmas

Muilo operos – bene ilgiausios šiuolaikinio pasaulio istorijos. Diena iš dienos jų gerbėjai...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (371)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (1651)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Orai: snigs beveik visur (4)

Artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems pamažu nykstantis ciklonas. Ketvirtadienį dangus...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (523)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...