Po pusmečio pertraukos į „Vilniaus vandenų“ vadovo postą grįžęs Valentinas Miltienis teigia, jog dumblo utilizavimo įkainiai – nepaprastai dideli, o Jūrmalos apylinkėse jau netrukus gali pasklisti toli gražu ne jūros aromatas.
Sutartis su „Ekolita“ pasirašyta rugpjūčio pabaigoje, kuomet „Vilniaus vandenims“ dar vadovavo Valdas Savickas. Jis įmonės vadovo poste buvo pakeitęs tą patį V. Miltienį, kuris iš posto išverstas po to, kai įmonės kontrolę iš socialdemokratų perėmė konservatoriai.
Dumblo utilizavimo sutartyje taip pat numatyta galimybę ją pratęsti tokiomis pat sąlygomis dar dvejiems metams.
„Ekolita“ ramina, kad viskas teisėta, o pinigai panaudojami tinkamam dumblo perdirbimui. Bendrovė taip pat teigia, kad Jūrmalai vilnietiškos smarvės baimintis nereikia.
Dvigubai pigesnis pasiūlymas neįtiko
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, vienos tonos dumblo utilizavimas „Vilniaus vandenims“ kainuos kiek daugiau nei 360 Lt. Tokią kainą pasiūliusi „Ekolita“ laimėjo konkursą. Tiesa, nugalėtojos kaina nebuvo mažiausia.
CVPP duomenimis, konkurse taip pat dalyvavo bendrovė „Inversis“, siūliusi beveik dvigubai mažesnį įkainį – 187,55 Lt už toną. Tačiau „Vilniaus vandenys“ šį pasiūlymą atmetė. Priežastis: „nėra pateikta užpildyta pasiūlymo forma“.
Nuotekų dumblas „Vilniaus vandenyse“ skaičiuojamas tūkstančiais tonų. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad per metus jo utilizuoti reiktų apie 40 tūkst. tonų.
Vilniečių nuotekos keliauja į Jūrmalą
„Vilniaus vandenų“ skelbime apie sutarties sudarymą nurodyta, kad iš visos grandiozinės sutarties vertės „Ekolitai“ liks tik apie 20 proc. (daugiau nei 3 mln. Lt per metus), o likusius 80 proc. numatyta atiduoti subrangovams.
50 proc. pinigų teks Mažeikiuose registruotai bendrovei „Previlsta“, kuri teiks dumblo išvežimo paslaugas. Dar 30 proc. sutarties sumos turėtų keliauti Latvijos kompanijai „Eko Terra“, kuriai pavesta vykdyti patį dumblo utilizavimą.
O utilizavimas vyksta netoli garsiausio Latvijos kurorto – Jūrmalos. Būtent Jūrmalos apylinkėse yra aikštelės, kuriose „Eko Terra“ turi leidimą vežti nuotekų dumblą.
Kaina sukėlė šoką
„Įkainis neįtikėtinai didelis. Maždaug tris kartus didesnis nei tas, už kurį lig šiol buvo išvežamas dumblas. Įmonei tai yra milijoniniai nuostoliai arba papildomi kaštai. Tokia našta gali būti arti nepakeliamos“, - sakė „Vilniaus vandenų“ vadovas.
Pašnekovo skaičiavimais, vienos sunkiasvorės mašinos, pakrautos dumblo, išvežimas į Latviją „Vilniaus vandenims“ kainuoja apie 9 tūkst. Lt. Tiek tenka pakloti už maždaug 25 tonų dumblo išvežimą iš sostinės.
Jis taip pat stebėjosi, kodėl vadovaujant jo pirmtakui „Vilniaus vandenys“ atsisakė dvigubai pigesnio pasiūlymo vien dėl to, kad „Ekolitos“ konkurentė nepateikė „nereikšmingų dokumentų“.
Abejoja, ar dumblas Latvijoje pilamas teisėtai
V. Miltienio žodžiais, dumblą utilizuoti galima ir Lietuvoje. Tiesa, norint surasti tinkamus laukus ir suderinti aplinkosaugines procedūras reikia pereiti nemažą biurokratinę mėsmalę.
Bet labiausiai „Vilniaus vandenų“ generalinį direktorių neramina tai, jog nuotekų dumblas Jūrmalos apylinkėse gali būti pilamas neteisėtai. Mat „Vilniaus vandenims“ pateiktoje dokumentacijoje nurodoma tik tiek, kad „Eko Terra“ gali prie Jūrmalos utilizuoti perdirbtą dumblą iš Rygos, tad kyla abejonių, ar vilnietiškas dumblas gali būti pilamas toje pačioje vietoje su tuo pačiu leidimu.
„Mums kyla klausimų. Todėl mes užklausėme Latvijos Valstybinės aplinkos tarnybos Didžiosios Rygos regioninės aplinkos, kuri išrašinėja leidimus. Dabar ten atliekamas patikrinimas. Manau, kad kitą savaitę bus informacija, ar tas leidimas galioja ir tą „Vilniaus vandenų“ „produkciją“ galima nepažeidžiant įstatymų vežti ir sandėliuoti tose aikštelėse, kur dabar yra vežama“, - aiškino V. Miltienis.
Pašnekovas taip pat neatmetė galimybės, kad į Latviją keliaujanti „produkcija“ netrukus gali tiesiogine prasme pagadinti latviams orą. „Na, kaip Lazdynų gyventojai jaučia kvapą, panašiai gali ir tenai būti“, - svarstė V. Miltienis.
Nespėja vežti nuotekų
Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, jau dabar matoma požymių, kad „Ekolita“ nesilaiko įsipareigojimų, o sutartis gali būti nutraukta.
Pavyzdžiui, bendrovė įsipareigojo per mėnesį utilizuoti apie 2 tūkst. tonų dumblo, tačiau kol kas sugeba Vilnių išvaduoti tik nuo maždaug 400 tonų.
„Visų pirma, lauksime informacijos iš Latvijos. Kita vertus, jau dabar matome, kad nevykdoma viena iš sutarties sąlygų. Toli gražu. Įmonė susiduria su didelėmis problemomis. Kur tada tą dumblą dėti?“, - sakė V. Miltienis.
„Vilniaus vandenų“ vadovas teigė neatmetantis galimybės dėl šios sutarties kreiptis į teisėsaugą.
Priekaištai nustebino
„Ekolitos“ direktorė Reda Kondrotienė DELFI teigė nustebusi dėl „Vilniaus vandenų“ vadovo nusiskundimų. Esą pačiai „Ekolitai“ kol kas teko girdėti tik komplimentus.
„Jie kaip tik labai patenkinti, kad mes labai sparčiai didiname (darbų apimtis – DELFI)“, - stebėjosi įmonės vadovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad „Vilniaus vandenų“ atstovai patys lydėjo dumblą į Latviją ir matė, kaip viskas vyksta. „Jie važiavo iš paskos ir viską žiūrėjo. Važiavo visa jų delegacija kartu ir viską žiūrėjo. Dokumentus, viską tikrino“, - tęsė R. Kondrotienė.
Pasak jos, kol kas „Ekolitai“ pavyko utilizuoti apie 500 tonų dumblo, tačiau bendrovė stengiasi didinti pajėgumus. „Vežėm po dvi mašinas, šią savaitę pridedame jau trečią. Po truputį ir didiname tuos kiekius, stengiamės kuo greičiau“, - aiškino pašnekovė.
Paklausta, kodėl dumblo utilizavimo kaina taip ženkliai skiriasi nuo konkurentų pasiūlymo ir to, ką lig šiol mokėjo „Vilniaus vandenys“, verslininkė teigė, jog to priežasčių daug – pradedant transportavimo kaštais ir baigiant nepigiomis latvių kompanijos „Eko Terra“ paslaugomis.
„Jisai utilizuojamas, perdirbamas. Tai daro Latvijos bendrovė su visomis licencijomis, ji turi savo technologiją, ir dumblą naudoja kaip trašą. Už tai mes taip brangiai mokam. (...) Mes nevežam kažkur į laukus ir nepilam“, - aiškino R. Kondrotienė.
„Ekolitos“ vadovė taip pat tikino, kad po latvių atliekamų darbų nuotekų dumblo „kvapelio“ nebelieka, tad Jūrmalos gyventojams nėra ko nerimauti. Verslininkė taip pat atmetė V. Miltienio dvejones dėl dumblo kelionių į Latviją teisėtumo – esą „Ekolitos“ partneriai turi visus leidimus, reikalingus „lietuviško“ dumblo perdirbimui.
Pasak jos, daugiausiai kainuoja būtent dumblo išvežimas ir perdirbimas, o pati „Ekolita“ pinigus gauna už administracinį darbą. Įmonės direktorė taip pat patvirtino, kad 15 mln. Lt viršijančią sumą „Vilniaus vandenys“ turėtų sumokėti per metus, o sutartis gali būti pratęsta dar dvejiems.
R. Kondrotienė patikino, kad jeigu sutartį bus bandoma nutraukti, „Ekolita“ savo interesus veikiausiai gins teisiniu keliu.
Sutartis su „Vilniaus vandenimis“ – stambiausias „Ekolitos“ laimikis valstybiniame sektoriuje. CVPP duomenimis, bendrovė per pastaruosius porą metų yra laimėjusi dar 4 viešųjų pirkimų konkursus, tačiau didžiausio jų vertė tesiekė 50 tūkst. Lt.
Registrų centro duomenimis, „Ekolitos“ akcininkai – pati R. Kondrotienė, JAV gyvenanti lietuvė Dalia Žarskienė bei Vokietijos pilietė Lena Reub.
