„Krizės nuotaikas jaučia visi. Kadangi mažmeninė prekyba šiek tiek lėtėja, tai, logiška, kad tu negali, iš tikrųjų, nejausti“, – teigia AB „Panevėžio stiklas“ vadovas Gintaras Petrauskas.

Kad užsikūręs pramonės konvejeris po truputį stoja, rodo ir skaičiai – sausį–balandį produkcijos apimtys krito dešimtadaliu.

Prasidėjus vasarai – visi atsikvėps. Tačiau verslas baiminasi to, kas laukia rudenį.

„Mažės darbuotojų, mažės pajamos, mažės pardavimai ir, gali būti, išvis ekonomikos griūtis“, – teigia Vilniaus Prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.

Vilniuje susirinkę verslininkai tariasi ką daryti. Jau devynis mėnesius iš eilės mažėja lietuviškų prekių eksportas. Per mėnesį prekių išsiunčiama 1 milijardu eurų mažiau nei įprastai. Verslas praranda rinkas, bet dėl brangių žaliavų tenka kelti kainas.

Pagrindine eksporto rinka išlieka Europos Sąjunga ir Skandinavijos šalys. Verslininkai skaičiuoja per tris mėnesius čia praradę daugiau nei 300 milijonų eurų, tačiau „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad eksporto tempai grįžo į normalią padėtį, bet nekrito.

„Nuo pandemijos pradžios ir nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys išaugo trečdaliu, kone daugiausiai Europos Sąjungoje. Dabar tas sumažėjimas, nuo rekordinių gamybos apimčių, dešimtadaliu – jis tikrai nėra dramatiškas“, – aiškina N. Mačiulis.

Gąsdina ir ruošiami didesni mokesčiai. Nepaisant politinės suirutės, Finansų ministrė mokesčių reformos į stalčių dėti nesiruošia. Klausimas – kada verslas apie tai sužinos?

„Planas pateikti mokesčių paketą Seimui, kadangi jis susijęs ir su mūsų įsipareigojimais Europos komisijai įgyvendinimu. Tačiau klausimas, kada mokesčių reformos paketas bus pateiktas ir ar pilnai tokios apimties, kaip buvo pristatytas, turbūt, dar atviras klausimas“, – teigia Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įmonės skundžiasi, kad mokesčiai Lietuvoje nestabilūs, o valdžia tik žiūri kaip padidinti pajamas trumpuoju laiku.

„Mokesčių didinimas labai mažina konkurencingumą, o konkurencingumas turi savo pasekmes. Gyvename Europos Sąjungos rinkoje, pasaulinėje rinkoje ir po šių reformų, mes taip jaučiame, kad verslas taps nekonkurencingas“, – teigia Vilniaus Prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas S. Leonavičius.

Verslas taip pat nuogąstauja, ar neužsikurs mokesčių karuselė? Pajamos į biudžetą didės, verslas kels algas arba atleidinės darbuotojus, o valdžia – juos subsidijuos.

„Kas yra daugiau apmokestinama, tai žmonių pajamos, ypač, aukštesnes pajamas gaunančių žmonių pajamos. Man atrodo, kad daliai verslo atstovų tiesiog sunku suprasti, kad jie turi solidariai prisidėti prie mūsų visos visuomenės gerovės“, – teigia Finansų ministrė G. Skaistė.

Mokesčių pakeitimus palaiko ir Briuselio politikai. Europos komisija skelbia, kad Lietuvos pajamos iš mokesčių atrodo, kone, prasčiausiai: nekilnojamojo turto mokesčių surenkama septynis kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, transporto mokesčių – daugiau nei tris kartus mažiau, o įmonių pelno mokesčių – du kartus mažiau.

Europos komisija Lietuvai rekomenduoja atsisakyti kompensacijų už dujas ir elektrą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, o kas laukia ekonomikos – konkrečiai neįvardina.

Ekonomistai ragina žiūrėti kritiškai. Anot jų, ar krizė bus priklausys nuo to, kaip seksis su eksportu į kitas šalis.

Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, šiuo metu turime ekonomikos atvėsimą. Krize to vadinti, kol kas, negalime, nes atlyginimai dar auga, o nedarbo lygis mažas.

Visas LNK reportažas:

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės