aA
Ekonomikos ir inovacijų ministerija užregistravo įstatymų paketą, kuriame numatyta, kad valstybė galėtų paimti asmeniui priklausantį žemės sklypą, jei to reikia stambiam investuotojui. Seimo teisininkai pastebi, jog tai gali prieštarauti Konstitucijai.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

23 Konstitucijos straipsnis skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama, jos teises saugo įstatymai, o ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Kaip savo išvadoje pastebi Seimo Teisės departamentas, investuotojas su valstybe iš pradžių turėtų sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį.

„Nurodyta sutartimi investuotojas, investuojantis į apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusio veiklą, turi įsipareigoti įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, investuotojo privačios kapitalo investicijos į investicijų projektą turi sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. eurų“, – rašoma dokumente.

Teisininkai aiškina, kad siūloma įstatymuose įtvirtinti, jog bet kuriuo atveju, kai bus sudaryta stambaus projekto investicijų sutartis, stambaus projekto investuotojui investicijų sutarčiai įgyvendinti reikalingas žemės sklypas galės būti paimtas visuomenės poreikiams, nes, pagal įstatymus, tokios sutarties buvimo faktas savaime reiškia, kad žemės sklypas reikalingas viešojo intereso tenkinimui, todėl sudarius stambaus projekto investicijų sutartį atsiranda teisinis pagrindas paimti šios sutarties įgyvendinimui reikalingą žemės sklypą.

„Įstatymuose nėra nuostatų, kokiais kriterijais remiantis investuotojas turėtų pasirinkti stambaus projekto investicijos sutarčiai įgyvendinti reikalingą žemės sklypą, taigi jis tai galėtų padaryti savo nuožiūra“, – rašoma išvadoje.

Paims iš silpnesnio ir atiduos stipresniam?

Trečiadienį Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimų atitiktį Konstitucijai svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Laikomės pozicijos, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra kraštutinė priemonė, galima išimtiniais atvejais. Mes vertiname, kad kažkokio specifinio naujo reguliavimo nesukuriame. Vadovaujamės tuo, kas yra dabar. Jei projektas pripažįstamas valstybei svarbiu, remiamės tuo ir visomis procedūromis“, – sakė posėdyje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Tuo metu komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad pasiūlymas skirtas privačių verslo subjektų, o ne visuomenės naudai.

„Nacionalizavimas – žemės paėmimas yra radikalus dalykas, taikomas išskirtiniais atvejais. Jis taikomas tikrai ne privačių verslo subjektų naudai. Šiuo atveju turime įstatymo normą, kuri labai aiškiai sako, kad privačių verslo subjektų naudai bus paimama žemė“, – komentavo ji.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas DELFI sakė, kad pasiūlymas leistų iš silpnesnio (fizinio) asmens žemę paimti ir ją atiduoti stipresniam (juridiniam) asmeniui.

„Jei esi fizinis asmuo, jei už tavęs niekas nestovi, mes iš tavęs paimsime žemę ir atiduosime kokiam nors koncernui. <...> Nematau nieko pateisinamo tokiam projektui“, – sakė jis.

Julius Sabatauskas
Julius Sabatauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokiai pozicijai pritarė ir liberalas Vitalijus Gailius, komiteto posėdyje sakęs: „Tai akivaizdus teisinės valstybės principų pažeidimas“.

Siekia konkurencinio pranašumo

Ministerijos pateiktame įstatymų pakete yra ir daugiau įvairių pakeitimų. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jo rengimą, be kita ko, paskatino tai, kad vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros.

„Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje.

Stambių didelę pridėtinę vertę turinčių gamybos projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos ir prekės, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos)“, – dėsto ministerijos atstovai.

Dokumente pastebima, kad Lenkijoje įmonės atėjusios į specialias ekonominės zonas (SEZ) gauna ne tik pelno mokesčio lengvatą, subsidiją, bet ir įrengtą infrastruktūrą.

„Norint įsisteigti SEZ taikomi labai maži reikalavimai – tik 100 tūkst. eurų kapitalo investicijų. Taigi, nėra nei naujų darbo vietų kriterijaus, nei kitų apribojimų. Šiuo metu SEZ teritorija sudaro 25 tūkst. ha, iš kurios užimta 20 tūkst. ha.

Dabar ten įsikūrusios 2 056 įmonės, kurios sukūrė 230 tūkst. darbo vietų. Be to, nuo 2018 metų įsigaliojo nauja SEZ tvarka, kuri numato, kad įmonė gali įsikurti bet kur Lenkijoje ir naudotis taikomomis lengvatomis ir paskatomis. Taigi, Lietuva neturi konkurencinio pranašumo“, – teigiama rašte.

Taip pat paaiškinama, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypai ar jų dalys galėtų būti paimami visuomenės poreikiams pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus arba savivaldybės lygmens bendruosius planus Žemės įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tik išplečiamas teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos gali būti paimama žemė, reikalinga Stambiems projektams įgyvendinti, sąrašas.

Teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti. Tais atvejais, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams numatomas savivaldybės bendruosiuose planuose, tai pasirinktas mastelis turės aiškiai įskaitomai išreikšti konkretų visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą.

Nuosavybės neliečiamybei iškilo grėsmė: stambūs investuotojai galėtų paimti žmonių žemę
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Žemės paėmimas stambiems projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 2019 metais neturės įtakos. Jei vėlesniais biudžetiniais metais žemės paėmimas bus reikalingas įgyvendinti stambius projektus, iš valstybės biudžeto gali būti reikalinga lėšų priklausomai nuo stambiam projektui reikalingo įgyvendinti žemės sklypo ploto ir savivaldybės.

Žemė paimama rinkos kainomis, kurios šiuo metu priklausomai nuo vietovės svyruoja nuo 100 eurų iki 1 tūkst. eurų už arą. Vadovaujantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ gaunamomis užklausomis, Stambiam projektui įgyvendinti reikalingas žemės sklypas nuo 30 iki 100 ha, tačiau planuojama, kad Stambūs projektai bus įgyvendinami valstybės ir (ar) savivaldybės žemėje, todėl preziumuojama, kad tik 10 proc. žemės sklypų būtų privatūs.

Atsižvelgiant į tai, valstybės išlaidos gali sudaryti nuo 30 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų. Tačiau šie žemės sklypai vėliau bus išnuomojami arba parduodami investuotojui rinkos kainomis, todėl bendra įtaka valstybės biudžetui būtų teigiama“, – apie savo planų kainą pasakoja ministerija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Karbauskis kreipėsi į Skandinavijos bankų savininkus: teiraujasi jų nuomonės dėl siūlomo mokesčio

„Valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskis sako tikintis, kad Seime pritarimo sulauks...

Prezidento patarėjas: nevertiname biudžeto projekto nei labai gerai, nei labai blogai

Kitų metų valstybės biudžeto projektas yra subalansuotas, tačiau trūksta paaiškinimo visuomenei...

Seimui teikiamos Nausėdos siūlomos mokestinės pataisos

Seimui ketvirtadienį pristatomos prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamos įstatymų pataisos dėl...

„Maxima“ sureagavo į žinias apie mokestį didiesiems prekybos tinklams (4)

Valdžiai planuojant įvesti apyvartos mokestį didiesiems prekybos tinklams, mažmeninės prekybos...

Artėjant „Brexit“, finansų įmonės traukiasi iš Didžiosios Britanijos

Londonui ir Briuseliui tęsiant derybas dėl „Brexit“, finansų sektorius rengiasi Didžiosios...

Top naujienos

Matijošaičio sūnus bando pakartoti Karbauskio gudrybę: prieiti prie reto grožio ežero atsirado netikėtų kliūčių (310)

Prie poilsiautojų pamėgto Bebrusų ežero veikia Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus...

Žmonių nebus, stepė liks. Tiksinti radiacinė bomba (13)

„Žmonių čia nebus, šachtos užsidarys, vanduo galbūt pakils į vandeningąjį horizontą, o...

Naujausiuose reitinguose – Nausėdos šuolis ir pasikeitusi Grybauskaitės situacija (65)

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad šią savaitę šimtadienį minintis prezidentas...

Ar telefono įkroviklį galima laikyti prijungtą prie elektros lizdo: trys mitai ir viena tiesa (28)

Iš karto pasakysime, kad prijungtą prie elektros lizdo įkroviklį laikyti galima. Begalė žmonių...

Jei norite apsivalyti organizmą, dabar – tam geriausias laikas: gydytoja Keturkienė pataria, kaip reikėtų tai daryti (25)

Sveikos gyvensenos ir mitybos konsultantė gydytoja Asta Keturkienė sako, kad mūsų sveikatai yra...

Vis nepasimoko: kuo baigiasi bandymas apgauti taromatą? (22)

Jau trečius metus skaičiuojanti pakuočių užstato sistema Lietuvoje stebina užsienio valstybes....

Po milžiniško gaisro Alytuje vis dar išlieka pavojus: dirba dešimtys ugniagesių, gali griūti pastatai (33)

Ugniagesiai ketvirtadienio rytą skelbia suvaldę gaisrą Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje,...

Iš viešumos dingusi Jurgita Tvarijonaitė apie dabartinį gyvenimą: niekada nesusimąsčiau, kad pokyčiai bus tokie kardinalūs (29)

Buvęs modelis Jurgita Tvarijonaitė pasinėrė į šeimyninį gyvenimą ir tapo vienu iš tų...

Kelionė iš Egipto į Izraelį galėjo baigtis pasienyje: patarė, kaip nesutrikti

Egipte viešėjau ne pirmą kartą ir į daugelį ekskursijų tiek iš Hurgados, tiek iš Šarmo el...

Iš komos nepabudęs mirė sunkią smegenų traumą patyręs JAV boksininkas (19)

Sunkią smegenų traumą patyręs 27 metų JAV boksininkas Patrickas Day trečiadienį mirė. Tai...