Nuomonė. Nukentėjus dėl kaimyno kaltės, galimybės susigrąžinti nuostolius gali būti tik teorinės

Grįžote namo po darbo ir radote dėl kaimynų neužsukto čiaupo sugadintas vonios lubas arba, dar baisiau, – užsiliepsnojęs gretimas butas nepataisomai suniokojo neseniai darytą remontą ir virto tūkstantiniais nuostoliais. Ką daryti tokioje situacijoje?

Jeigu nukentėjusiojo butas yra apdraustas, dėl patirtų nuostolių jam per daug galvos neskaudės: draudikai iš savo kišenės atlygins nuostolius ir susigrąžins pinigus iš kaltininko.

Be to, jeigu pats kaltininkas apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, jam nereikės rūpintis, iš kur gauti pinigų kompensuoti kaimyno patirtus nuostolius – juos padengs draudimo bendrovė.

Tačiau tai – idealus šios situacijos scenarijus, kuris dar gerokai nutolęs nuo „lietuviškos“ tikrovės.

Didžioji dalis mūsų šalies butų vis dar nėra apdrausti, todėl, nukentėjus nuo neatsargių kaimynų, be draudimo apsaugos gelbsti tik du dalykai: draugiški santykiai su šalia gyvenančiais žmonėmis ir... jų finansinis mokumas.

Pirmuoju atveju kaimynai tiesiog draugiškai susitaria ir kaltininkas atlygina dalį ar visą nuostolį. Tačiau neretai atsitinka taip, kad butas užlietas, nukentėjusysis nėra apsidraudęs, o akivaizdus kaltininkas – viršutinio buto gyventojas – greitai pašalinęs visus įkalčius neigia savo kaltę arba paprasčiausiai atsisako padengti nuostolius, teisindamasis pinigų trūkumu.

Tokiais atvejais nukentėjusiam belieka apsišarvuoti geležine kantrybe ir kreiptis į teismą, nes kai kaltė yra akivaizdi, ją įrodyti nesunku. Vis dėlto bylos nagrinėjimas ir „akivaizdžios teisybės įrodymas“ gali užtrukti nuo pusės metų iki metų. Sudėtingesniais atvejais, kai reikia surinkti papildomas pažymas bei parašus, teismo procesas gali užsitęsti ir dar ilgiau.

Teismo sprendimas – dar ne garantija

Deja, palankus teismo sprendimas – dar nėra garantija, kad patirti nuostoliai jums bus atlyginti. Net ir po teismo sprendimo, patvirtinančio jūsų skriaudėjo kaltę, kaimynas gali atsisakyti sumokėti pinigus arba paprasčiausiai jų neturėti.

Tokiu atveju reikėtų kreiptis į antstolius, kurie tokio pobūdžio klausimus sprendžia palyginti greitai – per 1-2 mėnesius. Tačiau tuomet, kai kaltininkas neturi oficialaus darbo arba kito turto, išskyrus butą, kuriame gyvena, galimybės pretenduoti į jo vienintelę nuosavybę, gali būti ribotos pagal mūsų įstatymus. Netikėtas nelaimes sunku numatyti, o nukentėjus kaimyno kaltės, kurio vienintelis turtas – jo būstas, galimybės susigrąžinti nuostolius gali būti tik teorinės.

Kita vertus, galima patikimai apsisaugoti nuo finansiškai skausmingų tokių situacijų padarinių. Šiuo metu draudimo kompanijos siūlo daugybę produktų, kuriuos įsigijusiems nedelsiant atlyginami nuostoliai nepriklausomai nuo to, ar butą užpylęs kaimynas yra mokus, linkęs prisiimti atsakomybę ir atsakyti už savo veiksmus.