Likus savaitei iki referendumo įtakingas Rusijos įstatymų leidėjas pareiškė, jog Maskva pasirengusi skirti daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių šiam strategiškai svarbiam Juodosios jūros regionui, kurį dabar de facto kontroliuoja Rusija.
Tuo tarpu Ukrainos finansų ministras Oleksandras Šlapakas pažadėjo, kad Kijevas toliau „dengs visas biudžetines išlaidas Kryme... Krymas bus finansuojamas įprastai“.
Šios kalbos apie pinigus aiškiai parodo, kad pusiasaliui gyvybiškai svarbi pagalba iš išorės.
Uolėtas pusiasalis Ukrainos pietuose, kur gyvena 2 mln. žmonių ir kuris yra kiek mažesnis už Belgiją, gauna 85 proc. jam reikalingo vandens ir 82 proc. elektros energijos iš žemyno, sakė energetikos klausimų ekspertas Mychaila Hončaras iš analitinio centro „Nomos“ Kijeve.
Valstybinė įmonė „Černomorneftegz“ kasmet Juodojoje jūroje išgauna 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tačiau tokio kiekio vos pakanka patenkinti Krymo poreikius, sakė M. Hončaras agentūrai AFP.
Tai taps rimta problema, jei Rusija perims strateginį regioną, įspėjo analitikas.
„Rusija trumpuoju laikotarpiu negalės Krymui kompensuoti išteklių, kuriuos jis gauna iš Ukrainos, nes tarp Rusijos ir Krymo nėra infrastruktūros jungčių“, - sakė M. Hončaras.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas kovo pradžioje pasirašė įsaką dėl tilto, sujungsiančio Rusiją su Krymu, statybų, tačiau jos veikiausiai truks ne vienerius metus.
„Bet kokiu atveju pasekmės krymiečiams bus blogos“, jei rusai aneksuos pusiasalį, įspėjo M. Hončaras.
Kur turistai?
Juodosios jūros pusiasalyje esantis Krymas, sovietiniais metais buvęs pagrindiniu poilsiautojų traukos centru bei valdžios grietinėlės sveikatinimo vieta, vis dar yra smarkiai priklausomas nuo turizmo, o tokie kurortai kaip Jalta ar Eupatorija vasarą sutraukia minias atostogautojų.
Tačiau dabar, kai saulės bei nuotykių ištroškusius poilsiautojus ir ekskursijų laivus čia pakeitė Rusijos kariškiai ir karo laivai, Krymo kurortų laukia neabejotinai nuostolingas sezonas.
„Daug žmonių apsisprendė nevykti į Krymą atostogų, nes tai pavojinga, tai nesaugi vieta“, - sakė ekonominėmis temomis rašanti garsi ukrainiečių žurnalistė Sevhil Musajeva.
Pasak jos, dėl šios priežasties daug žmonių rinksis poilsį Turkijoje ar Sočyje - šių metų žiemos olimpiados sostinėje, kur dabar vyksta parolimpinės žaidynės, nors karo grėsmės šešėlis pakibęs virš viso Juodosios jūros regiono.
„Pernai Krymą aplankė daugiau nei 2 mln. turistų. Kas bus šįmet? Sunku įsivaizduoti“, - sakė S.Musajeva.
Jos nuomone, įmonės, kurios gali prarasti klientus ar net visą savo verslą, jei Krymas atsiskirs nuo Ukrainos ir prisijungs prie Rusijos, dar nėra apimtos panikos.
„Dabar jie yra tiesiog sukrėsti visos šios situacijos, jie negali tuo patikėti. Dar vakar tai buvo Ukrainos teritorija, o dabar šalia biurų pilna rusų karių, daugybė Rusijos vėliavų ant administracijos pastatų, mokyklų“, - sakė žurnalistė.
Tuo tarpu Krymo plėtros fondo vadovas Oleksijus Skorykas situaciją vertina kur kas labiau pesimistiškai ir įspėja, kad sudėtinga ekonominė padėtis pusiasalyje tik blogės.
Prarasta teritorija
Be turizmo, kitas svarbus vietos ekonomikos variklis yra žemės ūkis, tačiau jis „labai priklausomas nuo vandens tiekimo, o aprūpinimas vandeniu yra glaudžiai susijęs su žemynu, todėl čia smarkiai būgštaujama, kad jis gali nutrūkti, jei situacija blogės“, sakė O. Skorykas.
„Absurdiška kalbėti apie būsimas investicijas Kryme, jei neramumai tęsis. Ekonominės plėtros požiūriu Krymas yra prarasta teritorija“, - sakė jis.
Trečiadienį prorusiški Krymo lyderiai įspėjo, jog pradės perimti Ukrainos valstybines įmones, tačiau patikino, kad privačių kompanijų nelies.
Tokios įmonės kaip „Černomorneftegz“ ir tokių nacionalinių bendrovių kaip „Ukrainos geležinkeliai“ vietos filialai „labai greitai pereis Krymo nuosavybėn“, sakė Krymo premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas, kurį citavo agentūra „Interfax“.
Ukraina kasmet šiam Juodosios jūros pusiasaliui skiria maždaug 2,8 mlrd. grivinų (apie 220 mln. eurų), sako Kijevo Razumkovo centro direktoriaus pavaduotojas ir buvęs Ukrainos užsienio reikalų viceministras Valerijus Čalas.
Rusijos Valstybės Dūmos Pramonės komiteto pirmininko pavaduotojas Pavelas Dorochinas sakė, kad Maskva pasirengusi skirti 1 mlrd. dolerių paremti „Krymo pramonės ir ekonomikos infrastruktūros plėtrą“.
Tačiau „to maža naujajai tvarkai palaikyti ir garantuoti Krymo piliečiams visas socialines garantijas“, įskaitant pensijas ir atlyginimus, agentūrai AFP sakė V. Čalas.
Krymas turi rengtis skaudiems ekonominiams padariniams, jei atsigręžęs į Rusiją nutrauks visus ryšius su Ukraina. Tuo tarpu žemyninė Ukrainos dalis, bent jau trumpuoju laikotarpiu, didelio skirtumo neturėtų pajusti.
„Krymo ekonomika prie Ukrainos bendrojo vidaus produkto prisideda ne daugiau kaip 3 proc., todėl dabar tai nėra toks didžiulis praradimas. Tačiau ilgojo laikotarpio pasekmės yra sunkesnės“, - sakė M.Hončaras.