Beveik rekordiniai metai

Kauno LEZ valdančiosios bendrovės direktorius Vytautas Petružis pasakojo, kad 2022-ieji jiems buvo labai geri metai.

„Metai mums buvo antri pagal gerumą per visą mūsų LEZ istoriją. Patys geriausi yra buvę 2017-ieji. Tada pas mus atėjo tokios įmonės, kaip „Continental“, kiti dideli vardai.

2022-ųjų sėkmę matuojame hektarais – kiek išvystėme ir pritraukėme investuotojų. Pernai metais šis rodiklis buvo daugiau 20 hektarų. Tai, kaip metams, didelis plotas. Ten kūrėsi užsienio ir Lietuvos kapitalo gamybinės įmonės, vystytojai, kurie vysto ir dirba su logistikos kompanijomis“, – apie praėjusius metus kalbėjo vadovas.

Pasakyti, ar 2022-aisiais įmonių atėjimas buvęs labiau impulsyvus, ar suplanuotas, vadovas negalėjo. Jis teigė, kad drąsiai galima sakyti tik tiek, jog COVID pandemija tiek LEZ, tiek ten veikiančioms įmonėms žalos nepadarė.

„Mes jau nurašėme šią krizę“, – sakė jis.

Vadovas taip pat kalbėjo ir apie kilusius energetikos kaštus, tačiau teigė, kad čia didelių sukrėtimų verslas nepatyrė ir prisitaikė.

„Karui prasidėjus šiek tiek viskas sustingo, bet paskui verslai toliau plėtėsi. Į šiuos metus mes taip pat žiūrime pozityviai“, – pridūrė jis.

Kol kas, pasak V. Petružio, įmonės noriai teiraujasi dėl plėtros, o užklausų srautas nemažėja.

„Srautas yra tam tikras rodiklis. Dabar vyksta keletas derybų, kurios kitąmet gali virsti į sutartis. Kiek tiksliai jų bus, neaišku. Bet verslai domisi“, – sakė jis.

Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius Vytas Petružis.

Nors vadovas konkrečių įmonių vardų neišduoda, sako, kad šiemet galima sulaukti tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių investicijų.

„Negaliu pasakyti, kad tai tokios įmonės, kaip „Continental“, – apie galimų ateiti įmonių svarbą kalbėjo jis, bet aiškino, kad jei sutartys būtų pasirašytos, 2023-iaisiais Kauno LEZ galėtų būti papildomai sukurta nuo 500 iki 1000 naujų darbo vietų.

Kaip apibendrino, šie metai Kauno LEZ neturėtų būti prasti.

„Dedame visas pastangas, kad būtų bent jau kaip šiemet. Rekordus visada sunku pagerinti“, – sakė vadovas.

Įmonės pristabdė sprendimų priėmimą

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas taip pat teigė, kad 2022-ieji iki metų vidurio buvo vieni geresnių. Pasak jo, nemažai sutarčių dar buvo iš 2021-ųjų, taip pat plėtėsi jau esamos įmonės.

„Jeigu ne geopolitika, tai, manau, įmonės ir ekonomika būtų atsigavusios ir judėjusios visu tempu į priekį.

Bet vėliau buvo susidurta ir su energetiniais iššūkiais.

Potencialūs mūsų klientai, 5–6 įmonės, kurios žadėjo pasirašyti sutartis, pernai jų nepasirašė.

Įmonės dabar laukia, kaip vystysis ekonomika, trūksta duomenų, kad būtų priimtas aiškesnis sprendimas. Tai – užsienio kapitalo įmonės, kurios potencialiai ketino investuoti“, – sakė jis.

Vadovas kalbėjo, kad neaišku, ar minėtos įmonės sprendimą kurtis LEZ priims ir šiais metais. Pasak jo, tai gali nutikti ir po dviejų savaičių, tačiau gali būti ir taip, kad sprendimas greitai ir nebus priimtas.

„Minėtos užsienio įmonės nėra korporacijos, bet, sakyčiau, tai stiprūs vidutiniokai europiniu mastu“, – tik tiek galėjo atskleisti E. Kiudulas.

Eimantas Kiudulas

Kokie laukia 2023-ieji, jis teigė nedrįstantis spėlioti.

„Labai daug kas priklausys nuo ekonominės recesijos gilumo, ar ji bus, kokio dydžio, kaip vystysis situacija su energetikos resursais ir kainomis. Sunku prognozuoti, bet esu atsargus optimistas.

Matau, kad įmonės, kurios turi strateginių planų, plėtros planų, juos tęs ir įgyvendins, o kai kurios ir sustabdys savo projektus. Tačiau tai nebus masinis reiškinys, manau, kad planai stos apie 30 proc. įmonių“, – svarstė jis.

2023-iaisiais, kaip tikino, Klaipėdos LEZ jau garantuotai turėtų kurtis viena užsienio kapitalo įmonė, taip pat, kaip aiškino, šiuo metu rimtai diskutuojama ir dėl dviejų jau esamų klientų plėtros kitais metais.

„Taip pat dar dvi įmonės iš tų, kurios sustabdė sprendimą. Manau, kad jos bus linkusios labiau priimti teigiamą sprendimą“, – sakė vadovas.

Jis prasitarė, kad yra keletas ir tokių įmonių, kurios savo projektus planuoja įgyvendinti ir 2024, 2025 metais.

„Geopolitika mums neprideda pliusų, bet 2023 m. labiau akcentuočiau, kaip tiek mums, tiek valstybei daryti viską, kad plėstųsi Lietuvoje jau esamos įmonės.

Kaip galima mažinti bet kokius barjerus, skatinti įmones drąsiau priimti sprendimus“, – sakė vadovas ir apibendrino besitikintis, kad šie metai neturėtų būti blogesni nei praėję.

„Bär Cargolift“ atidarė gamyklą Šiaulių LEZ

Naujų sutarčių nepasirašė

Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) direktorius Artūras Klangauskas aiškino, kad praėję metai buvo išskirtinai ramūs, naujų sutarčių nebuvo pasirašyta.

„Manau, kad tam koją kišo viskas. Turėjome keletą klientų, kurie domėjosi investicijomis, turėjome pasirašytus tam tikrus ketinimus, susitarimus, bet viskas buvo atidėta.

Pirmas dalykas buvo karas, kuris pristabdė tą įmonių norą ateiti. Visos įmonės vertina, kas bus toliau, tad tuo metu viskas sustojo maždaug 4–5 mėnesiams, kol buvo patikėta, jog toliau nesiplės. Tai aktualiau užsienio investuotojams.

Vėliau koją kišo augančios elektros kainos, dujų krizė“, – vardijo jis.

Dabar, kaip sakė, įmonės vėl domisi, svarsto dėl investicijų, tačiau kol kas neskuba.

„Visgi girdime, kad stoja e. komercija, visi žiūri, kas vyksta už Atlanto. Manau, visi laukia, kas bus toliau. <...>.

Beje, tos įmonės, kurios norėjo investuoti, girdime, kad tarsi grįžta“, – pridūrė jis.

Tiesa, anot jo, LEZ jau esamos įmonės plėtros nestabdė, o dalis ją jau suplanavusios ir 2023-iaisiais.

Bendrai, kaip teigė, šių metų pirmas pusmetis, ko gero, bus ramesnis.

„Visi lauks, kas bus toliau, kas bus su naftos, elektros kainomis“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)