Numatoma, kad 3,6 mln. eurų paramos teks kompensacijoms už energetines išlaidas, 0,4 mln. eurų – atvykstamojo turizmo organizatorių subsidijoms, tačiau tokios proporcijos Nacionalinės turizmo verslo asociacijos netenkina, sako jos vadovė.
„Didžioji dalis pinigų skiriama kompensacijoms už šildymą, tai nėra pagalba rinkti naujus turistus. Ir tik 0,4 mln. eurų skiriama atvykstamajam turizmui skatinti, 25 proc. šios sumos atitenka „Invegai“ už administravimą“,– trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė.
„Kelionių organizatorius už vieną atvežtą turistą yra vertas kavos puodelio. Niekaip negaliu sutikti, kad tai derama pagalba verslui, kuris tris metus gyveno be pajamų“, – pridūrė ji.
Pasak Ž. Gavelienės, kad Lietuva mažiau nukentėtų nuo smarkiai krentančio turistų iš rusakalbių šalių srauto, verslui reikia padėti ieškoti naujų rinkų ir skirti lėšų rinkodarai. Anot jos, dėl karo Ukrainoje tokių turistų gali sumažėti apie 50 proc.
„Reikia naujų rinkų paieškos ir efektyvios rinkodaros, tiek pirmai, tiek antrai priemonei reikia po 15 tūkst. eurų kiekvienai įmonei. Reikia priemonių ir darbuotojų pritraukimui, nes sektorius tapo nepatrauklus“, – teigė ji.
Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis teigė, jog didžioji dalis paramos per pandemiją buvo skirta stambiam verslui, o mažosios kelionių agentūros, smulkieji organizatoriai ir gidai liko be jos.
„Reikia gelbėti ne stambiojo turizmo verslą, o smulkųjį verslą“, – komitete kalbėjo jis.
Posėdyje dalyvavęs Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis į tai replikavo, kad tiek pageidaujamų pinigų sumos nėra.
„Trūkstant lėšų tenka priimti atitinkamus sprendimus. Apmaudu, kad teisinė bazė yra tokia, pagal kurią negalima skirti visiems tiek pinigų, kiek nori“, – sakė jis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė kalbėjo, kad kompensacijų už energijos išlaidas reikia, tačiau jų suma suskaičiuota ne pagal dabartines kainas ir yra gerokai per maža.
„Kai mes pradėjome kalbėti apie 3,6 mln. eurų paramą, buvo spalis ir mes net baisiausiame sapne nesapnavome, kad taip pakils energijos kaštai“, – sakė ji.
E. Šiškauskienės manymu, geriausia parama galėtų būti ilgesniam laikotarpiui arba neribota pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo įstaigoms ir viešbučiams.
„Didžiausia pagalba būtų pratęsimas lengvatos neribotam laikui. Su didele atsakomybe galiu pasakyti, kad ši lengvata išgelbėjo 80 proc. verslo per ribojimų laikotarpį ir dabar. Labai prašyčiau restoranams bent laikinai pratęsti, gal metams, o viešbučiams – neribotam laikui, nes tai nėra lengvata, tai sumažintas eksporto PVM. Ir daugiau norėtųsi pagalbos, ypač miesto viešbučiams“, – sakė ji.
Viešbučiams iki 2022 metų pabaigos galioja 9 proc. PVM tarifas.
Komiteto narys Andrius Kupčinskas teigė, kad komitetas turėtų palaikyti šį siūlymą, nors abejojo, ar dabartinėje situacijoje šis prašymas galėtų būti išpildytas.
„Dėl PVM turbūt mes visi sutarsime, kad nuo komiteto siūlysime pritarti pratęsti lengvatą, nors fiskalinė drausmė ir biudžeto pakeitimai dabartiniame karo kontekste yra gana sudėtinga, o kad dėmesio turizmui trūksta, tai faktas. Tas sektorius trečius metus vis kenčia ir kenčia“, – kalbėjo jis.
Sprendimas, anot komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, galėtų būti priimtas kitame komiteto posėdyje, dėl lengvatos pirmiausiai bus prašoma Finansų ministerijos išaiškinimo. Taip pat svarstoma siūlyti Ekonomikos ir inovacijos ministerijai peržiūrėti paramai skirtas lėšas ir nustatyti naujas proporcijas subsidijoms bei kompensacijoms.
Komiteto narė Laima Mogenienė siūlė labiau atsižvelgti į verslo pastabas, o ne į valdžios sprendimus.
„Viskas, kas išsakyta, yra labai svarbu ir norisi didesnio bendradarbiavimo, iš ministerijos ir kitų organizatorių, iš valstybės pusės norisi, kad jie atsižvelgtų į verslo pasiūlymus – ko jiems reikėtų, o ne tai, ką mes galvojame, ko reikia, nes lėšos ribotos, o problemos didelės“, – kalbėjo L. Mogenienė.
Valstybės paramos gali tikėtis kelionių įmonės, kurių apyvarta 2021 metais, palyginti su 2019-aisiais, sumažėjo 30 proc. Didžiausia galima subsidija sieks 30 tūkst. eurų. Jei bendra paraiškų suma viršys skirtas lėšas, subsidijos dydis už atvežtą turistą proporcingai mažės.
Į paramą galės pretenduoti ir apgyvendinimo įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 40 proc. Didžiausia galima kompensacija sieks 50 tūkst. eurų.