Nuo 2023 m. sausio 1-osios bendrovės „Vilniaus vandenys“ klientai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 0,47 Eur už kubinį metrą daugiau, skaičiuojant be PVM arba 0,57 Eur daugiau, skaičiuojant su PVM.
AB „Klaipėdos vanduo“ tarifas auga 57 euro centų be PVM arba 0,69 EUR su PVM.
Prognozuojama, kad UAB „Kauno vandenys“ tarifas didės 0,84 EUR be PVM arba 1,02 EUR su PVM. Tarifų perskaičiavimo laukiama šių metų gruodį, o naujos „Kauno vandenų“ kainos įsigalioti turėtų nuo kitų metų vasario.
Sąskaita Vilniuje šeimai augs apie 1,88 Eur per mėnesį
Nuo artėjančių metų sausio didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus paslaugų įkainius, kurie dėl išaugusių elektros kainų padidės 57 euro centais (su PVM), pranešė pati bendrovė.
Nuo 2023 m. sausio 1-osios bendrovės klientai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 0,47 Eur už kubinį metrą daugiau, skaičiuojant be PVM arba 0,57 Eur daugiau, skaičiuojant su PVM.
Butų gyventojams tarifas už paslaugas padidės nuo 1,20 iki 1,67 Eur be PVM (2,02 Eur su PVM), individualių namų gyventojams nuo 1,18 iki 1,65 Eur be PVM (2,00 Eur su PVM), įmonėms – nuo 1,24 iki 1,71 Eur be PVM (2,07 Eur su PVM).
Vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas vieno šeimos ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 1,88 Eur per mėnesį, skaičiuojant be PVM (arba 2,28 Eur su PVM).
Informuojama, kad dėl šiais metais neprognozuotai stipriai išaugusių elektros energijos kainų, visos šalies vandentvarkos bendrovės susidūrė su drastišku sąnaudų augimu. Per pirmus devynis šių metų mėnesius bendrovės „Vilniaus vandenys“ kaštai už elektros energijos sunaudojimą, lyginant su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 3,9 mln. eurų arba 2,4 karto.
Kaip sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas, didesnio tarifų augimo išvengta dėl pačios bendrovės gaminamos elektros energijos: dėl laiku padarytų įžvalgių bendrovės sprendimų – t. y. saulės elektrinių diegimo, elektros energijos gamybos iš nuotekų tvarkymo procese susidariusio dumblo, galutinis tarifo augimas vartotojams yra ženkliai mažesnis.
„Šiuo metu beveik 26 proc. visos sunaudojamos elektros energijos kiekio pasigaminame patys: dalį iš nuotekų valymo procese susidariusio dumblo, dalį – iš ant bendrovei priklausančių pastatų stogų ir šalia jų įrengtų saulės fotovoltinių jėgainių. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių bendrovė pati pasigamino 35,2 proc. daugiau elektros energijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir taip patyrė maždaug 1,7 mln. Eur mažiau elektros energijos sąnaudų“, – teigia bendrovės vadovas S. Savickas.
Kaip teigiam pranešime, perskaičiuotas tarifas leis užtikrinti bendrovei tolesnį kokybiškų paslaugų teikimą klientams ir tęsti investicijas į svarbiausius strateginius projektus, naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotų vandens ir nuotekų sistemų, užtikrinant Europos Komisijos Miestų nuotekų tvarkymo direktyvas.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas 276 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
Tikina, kad kaina – viena žemiausių Europoje
Teigiama, kad vandens ir nuotekų tvarkymo kaina vilniečiams ir rajonų, kuriuos aptarnauja „Vilniaus vandenys“, gyventojams išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir visoje Europoje. Palyginimui Rygoje vidutinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą gyventojams siekia 2,92 Eur/m3, Talino 2,40 Eur/m3, skaičiuojant su PVM.
„Ženklų tarifo augimą amortizavo didžiųjų vandentvarkos bendrovių veikloje diegiami efektyvūs sprendimai – gaminama elektros energija, perdirbant nuotekų valymo procese susidariusį dumblą ir gaminant žaliąją energiją saulės elektrinėse. Ieškant inovatyvių sprendimų, didžiosioms šalies vandentvarkos bendrovėms pavyko sumažinti finansinę naštą ir savo klientams“, – sako Atsakingos vandentvarkos asociacijos direktorius Marius Švaikauskas.
Patys gaminti elektros energiją didžiosios bendrovės pradėjo maždaug prieš dešimtmetį. Šiuo metu vien tik „Vilniaus vandenys“ pasigamina apie 44 proc. visos Lietuvos vandentvarkos įmonėse pagaminamos elektros energijos. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų valymui kone puse reikalingos elektros energijos pasigamina patys iš biodujų.
Pasak M. Švaikausko, dėl laiku įdiegtų efektyvių sprendimų, didžiųjų šalies vandentvarkos bendrovių kaina už paslaugas net ir po brangimo vis dar gerokai atsiliks nuo kitų, mažesnių šalies miestų, taip pat ir Baltijos šalių didmiesčių.
Palyginimui, Rygos gyventojų vidutinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą gyventojams siekia 2,92 Eur/m3, Talino – 2,40 Eur/m3 Eur, skaičiuojant su PVM.
Elektra sudaro apie 10-20 proc. vandentvarkos įmonių veiklos sąnaudų, tuo tarpu išlaidos elektrai šiemet išaugo 3-5 kartus. Netgi didžiosioms, stabiliai iki šiol veikusioms vandentvarkos įmonėms tai nemenka finansinė našta. Preliminariai skaičiuojant 3 didžiosios Lietuvos vandentvarkos įmonės, kurios patiekia daugiau nei pusę Lietuvoje tiekiamo geriamojo vandens, per 2022 m. patirs daugiau nei 10 mln. eurų nuostolio.
Iki šiol Lietuvos vandentvarkos įmonės 2022-iems metams savo klientams taikė tarifus, kurie buvo suskaičiuoti bei patvirtinti 2021 m. pabaigoje ar 2022 m. pradžioje. Ženkliai išaugę energetiniai kaištai ir į tarifą nebuvo įtraukti.
Seimui šių metų spalį priėmus LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, jose numatyta leisti vandens tiekimo ir nuotekų sutvarkymo paslaugos tarifo perskaičiavimą elektros, dujų kainai išaugs daugiau nei 30 proc. Pataisose numatyta galimybė įsitraukti į tarifą ir investicijas, būtinas užtikrinti kokybiškai paslaugai, dar prieš investicijų įgyvendinimą, ko šiol to padaryti nebuvo galima.
Tarifų pokytis leis vandentvarkos įmonėms toliau tiekti kokybiškas paslaugas klientams, nuosekliai investuoti į vandens ir nuotekų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotų vandens ir nuotekų sistemų, Europos Komisijos Miestų nuotekų tvarkymo direktyvų laikymąsi, šalies mastu reikšmingų infrastruktūrinių vandentvarkos projektų įgyvendinimą.
