Nuo baisybių su pinigais plūsta į Lietuvą

Šiemet pirmąjį pusmetį gyventi Lietuvoje norėjo dvigubai daugiau ukrainiečių nei pernai, padaugėjo ir šalimi besidominčių rusų.

Jiems įsikurti padedantys specialistai pasakoja, jog užsieniečių tikslas – iš Ukrainos persikelti į saugesnes šalis, atsigabenti ir turimo turto. Vienas lengvesnių kelių į Lietuvą – čia kurti verslą, tačiau užsieniečiai leidimų gyventi prašo ir suradę antrąją pusę ar patrauklias studijas.

Šiemet per pirmą pusmetį 1742 Ukrainos piliečiai kreipėsi į Lietuvos migracijos departamentą, prašydami išduoti arba pakeisti leidimus gyventi Lietuvoje. Tai yra dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dėl šių priežasčių kreipėsi 873 žmonės.

Pastebėta, kad šiemet gerokai daugiau ukrainiečių kreipėsi į Lietuvą su prašymais išduoti naujus leidimus gyventi, o ne pakeisti jau išduotus: iki liepos sulaukta 1303 prašymų dėl leidimo gyventi Lietuvoje, kai pernai pirmą pusmetį jų buvo 527.

„Daugiausiai prašymų išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje Migracijos departamentas gauna iš užsieniečių – tarp jų Ukrainos ir Rusijos piliečių – kurie ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją kaip savininkai ar bendraturčiai, arba yra Lietuvoje įregistruotų įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai, taip pat iš užsieniečių, kurie ketina dirbti, turėdami Lietuvos darbo biržos leidimus dirbti, ir užsieniečių, ketinančių Lietuvoje gyventi šeimų susijungimo pagrindu bei studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose“, - komentuoja Migracijos departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Irena Merkienė.

Šiemet per pirmą pusmetį dėl galimybių gyventi Lietuvoje kreipėsi 2262 Rusijos piliečių, tai – 44 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Atvyksta ir gyventi, ir ilsėtis

Lietuvos ambasados Kijeve komercijos atašė Rimantas Šėgžda yra pastebėjęs augantį ukrainiečių susidomėjimą Lietuva.

„Pastaruoju metu ukrainiečių srautai Lietuvoje padidėjo, atvyksta svečiuotis ir turtingų žmonių. Ukraina prarado savo kurortus, o Lietuva – draugiška šalis, tuo labiau, kad mes susikalbame ir rusiškai, ir angliškai. Taip pat ukrainiečiai atvyksta, jei žmonės gali Lietuvoje įkurti kad ir smulkų verslą, gauti leidimus gyventi. Dauguma jų nėra stambūs verslininkai, bet investuoja savo kapitalą arba mezga ryšius su įmonėmis, įsigyja turtą“, - paaiškina R. Šėgžda.

Jis primena, kad čia atvykstantys ukrainiečiai neprašo politinio prieglobsčio, nes iškart būtų siunčiami į pabėgėlių stovyklą ir turėtų mažiau teisių nei gavę leidimą gyventi.

„Ukrainiečiai iš šalies bėga bijodami neramumų ir į Lietuvą ateina per verslą, dažniausiai, prekybos. Ukrainoje yra visokios propagandos, kad neramumai gali ateiti ir iki Kijevo, tad žmonės galvoja apie galimybes kraustytis gyventi kitur, išsivežti turtą ir verslą. Į Lietuvą ateina ir didesnės Ukrainos įmonės, pavyzdžiui, farmacijos“, - sako R. Šėgžda.

Lietuvos ambasados Kijeve komercijos atašė dėsto, jog ukrainiečiai prašo teisininkų pagalbos kurdamiesi Lietuvoje.

Papasakojo apie patirtį su ukrainiečiais

Tarptautinės advokatų kontoros „Magnusson“, turinčios padalinį ir Kijeve, vadovaujanti partnerė Lietuvoje Ligita Ramanauskaitė sako, jog bendrovė dirba su ukrainiečiais ir klientų iš šios šalies sulaukia ne po vieną.

„Dažniausiai priežastimi atvykti į Lietuvą klientai nurodo ketinimus kurti verslą, kartais jį ir įkuria, bet vysto - labai retai. Iš mūsų pastebėjimų, 2 iš 10-ies verslą vykdo realiai, kiti pasidalina planais, įsteigia įmones, tampa direktoriais, o po metų kreipiasi prašydami pagalbos, kaip plėtoti veiklą, kad pratęstų leidimą gyventi Lietuvoje“, - konstatuoja L. Ramanauskaitė.

Advokatė dėsto, jog teisininkai jau pastebėjo, kad pagrindinis ukrainiečių tikslas Lietuvoje – atvykti į Europos Sąjungą, tačiau Lietuva daugeliui yra tik viena pirmųjų stotelių.
„Po tokios patirties mes pradėjome labai atidžiai žiūrėti, kiek rimti yra ketinimai dėl verslo“, - kalbėjo specialistė. 

Pašnekovė sako, jog ukrainiečiai Lietuva domėjosi ir prieš prasidėjusius neramumus – advokatų kontora užklausų iš jų sulaukdavo ir anksčiau. 

„Ukrainiečiai verslininkai pagal galimybes siekia išvežti kapitalą iš Ukrainos. Politiniai neramumai ir karo veiksmai tik sustiprino šią tendenciją“, - mano L. Ramanauskaitė.

Advokatų kontoros klientai iš Ukrainos, Lietuvoje sukuriantys verslą, investuoja į gamybą: metalo apdirbimą, motorvežių gamybą, geležinkelių sektorių.

„Jie taiko į didesnius sektorius, investuoja didesnes sumas“, - apie savo klientus, išplėtojusius verslą, kalbėjo ji.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė DELFI pasakojo sulaukusi ne vieno šios srities verslininko susidomėjimo investuoti Lietuvoje. Pasak pašnekovės, į ją kreipėsi prabangaus restorano savininkai iš Ukrainos, kurie norėtų Lietuvoje atidaryti panašią vietą.

Statistikos departamento 2011 m. duomenimis, ukrainiečiai Lietuvoje yra ketvirta pagal dydį tautinė mažuma, po lenkų (6,6 proc.) rusų (5,8 proc.), baltarusių (1,2 proc.) ir sudarė 0,5 proc. visų šalies gyventojų.