aA
Seimui siūloma priimti Padangų užstato įstatymo projektą, kuriuo numatoma sukurti finansinius mechanizmus, skatinančius gyventojus ir kitus ūkio subjektus grąžinti panaudotų padangų atliekas gamintojams ir importuotojams.
Sprogusi padanga
Sprogusi padanga
© Shutterstock

Projektą įregistravę Seimo nariai „valstiečiai“ Virginija Vingrienė ir Tomas Tomilinas sako, kad juo siekiama paskatinti tinkamesnį susidariusių ir grąžintų padangų atliekų tvarkymą.

Pagal įstatymo projektą, užstatas už padangas taikomas visoms naujoms, naudotoms ir restauruotoms padangoms, kurios naudojamos ar gali būti naudojamos eksploatuojant motorines transporto priemones pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, priskiriamas AM, A1, A2, A, B1, B, BE, C1, C1E, C, CE kategorijoms.

Siūloma, kad užstatą už padangas privalėtų imti padangų gamintojai ir importuotojai, kurie gamina padangas arba restauruoja naudotas padangas ir tiekia jas į Lietuvos vidaus rinką verslo tikslais; į Lietuvą įveža (importuoja) padangas ir tiekia jas į vidaus rinką verslo tikslais; gamina ar į Lietuvą įveža (importuoja) motorines transporto priemones, priskiriamas nurodytoms motorinių transporto priemonių kategorijoms ir tiekia jas į Lietuvos vidaus rinką verslo tikslais.

„Nepaisant per pastaruosius kelis metus sėkmingai Lietuvoje įgyvendintų ekologinių iniciatyvų, panaudotų padangų atliekų tvarkymo sektorius išlieka problemiškas. Tuo nesunku įsitikinti pasivaikščiojus šalies miškuose, kur krūvos besimėtančių, atsainiai išmestų padangų tebėra dažnai sutinkamas vaizdas. Apie sistemos trūkumus mums periodiškai primena ir katastrofiški gaisrai atliekų tvarkymo sandėliuose, kur jau ne kartą buvo nustatyti teisiniai padangų sandėliavimo tvarkos pažeidimai“, – pataisos būtinumą argumentavo V. Vingrienė.

Projekte numatoma įteisinti užstatą už padangas, analogišką Lietuvoje jau pasiteisinusios užstato už pakuotę sistemos depozitui. Parduodami padangas, gamintojai ir importuotojai turėtų imti šį užstatą iš pirkėjo, o atgavę panaudotų padangų atliekas – grąžinti užstatą atlieką grąžinusiam piliečiui.

Prognozuojama, kad, įsteigus šią padangų depozito sistemą ir įsibėgėjus jos taikymui, Lietuvoje bus surenkama apie 95 proc. padangų atliekų, skaičiuojamų nuo visų į Lietuvą įvežtų padangų kiekio; atitinkamai, užstato sistema laiduos tinkamą atliekų sutvarkymą pagal nustatytus reikalavimus. Projekto iniciatorės V. Vingrienės teigimu, taip bus gerokai sumažintas atliekų šalinimas buitinių atliekų konteineriuose, miškuose, pakelėse. Kartu tai užtikrins padangų atliekų perdirbimą pagal pažangius žiedinės ekonomikos principus, padangų atliekas paverčiant žaliava naujų produktų gamybai.

„Pagal esamą teisinį reguliavimą, padangų gamintojai ir importuotojai – tiek per savo organizacijas, tiek individualiai – organizuoja ir finansuoja naudotų padangų atliekų sutvarkymą, kurio efektyvumas šiuo metu siekia apie 80 proc., skaičiuojant nuo visų importuotų padangų kiekio. Tačiau pareigą finansuoti padangų atliekų tvarkymą turi tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie padangas į šalį importuoja tiesiogiai ir jas parduoda rinkoje. Tai neapima į Lietuvą kartu su importuojamais automobiliais įvežamų padangų (~5,500 t per metus), kurios panaudotos neišgaruoja į orą. Automobilių importuotojus tvarkyti savo importuojamos produkcijos atliekas įpareigojantys įstatymai šiandien, deja, nėra veiksmingi“, – esamą teisinį reguliavimą komentavo Seimo narė.

Ji pastebi, kad įstatymo nuostatų poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai vertintinas nevienareikšmiškai. „Viena vertus, padangų gamintojai ir importuotojai, įskaitant automobilių importuotojus ir gamintojus, patirs išlaidų, susijusių su užstato už padangas sistemos finansavimu; taip pat atsiras papildoma pareiga ženklinti padangas depozito ženklais. Tai reiškia papildomus kaštus. Tačiau tai šiandien jau vykdo visi didieji padangų gamintojai, – poveikį vertino V. Vingrienė. – Kita vertus, padangomatai sudarys prielaidas padangų atliekų tvarkymo verslo plėtrai, rasis naujų darbo vietų. Potencialo investicijos atsipirkimui tikrai yra, tačiau tai priklausys nuo to, kaip nuosekliai ir sąžiningai naujoji sistema bus įgyvendinama.“

Įstatymo projekto autoriai Seimo nariai Virginija Vingrienė ir Tomas Tomilinas tikisi, kad projektas bus pateiktas ir svarstomas jau naujos kadencijos Seimo sesijoje.

Jie siūlo, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.

Šiuo metu galiojantis Atliekų tvarkymo įstatymas ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai nustato, kad mokestį už aplinkos teršimą privalo mokėti tik tie padangų importuotojai, kurie padangas į Lietuvos teritoriją įveža kaip atskirą gaminį ir jas parduoda rinkoje. Tačiau, pagal minėtų įstatymų nuostatas, jei padangos yra importuojamos kaip autotransporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės sudedamoji dalis, jas importuojantiems asmenims mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis mokėti nereikia. Nuo mokesčio atleidžiami tie gamintojai ir importuotojai, kurie vykdo padangų atliekų tvarkymo užduotis (80 proc., skaičiuojant nuo viso į Lietuvą įvežto kiekio).

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Parduotuvių įėjimai iš lauko patinka ne visiems: gyventojai skundžiasi triukšmu

Parduotuvės, negalėdamos veikti prekybos centruose ir ieškodamos išeičių dirbti, atvėrė duris...

Bankrutuojanti „Baltic TS Group“ atleidžia visus darbuotojus

Bankrutuojanti metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos bendrovė „ Baltic TS Group“ atleidžia...

Savaitgalį pasiskiepijo 400 Klaipėdos LEZ teritorijos darbuotojų (1)

Šeštadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) 400 teritorijoje veikiančių įmonių...

EK patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms (1)

Europos Komisija ( EK ) patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms...

„Citadele“ bankas skolins 12,5 mln. eurų naujajai „Elmoris“ gamyklai

„Citadele“ bankas su UAB „ Elmoris NT“ susitarė dėl 12,5 mln. eurų ilgalaikės paskolos,...

Top naujienos

Itin šiltą savaitgalį lietuviai užplūdo parkus – tiek veiksmo jau seniai nebuvo

Karantino it nebuvę. Sulaukus beveik vasariškos šilumos žmonės nugulė ežerų pakrantes,...

Parduotuvių įėjimai iš lauko patinka ne visiems: gyventojai skundžiasi triukšmu

Parduotuvės, negalėdamos veikti prekybos centruose ir ieškodamos išeičių dirbti, atvėrė duris...

Kviečia 65 m. ir vyresnius asmenis skiepytis: skelbiami vakcinacijų centrų kontaktai (21)

Vyriausybė kviečia senjorus aktyviai vakcinuotis – tai ne tik vienintelis mokslo įrodymais...

Įvertino sporto klubo reklamą su Petru Gražuliu: kaip bebūtų šlykštu, mes apie tai kalbėsime (51)

Sporto klubas „Kangoo Club“ pirmadienį išplatino vaizdo klipą, kuriame pagal vulgarią dainą...

Merai Šimonytei išsakė savo lūkesčius: nebuvo jokių užuominų apie atlaisvinimus papildyta: svarsto, kaip būtų galima leisti žmonėms testuotis ir patiems (97)

Merai pirmadienį per susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte kėlė klausimus dėl švietimo, lauko...

Šaltiniai: situacijai Ukrainoje kaistant, Landsbergis keliauja į Kijevą reikšti paramos (294)

Rusijos ir Ukrainos santykiams toliau aštrėjant dėl neslopstančios įtampos rytiniame Donbaso...

Didysis klausimas: skiepija dabar, o kiek tas bus veiksminga rudenį? (147)

Nors šiuo metu negalima pasakyti tiksliai, kokiu procentu, tačiau neabejotinai pasiskiepijus dabar,...

Vilniuje, Konstitucijos prospekte, nugriaudėjo sprogimas – ant kojų sukelta policija ir ugniagesiai evakuoti žmonės; papildyta (162)

Pirmadienį, 14.26 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A esančio daugiaaukščio apsaugos darbuotojas...

Santaros klinikose miręs nepilnametis savaitgalį išgelbėjo septynių žmonių gyvybes (96)

Vilniaus Santaros klinikos e mirus nepilnamečiui, atliktos sudėtingos organų transplantacijos,...

Bankrutuojanti „Baltic TS Group“ atleidžia visus darbuotojus

Bankrutuojanti metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos bendrovė „ Baltic TS Group“ atleidžia...