Dažnai teisinamasi, jog pedagogų, gydytojų, policininkų ir kt. atlyginimų kėlimui neužtenka valstybės lėšų. Tačiau nuo kitų metų jomis galės būti apmokama pusė atlyginimo privačių įmonių darbuotojams.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Spalio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įregistravo Dalinio darbo išmokų nuostatų projektą. Vyriausybei pritarus, jie įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.

Numatoma, kad jeigu darbdavys nuspręs sumažinti darbuotojo darbo valandų arba dienų skaičių (t. y. nustatys dalinį darbą), darbuotojai galės pretenduoti į naują dalinio darbo išmoką.

Dokumente numatyta, kad išmokos bus mokamos tik tada, „kai dėl svarbių ekonominių priežasčių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos“.

Kas yra „svarbios ekonominės priežastys“ arba „grupės darbuotojų atleidimo prielaidos“, dokumente nedetalizuojama.

Kad darbuotojams nereikėtų mokėti dalies atlyginimo, darbdaviui tereiks pateikti prašymą „Sodrai“, ir finansinius bei kitus dokumentus, kurie patvirtins, kad jis tris mėnesius pradelsė atsiskaityti su kreditoriais, kad apyvarta sumažėjo ir kad jis konsultavosi su darbuotojų atstovais dėl numatomų atleidimų.

Dalinio darbo išmoka būtų skiriama nepriklausomai nuo to, kiek laiko darbuotojas buvo draudžiamas nedarbo draudimu. Numatoma, kad ji bus mokama ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

Išmoka susidėtų iš dviejų dalių – pastovios ir kintamos. Pastovios dalies dydis bus 30 proc. Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Šiuo metu tai būtų 114 Eur (380 Eur MMA x 30 proc. = 114 Eur).

Kintamoji dalis priklausys nuo darbuotojui mokamo vidutinio darbo užmokesčio. Pirmus du mėnesius kintamoji dalis bus 50 proc. šio dydžio, o trečią mėnesį – 40 proc. Bendras išmokos dydis bus proporcingas sumažintam darbo laikui.

Pavyzdžiui, jeigu vidutinė darbuotojo alga yra 1000 Eur, o darbdavys jo darbą laiką sutrumpina 50 proc., tai pirmą ir antrą mėnesį, jis gaus po 500 Eur atlyginimo už trumpesnį darbą ir 309 Eur dydžio dalinio darbo išmoką ((118+500)/2=309 Eur), o trečią mėnesį – 500 Eur atlyginimo ir 259 Eur dalinio darbo išmoką ((118+400)/2=259 Eur).

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kritiškai vertina nuostatus dėl dalinio darbo išmokų mokėjimo. Viena vertus, jos gali iškraipyti rinką, kita vertus, jas skiriant numatyta per daug reikalavimų.

LLRI skaičiavimu, išmokos pareikalautų didelių lėšų iš valstybės biudžeto. Jeigu jos būtų skiriamos vadovaujantis dabar galiojančiu įstatymu, pagal kurį vidutinė nedarbo draudimo išmoka yra 190 Eur, tai vien restruktūrizuojamų ir bankrutuojančių įmonių darbuotojams per pusmetį tektų išmokėti 1,2 mln. Eur.

„Ekonominės krizės metais tokių įmonių darbuotojų skaičius išauga daugiau nei 5 kartus. Tokiais metais dalinio darbo išmokos iš biudžeto papildomai pareikalautų apie 12,7 mln. Eur.

Sunku įvertinti, kiek reikėtų lėšų, jei dėl dalinio darbo išmokų skyrimo kreiptųsi ne tik bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos, bet ir kitos sunkumų patiriančios verslo įmonės. Šis lėšų poreikis taptų papildoma našta ekonominio sunkmečio sąlygomis susitraukusiam šalies biudžetui. Taigi, siūlome atsisakyti tokių išmokų skyrimo“, – komentavo LLRI analitikė Ieva Valeškaitė.

Anot jos, jeigu vis dėlto būtų nuspręsta šių išmokų neatsisakyti, jų skyrimo tvarką reikėtų keisti

„Nuostata, dėl ekonominių priežasčių įtakos tam tikrai teritorijai ar ūkinės veiklos sektoriui yra neaiški. Ja remiantis galima teigti, jog išmoka turėtų būti skiriama tik toms įmonėms, kurių ekonominės priežastys yra makroekonominio lygmens – turinčios įtaką tam tikrai teritorijai ar ūkinės veiklos sektoriui“, – komentavo ekspertė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ekonominės priežastys, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo, pvz., rinkos svyravimai, tam tikrų prekių embargas ir t.t. objektyviai paveikia visą šalies ūkį ar ekonominės veiklos sektorių.

„Įmonės nuolat susiduria su įvairiais sunkumais, stengiasi juos numatyti, vertina veiklos riziką, atitinkamai planuoja pinigų srautus. Išmokas skiriant sunkumus patiriančioms įmonėms, būtų subsidijuojamos mažiau efektyvios ar prasčiau veiklą planuojančios bendrovės. Taip atsirastų nevienodos konkurencinės sąlygos. Objektyvios priežastys, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo, turėtų būti išskirtinio ir laikino pobūdžio“, – įsitikinusi analitikė.

Dėl to, LLRI siūlo įtvirtinti būtinybę įmonei įrodyti, kad priežastys, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo, yra išskirtinio ir laikino pobūdžio.

Kita vertus, jeigu išmokų nebūtų atsisakyta, institutas taip pat siūlo atsisakyti ir kitų perteklinių reikalavimų.

Pavyzdžiui, nedarbo draudimo įmokas moka visos įmonės, tačiau ne visose jose veikia darbo tarybos arba profesinės sąjungos. Taigi jei į išmokas bus mokamos tik po konsultacijų su darbuotojų atstovais, diskriminuojamos bus tos bendrovės, kuriose šių nėra.

Be to, institutas kritikuoja nuostatą, kad į išmokas galėtų pretenduoti tik mokestinių skolų neturinčios įmonės. Toks reikalavimas esą pažeistų ne tik galiojančias įstatymo nuostatas dėl kreditorių eilės, bet ir verstų įmones pirmiausia atsiskaityti su valstybe, o ne su darbuotojais.

Nuostatų lydraštyje teigiama, kad dalinio darbo išmokos tikslą – įvertinus pastaruoju metu įmonėje susidariusią sunkią ekonominę padėtį, padėti darbdaviui, jo darbuotojams tris mėnesius mokant dalinio darbo išmoką. Tačiau jame nenurodyta, kiek tokia pagalba kainuos mokesčių mokėtojams.

Tiesa, kaip daugelyje kitų panašių dokumentų, taip ir šiame rašoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiųstame komentare paaiškino, kad Dalinio darbo išmokų nuostatų projektas parengtas siekiant įgyvendinti Socialinio modelio teisės aktus – Darbo kodeksą ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

Ministerijos specialistai taip pat informavo, kad kol kas neturi duomenų, leidžiančių prognozuoti, kokiam skaičiui įmonių ir darbuotojų bus mokamos dalinio darbo išmokos.

Dalinio darbo išmoka esą bus apskaičiuojama taip pat kaip ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, o jos dydis priklausys nuo darbuotojo, kuriam bus mokama ši išmoka, turėtų draudžiamųjų pajamų toje darbovietėje.

Į klausimą, ar naujoms išmokoms numatyta lėšų kitų metų „Sodros“ biudžete, ministerija atsakė taip:

„Atsižvelgiant į tai, kad dalinio darbo išmoka yra tik dalis nedarbo draudimo išmokos, skaičiuojant 2017 metų „Sodros“ išlaidas nedarbo draudimui, buvo numatytos tik išlaidos, reikalingos mokėti viso dydžio nedarbo draudimo išmokas. Kadangi dalinio darbo išmokos mažins nedarbo išmokoms reikalingą lėšų poreikį, tai bendra išlaidų dalis liks ta pati. Nedarbo draudimo išmokoms mokėti 2017 metais numatyta 133,4 mln. Eur“.

Ministerija atmetė nuogąstavimus, kad darbdaviai ir darbuotojai piktnaudžiaus naujomis išmokomis – to padės išvengti reikalavimas pristatyti minėtus dokumentus ir neturėti mokestinės skolos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (97)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Bitkoino vertė peržengė 6 tūkst. dolerių ribą (31)

Kriptovaliutas sekančio tinklapio „CoinDesk“ duomenimis, bitkoino vertė penktadienį pirmą...

Grįžus investuotojų optimizmui dėl D. Trumpo mokesčių reformos, JAV akcijų indeksai kyla (2)

JAV akcijos penktadienio prekybos metu kilo, šoktelėjus technologijų ir bankų sektoriams bei...

Lenkijos banko atstovai atvyksta į Lietuvą: ar iškils naujas bankas? (61)

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO, BNS žiniomis, aktyviai domisi galimybėmis...

Ministras: Rusijos ekonomikos atsigavimas trečiąjį ketvirtį sulėtėjo (19)

Rusijos ekonomikos atsigavimas po dvejus metus trukusios recesijos trečiąjį šių metų ketvirtį...

Top naujienos

Gyvenimo drama: vos 32-ejų, o prieš akis – tik skurdas ir badas (523)

32-ejų Irina viena tris dukras augina vos iš 160 eurų siekiančių mėnesinių pajamų. Maža to,...

Arbatpinigių dilema: kur, kiek ir už ką? (55)

Restorane, viešbutyje, bare ar net taksi automobilyje jau tapo įprasta palikti didesnių ar...

Gydytojas perspėja: insultą ar infarktą daug anksčiau gali išduoti ir knarkimo garsumas (30)

Ne, tai ne sunkvežimio garsai už lango. Didelė tikimybė, kad vidury nakties jus prabudino...

Miunchene peiliu ginkluotas vyras sužeidė kelis žmones (48)

Vokietijos pietiniame Miuncheno mieste keli žmonės buvo sužeisti peiliu ginkluoto užpuoliko,...

Pirmą kartą pas darbdavius atėję jaunuoliai nesikuklina: vardija neadekvačias sumas (847)

Pirmojo darbo ieškančių jaunuolių lūkesčiai dažnai būna nepamatuoti, o algos jie tikisi...

Turtais ir prabanga besigiriančios buvusios „Olialia pupytės“ vyras pratrūko: visa tai – melas (46)

Milijonai sąskaitose, akcijos prestižinėje įmonėje, pilys Didžiojoje Britanijoje, prabangus...

Savaitgalio pietūs: vištiena, troškinta su pomidorais (13)

Tai labai rudeniškas vištienos patiekalas. Sunaudojame paskutinius dar užsilikusius sultingus...

Skandalų poveikis partijų reitingams – netikėtas (115)

Nors socialdemokratus ir liberalus krečia skandalai, dėl kurių buvo galima tikėtis didelių...

Tragiškos avarijos liudininkas: baisiu greičiu pralėkė „Bentley“, iš paskos - „Subaru“ žuvo žmogus ir šuo (166)

Spalio 21-osios naktį, apie 1.55 val., Raseinių rajone, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 172 km,...

Naktis Vilniuje: 135 km/val. greičiu lėkęs vairuotojas ir dešimtys kitų skraidančių erelių (178)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus kelių patruliai surengė įprastinį reidą....