aA
Įvertinus Lietuvoje planuojamas reformas, prognozuojama, kad šalis naudą pajaus ilguoju laikotarpiu, tačiau tik tuo atveju jei reformos bus tinkamai ir iki galo įgyvendintos.
© DELFI / Andrius Ufartas

Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai pateikė 18 rekomendacijų, iš jų reformomis įgyvendinta ar bent iš dalies įgyvendinta 14. Pripažįstama, kad struktūrinių reformų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų dėl vykdomų reformų Vyriausybės vartojimo išlaidos bus 300 mln. eurų arba 3 proc. didesnės.

VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) direktorius, tyrimo grupės vadovas Klaudijus Maniokas teigia, kad buvo daryta prielaida, jog visos reformos bus iki galo įgyvendintos.

Tiesa, jis pats pristatymo pradžioje pažymėjo, kad šį vertinimą užsakė Finansų ministerija.

„Pastebime, kad daugumą rekomendacijų atitinka. Pradedant mokesčiais, baigiant inovacijomis, sveikata, demografiniais dalykais visi šie dalykai atitiko. Reformos nebūtinai yra apie viską, tad koncentravomės į šešias pagrindines reformas“, – teigė jis.

„Daliai valdžios vartojimo sumažėjimo finansuoja dėl reformos didėjantis įmonių efektyvumas ir iš jų gaunami dividendai. Mažinama su darbo santykiais susijusi mokestinė našta. Mes apskaičiavome, kiek įgyvendinus mokestinę reformą mažėja mokesčių našta Lietuvoje (6,26 proc.), dėl to tiesioginės užsienio investicijos turėtų padidėti apie 1,2 mlrd. eurų 2019–2025 m.“, – skaičiuoja ESTEP analitikas Titas Budreika.

ESTEP reformų analizė
ESTEP reformų analizė

Įvertinta ir gyventojų pajamų mokestinė (GPM) paskata susigrąžinti dalį mokesčių už auklių, automechanikų bei būsto remontininkų paslaugas. Tikimasi, kad šiose srityse atsiras norinčiųjų daugiau dirbti.

„Mes vertinome visų reformų poveikį bendram vidaus produktui. Didžiausias poveikis daugmaž pasijaus 2025–2026 metais, tuomet apie 2 proc. BVP šios reformos duos. Aiškinomės ir atskirus elementus to poveikio, kaip tai veiks vartojimą, infliaciją. Daugiausia jausis mokesčių reformos poveikis, keisis Vyriausybės ir namų ūkio vartojimas, turėtų namų ūkio vartojimas didėti. Atitinkamai prognozuojama bendram kapitalo formavimui įtaka. Jis turėtų skatinti importą, ne eksportą, nes tai namų ūkio vartojimą lemiantis veiksnys. Ir aišku, mes prognozuojame bruto ir neto darbo užmokesčiui poveikį, kuris turėtų toliau augti. Svarbiausia, kad turėtų apie 2024–2026 m. valdžios pajamos atsigauti. Iš pradžių matome minusus, bet vidutiniu laikotarpiu matome aiškią dinamiką. Dėl ko tai vyksta, tai dėl didėjančio užimtųjų skaičiaus. Dėl to ne tiek mokesčių ir pensijų reformos užimtųjų skaičiui svarbiausias, bet ypač sveikatos ir švietimo“, – tyrimo rezultatus aiškino K. Maniokas.

Rezultatai matysis ilguoju laikotarpiu

Prognozuojama, kad reformų didžiausias santykinis efektas bendram vidaus produktui (BVP) bus pasiektas maždaug 2025–2027 metais, kai reformos lems apie 2 proc. didesnį BVP lygį. Tikimasi, kad 2019–2030 metais reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį augimą. Skaičiuojama, kad dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų, o tai lems iki 1,6 proc. mažesnį nedarbo lygį. Iš esmės prie to daug prisidės švietimo reforma ir skatinimas mokytis visą gyvenimą, atitikti darbo rinkos poreikius.

ESTEP reformų analizė
ESTEP reformų analizė

T. Budreika prideda, kad kai iš šešėlio ištraukiamos pajamos, tuo pačiu mažėja ir privatus vartojimas, nes žmonės, kurie šešėline veikla užsidirba pajamas, dažniausiai jas išleidžia oficialiame versle. Tai, kiek valdžia ištrauks iš šešėlio pajamų, dviem trečdaliais mažės privataus vartojimo išlaidos.

T. Budreika tvirtina, kad ilguoju laikotarpiu pensijų reforma duos teigiamą rezultatą.

Vertinant atskiras reformas, didžiausią teigiamą įtaką Vyriausybės vartojimui daro šešėlio mažinimo, sveikatos bei švietimo reformos.

„Dėl įvairių naudojamo modelio apribojimų ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti pilna apimtimi, todėl tikėtina, kad dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo, ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės apie 2,8 proc. Pensijų reformos įtaka BVP ir jos komponentėms po 25 m. bus didelė, nes į Lietuvą pradės grįžti pensijų fonduose dėl numatyto įtraukimo metodo sukaupti pinigai, dėl to ženkliai padidės būsimų pensininkų pajamos, o tai teigiamai veiks BVP. Reikšmingai pagerinus inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinę sąrangą ir patobulinus finansinių paskatų inovacijoms kurti sistemą, padidės Lietuvos įmonių registruotų patentų skaičius, o tai papildomai prisidės prie didesnio BVP“, – rašoma tyrimo išvadose.

Šešėlinės ekonomikos tyrėjas, austrų profesorius dr. Friedrichas Schneideris dalyvaudamas reformų pristatyme pateikė naujausius Lietuvos šešėlinės ekonomikos lygio vertinimus, pagal kuriuos šešėlinė ekonomika Lietuvoje 2018 m. sudaro 15-23 proc. BVP (priklausomai nuo skaičiavimo metodo). Per 2018 m. šešėlinė ekonomika sumažėjo beveik 1 proc. punktu.

Vertinimas buvo atliktas Finansų ministerijos užsakymu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Registrų centre beveik kas penktas darbuotojas susijęs giminystės ryšiais (15)

Registrų centro atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas penktas įmonės darbuotojas (18 proc.),...

Neprilygstamas rožinis deimantas Ženevos aukcione pasiekė kainos rekordą

Itin retas beveik 19 karatų rožinis deimantas antradienį aukcione Ženevoje buvo nupirktas už...

„Sizeer“ parduotuvių tinklas žengė į Estiją (1)

Tarptautinis prekybos tinklas „ Sizeer “ Talino prekybos centre „Kristiine“ atidarė pirmąją...

Vasiliauskas apie kitų metų biudžetą: turės įtakos kainoms, kaupiamas rezervas per mažas (23)

Seime svarstant kitų metų biudžetą savo išvadas pateikė Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė....

Vasiliauskas: mokesčių pokyčiai infliaciją skatins, bet ne dramatiškai (6)

Valdžios planai didinti vaiko pinigus, minimalią algą bei atlyginimus kai kuriems darbuotojams,...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Ką darys dotacijos netekę Palucko socdemai ir manifestą prieš valdančiuosius skelbiantys liberalai (11)

Kas išgelbės Gintauto Palucko socialdemokratus, kuriems už rinkimų pažeidimus atimta pusės...

Kaune - painios bylos finalas: sprendžiama, ar iš darželio paimtą vaiką grąžinti motinai (102)

Raudondvario seniūnijoje (Kauno r.) sprendžiamas klausimas, ar grąžinti paimtą penkerių metų...

Paliko traktorių judriausioje Vilniaus gatvėje, bet policija paaiškino – viskas pagal taisykles (33)

Ne vienas vairuotojas, pirmadienio vakarą važiavęs Vilniaus Tūkstantmečio gatve, galėjo tik...

Registrų centre beveik kas penktas darbuotojas susijęs giminystės ryšiais (15)

Registrų centro atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas penktas įmonės darbuotojas (18 proc.),...

Kai kurių sričių darbuotojų Panevėžio regione trūksta kritiškai (11)

Panevėžio darbo rinkos mokymo centre, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva,...

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai? papildyta (303)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Toto Cutugno gyvenimas kaip filmas: žmoną mylėjo, bet gimė nesantuokinis vaikas, užklupo vėžys ir vos nežuvo aviakatastrofoje (4)

Liepą legendinis italas, padovanojęs pasauliui gausybę hitų, atšventė 75-ąjį gimtadienį....

Žinomos mamos apie vaikų skiepus: pasakė, kas padėjo apsispręsti papildytas vaikų profilaktinis skiepų kalendorius (16)

Skiepai vaikams šiandien vis dar aktuali tema. Paskleista baimė, kad neva skiepai sukelia autizmą...

Lietuviai spraudžia plėtotojus į kampą: reikalavimai būstui darosi vis didesni

Šalies būsto plėtotojai ir pardavėjai stebi tendenciją – klientai tampa ženkliai dėmesingesni...

Didingas paukštis, kurio neteksime: gaila, bet kažko imtis jau per vėlu (3)

Jau nuo neatmenamų laikų daugelyje tautų kilnusis erelis yra laikomas drąsos ir stiprybės...