Po krizės bankams Baltijos šalyse sugriežtinus reikalavimus ilgalaikėms paskoloms ir nekilnojamojo turto sektoriuje mažėjant kapitalo srautams, kaip niekad aktualūs tampa alternatyvūs nekilnojamojo turto finansavimo šaltiniai ir formos.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos finansų rinkų instituto atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti nekilnojamo turto Baltijos šalyse plėtrą pritraukiant finansavimą per kapitalo rinkas, rodo, kad tai galėtų būti pensijų ar draudimo fondai, smulkieji ir kiti instituciniai investuotojai, rašoma advokatų kontoros „Valiunas Ellex” pranešime spaudai.

Bet tam yra svarbu turėti ir išvystytą bei likvidžią finansų rinką, kuri suteiktų alternatyvias finansavimo formas.

Bankų paskolos ir nuosavas kapitalas vis dar lieka pagrindinis Baltijos šalių nekilnojamojo turto ir verslo finansavimo šaltinis. Tačiau norint pasiekti investicijų ir vartojimo augimą, nekilnojamojo turto plėtotojams ir savininkams būtina ieškoti naujų finansavimo galimybių finansų rinkose, pavyzdžiui, vertybiniais popieriais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kitais finansiniais instrumentais.

„Kitų šalių patirtis rodo, kad toks finansavimas suteikia daugiau likvidumo ir skaidrumo, skatina finansų rinkų plėtrą ir ekonomikos augimą bei prisideda prie efektyvesnio įmonių valdymo. Vadovaudamosi šiais principais ateityje Baltijos šalys gali pritraukti kapitalą ne tik iš Skandinavijos, kaip pagrindinio kapitalo šaltinio šiuo metu, bet ir iš sparčiai augančios Azijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau tam turi būti sukurti patrauklūs finansiniai instrumentai kapitalo rinkose ir patraukli šalių teisinė ir mokesčių sistema.“, – sako Lietuvos finansų rinkų instituto direktorė prof. Gerda Žigienė.

Pasak pranešimo, tokiu būdu galima tikėtis didesnių kapitalo srautų iš institucinių investuotojų bei smulkiųjų investuotojų į Baltijos šalių nekilnojamojo turto sektorių bei ekonomiką.

Pasak tyrimą atlikusio Lietuvos finansų rinkų instituto, Latvijos, Estijos ir Lietuvos reguliavimas kolektyvinio investavimo srityje į nekilnojamąjį turtą yra gan panašus. Tačiau reikšmingi skirtumai glūdi pensijų fondų investicijų reguliavime.

Latvija ir Estija turi gan liberalias alternatyvių investicijų taisykles. Lietuva, priešingai, riboja pensijų fondų investicijas į nekilnojamąjį turtą, taip tiesiogiai lėtinant finansų rinką ir ekonomiką augimą.

„Iš principo nėra teisinių kliūčių didesnėms bendrovėms išleisti viešas akcijų ar obligacijų emisijas, tačiau įsigilinus paaiškėja, kad vertybinius popierius siūlyti viešai gali tik akcinės bendrovės, viešo siūlymo atveju reikalinga gan sudėtinga dokumentacija, o neviešo siūlymo kriterijai nėra iki galo aiškūs. Sudėtingesni instrumentai, tokie kaip įkeitimu užtikrintos obligacijos, nors galimi, tačiau vis dar nėra populiarūs. Kalbant apie fondus, jų reguliavimas darosi labai kompleksinis, tačiau esminių dalykų trūksta – pavyzdžiui, įgyvendindama alternatyvių investicinių fondų valdytojų direktyvą (AIFMD) Lietuva nenumatė galimybės į alternatyvius investicinius fondus investuoti neprofesionaliesiems investuotojams, o tai riboja fondų, peržengiančių vienos valstybės sienas, platinimą tarpvalstybiniu mastu. Nesant alternatyvių instrumentų, pensijų fondų ar draudimo bendrovių investicijos į nekilnojamojo turto projektus yra ribotos“ – pranešime sako „Valiūnas Ellex“ asocijuota partnerė.Joana Baublytė.

Daugumoje išsivysčiusių šalių pensijų fondai ir draudimo bendrovės investuoja reikšmingas sumas į nekilnojamojo turto vystymo projektus ir tampa svarbiais žaidėjais finansų rinkose.

Be to, išsivysčiusių šalių gyventojai savo turto struktūroje dažnai turi ne tik indėlių bankuose, bet taip pat ir rizikingesnių finansinių instrumentų kaip akcijos, obligacijos ar kt.

„Investuotojai, fondai ir daugelis ekonomistų sutinka, kad nebankinės įmonės ateityje vaidins svarbų vaidmenį nekilnojamojo turto rinkoje. Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad nekilnojamąjį turtą galima sėkmingai finansuoti ne tik bankų paskolomis. Pensijų fondų ir draudimo kompanijų bei smulkiųjų investuotojų kapitalo dalis galėtų būti nukreipta į Baltijos šalių vidaus rinkas. Šiuo metu matome ribotą pensijų ar draudimo fondų dalyvavimą nekilnojamojo turto investicijose ir ekonomikoje, tačiau jie turi didžiulį potencialą“, – apie nekilnojamojo turto finansavimo alternatyvas sako profesorė.

Pasak pranešimo, Baltijos šalių kapitalo rinkos yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, todėl norint pritraukti fondų finansavimą, pirmiausia reikia sukurti patrauklią aplinką kapitalo rinkų investuotojams ir palankias sąlygas įvairių finansinių instrumentų vystymui. Bendra Baltijos pensijų fondų turto suma siekia beveik 5 milijardus eurų (apie 6-7% nuo BVP), o didžioji dalis jų investicijų nukreipiama už Baltijos regiono ribų. Be to, tik 2 proc. šios sumos investuojama į nekilnojamąjį turtą.

„Pavyzdžiui, Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondai 2014-ųjų pabaigoje turėjo maždaug 1,76 mlrd. eurų valdomo turto (apie 5% nuo BVP), bet tik 2 proc. pensijų fondų kapitalo panaudota alternatyvioms investicijoms. Estijoje ir Latvijoje situacija panaši, tik, pavyzdžiui Estijoje net 40 proc. pensijų fondų lėšų leidžiama investuoti į nekilnojamąjį turtą.“, - sako šiandien tyrimo „Baltijos nekilnojamojo turto rinkos dinamika ir finansavimo per Baltijos finansų rinkas perspektyvos“ rezultatus pristačiusi Lietuvos finansų rinkų instituto direktorė prof. Gerda Žigienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nesutaria dėl dirbančiųjų mokamo mokesčio: naikinti ar dar didinti (45)

Ant absoliučios daugumos Lietuvos dirbančiųjų pečių gulasi gyventojų pajamų mokesčio (GPM)...

Naujasis Anglijos centrinio banko vadovo pavaduotojas nepasirengęs palūkanų didinimui (1)

Naujasis Anglijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Dave'as Ramsdenas antradienį pareiškė esąs...

V. Šapoka vizito JAV metu pristatė Lietuvos ekonominę ir technologijų plėtrą (9)

Vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu finansų ministras Vilius Šapoka su Teksaso...

Nepaisant uraganų šėlsmo, JAV pramonės gamyba auga (5)

JAV pramonės gamyba rugsėjį atsigavo po smarkaus nuosmukio rugpjūtį dėl uragano Harvey ,...

STT sulaikė NMA Teisės departamento direktorių atnaujinta 17:20 (19)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) sulaikė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Teisės...

Top naujienos

Vilniaus autobusų stoties privatizavimo istorijoje – labai garsios pavardės (54)

Sostinės vadovams ir vieno iš svarbiausių miesto transporto centrų – Vilniaus autobusų stoties...

Vadovų apklausa žada gerų naujienų laukiantiems didesnių algų (16)

Net 97 proc. įmonių vadovų ketina kelti atlyginimus darbuotojams kitais metais. Tai parodė...

Artėja permainos – jau paspaus šaltukas (23)

Nors šiuo metu vyrauja ganėtinai šilti ir palyginti sausi orai , visgi, pokyčiai jau atkeliauja....

Pirmas žingsnis link asteroidų kasybos: pasiūlyta originali idėja (1)

Asteroidų įvairovė yra didžiulė – jų būna ir akmeninių, ir metalinių, ir kietų, ir...

Kinijos propagandos mašina: cenzūra nuo politinės minties iki lytinių santykių

Jei kontroliuojate viešąją komunikaciją, tai galite kontroliuoti, ką žmonės galvoja ir kaip jie...

Už namą Laurų kvartale milijono neužteks (5)

Namai Vilniaus Laurų kvartale parduodami retai. Dar rečiau apie tokius objektus pranešama skelbimų...

Aktorės G. Spanic gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo jos vaidintų muilo operų pamatykite, kaip ji atrodo dabar!

Žinomos Venesuelos aktorės Gabrielos Spanic , kurią Lietuvos žiūrovai puikiai pažįsta iš...

Nemirsetoje įsitaisęs naftos magnatas oficialiai pripažintas žemgrobiu (132)

„Minijos naftos“ direktorius turi griauti tvorą, ardyti trinkeles ir naikinti nuotėkų...

E. Šileikis apie dvigubą pilietybę: argumentai svarūs, bet nežinau, ar konstitucinio kalibro (181)

Seimo prašymu Konstitucinis teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Teismo prašoma...

NBA sezono startas: K. Irvingo sugrįžimą į Klivlandą užgožė kraupi G. Haywardo trauma

Pirmasis 2017-2018 metų NBA reguliariojo sezono susitikimas padovanojo žiūrovams itin gražią ir...