„Vertinsime pažangą ir kartu pasižiūrėsime naujus įmonės iššūkius“, – BNS teigė NSGK vadovas Vytautas Bakas.

„Labai svarbu pasižiūrėti, kokie procesai vyksta tokiame svarbiame šalies strateginiame sektoriuje, kokie yra planai, ar valdomos rizikos, kokios investicijos numatytos, daugiausia susijusios su technologijomis“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, komitetas aiškinsis, kas „Lietuvos geležinkeliuose“ pasikeitė nustačius per didelę įmonės technologinę priklausomybę nuo Rusijos.

„Papašysime informacijos apie pokyčius, nes parlamentiniame tyrime buvo nustatyta per didelė technologinė priklausomybė nuo Rusijos – patys ir žmonės, vadovai, sprendimų priėmėjai važiuodavo į Rusiją mokytis. Buvo tam tikrų rizikų, kurias turėjo sutvarkyti“, – kalbėjo V. Bakas.

„Matau, kad pokyčiai vyksta, bet jeigu reikia kokios pagalbos teisėkūros srityje, reikia ją suteikti“, – pridūrė V. Bakas.

Pasak jo, nepotizmas įmonėje siekė 40 proc., daug problemų buvo dėl vidaus sandorių.

NSGK, per parlamentinį tyrimą nustatęs įtartinų sandorių, norėjo, kad Generalinė prokuratūra patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir bendrovės „Mitnija“ sandorių teisėtumą. Komitetas išvadose nurodė, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).

Šį balandį LRT Tyrimų skyrius pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ susitikimuose su riedmenų gamintojais Rusijoje ir Baltarusijoje siūlo derybas dėl sandorių ir pasirašė ketinimų protokolus vagonams pirkti, nors specialioji Vyriausybinė komisija nelinkusi palaiminti sandorių, kurie yra sudaromi su įmonėmis, neatitinkančiomis nacionalinio saugumo kriterijų.

Dėl lokomotyvų remonto detalių pirkimų iš šio koncerno per tarpininkę Lietuvoje „Railvec“ buvo kilęs skandalas. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pasitraukė ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka.