N. Roubini mano, jog Graikijai nepavyks ištrūkti iš užburto finansinių problemų, nestabilumo, per mažo konkurencingumo, valstybės biudžeto deficito ir ekonomikos sulėtėjimo rato. Griežtos ekonomikos gaivinimo priemonės situaciją tik dar pablogins ir krizę pagilins, mano specialistas.
Graikija nesugebės grąžinti skolų tol, kol šalies ekonomika nepradės augti. O tam būtina atkurti ekonomikos konkurencingumą.
Didinti konkurencingumą įgyvendinant dabartines reformas praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, Vokietijoje šis procesas užtruko 10 metų. Graikijai 10 metų truksiančios ekonominės depresijos sau leisti negali.
Konkurencingumą padidinti padėtų euro devalvacija. Tačiau to sau leisti stipri Vokietijos ekonomika negali. O ir Europos centrinis bankas pastebimai devalvacijai nepritartų.
Vidaus devalvacija – kainų ir atlyginimų mažinimas – tik ateinančius penkerius metus dar sulėtintų Graikijos ekonomiką.
Vienintelis kelias – nemokumo paskelbimas ir euro atsisakymas. Sugrąžinta drachma būtų pigesnė, o tai padidintų ekonomikos konkurencingumą. Anksčiau ar vėliau Graikija savo skolų dalimis atsikratytų.
Graikijai pasiskelbus nemokia ir pasitraukus iš euro zonos, nukentėtų Europos bankai, ypač pačios Graikijos. Antikriziniai Europos fondai – Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir ES stabilumo mechanizmas (ESM) – turi būti pasirengę kuo skubiau įvykdyti bankų rekapitalizaciją. Graikijos bankams reikės tiesioginių kapitalo injekcijų.
Europos mokesčių mokėtojai perims Graikijos bankų kontrolę. Tai leis kompensuoti bent dalį vykdant antikrizinę operaciją patirtų nuostolių.
Banko „Barclays“ ekonomistai jau suskaičiavo, kiek Europos Sąjungai kainuotų vienos euro zonos narės netektis. Iš 80 mlrd. eurų (276 mlrd. Lt) – pirmojo pagalbos paketo, Graikijai įteikto 2010 metų gegužę – jau išleista 53 mlrd. eurų (183 mlrd. Lt). Antras pagalbos paketas Graikijai buvo perduotas per EFSF fondą. Fondas iš 145 mlrd. eurų (500 mlrd. Lt) išleido 73 mlrd. (252 mlrd. Lt). Nemokumo atveju visi nuostoliai bus padalyti visoms šalims pagal jų indėlį į Europos centrinį banką.
Be to, teks apmokėti Graikijos dalį tarptautinėje Europos centrinio banko mokėjimų sistemoje „Target“, kurios sąskaita Atėnai ilgą laiką apmokėdavo savo importą. Tokiu atveju Europos centrinis bankas netektų 135 mlrd. eurų (466 mlrd. Lt).
Europos centrinis bankas už Graikijos obligacijas sumokėjo 35 mlrd. eurų (120 mlrd. Lt). Jas teks nurašyti. Graikija pinigų negrąžins ir TVF. Nuostoliai bus padalyti pagal kiekvienos šalies kvotą fonde. Iš viso Europa praras 4,4 mlrd. eurų (15 mlrd. Lt).
Taigi bendri euro zonos valstybių nuostoliai siektų 291,1 mlrd. eurų (1005 mlrd. Lt) arba 3,1 jų BVP.
