Taigi reiškia, jog egzistuoja „didelė tikimybė“, kad po rinkimų „JAV imsis šio reikalo“, teigia N. Roubini.
Net jeigu karinė konfrontacija ir nevirs dideliu kariniu konfliktu, naftos kainos gali šokti – viskas dėl baimės, mano specialistas.
„Kai žodžių karas įgauna pagreitį, mes gauname baimės priedą“, - teigia N. Roubini, turėdamas omenyje staigų kainų šuolį, baiminantis galimų įvykių.
N. Roubini, visada greitai beriantis žodžius, paaiškino, kodėl nemano, kad Iranas – vienintelė grėsmė Artimuosiuose Rytuose. Arabų pavasaris esą gali virti „arabų žiema“.
„Artimieji Rytai plačiąja prasme – visiška netvarka, o tai geopolitinė grėsmė viso pasaulio ekonomikai“, - sako N. Roubini.
Problemos regione nuo Tuniso iki Afganistano „naftos kainoms gali tapti nemenku sukrėtimu“.
Anot N. Roubini, skalūnai gali būti ilgalaikis problemos sprendimo būdas, tačiau jis neleistų išvengti trumpalaikių nesklandumų, kurios sukelia priklausomybė nuo naftos.
„Žmonės, manantys, jog po penkerių metų būsime nepriklausomi, apgaudinėja patys save. Tai tebus 10-20 metų laikotarpis“, - konstatuoja ekonomistas.
N. Roubini anksčiau sakė, jog pasaulis galiausiai vis dėl to išsilaisvins nuo priklausomybės nuo Artimųjų Rytų naftos – esą tai tik laiko klausimas. Dabar ekonomistas pažymi, jog laikas labai svarbus.
„Keynesas sakydavo, jog tolimoje ateityje visi būsime mirę. Galime būti mirę ir anksčiau“, - reziumavo N. Roubini.
