Priežastis akivaizdi, tvirtina pramonės ir politikos ekspertai: tai Norvegijos komiteto sprendimas 2010 metų spalį Nobelio taikos premiją įteikti įkalintam kinų disidentui Liu Xiaobo, rašo „The Financial Times”.

„Ne paslaptis, kad smunkantys pardavimai Kinijoje yra susiję su Nobelio taikos premija. Tarp Norvegijos ir Kinijos susiklostė sudėtinga politinė situacija. Pramonė nepajėgi jos išspręsti“, - vienam Norvegijos laikraščiui sakė vieno didžiausių Norvegijos lašišų auginimo ūkių „Marine Harvest“ vadovas Alfas - Helge Aarskogas.

Smukusi lašišų rinkos dalis yra ryškiausias komercinio atšalimo ženklas, kurį Norvegija pajuto paskelbusi minėtą Nobelio taikos premiją. Po daugelį metų trukusių derybų taip pat žlugo planai pasirašyti dvišalį prekybos susitarimą, o praėjusių metų pabaigoje Kinija leido visų Europos šalių piliečiams lankytis Pekine be vizos, išskyrus norvegus.

Liu Xiaobo
Virtinė Norvegijos politikų, verslo atstovų ir žurnalistų negavo vizos į Kiniją, o Norvegijos ambasadorius Pekine dėl mažo susitikimų skaičiaus turi daugybę laiko tobulinti teniso įgūdžius.

„Nėra jokių atšilimo ženklų. Žinoma, mes neprarandame vilties, bet kol kas viskas tebėra sudėtinga“, - anksčiau šiais metais sakė vienas norvegų pareigūnas.

2010 metais Norvegija į Kiniją eksportavo 11 tūkst. tonų lašišos. Tais pačiais metais Didžioji Britanija kinams pardavė vos 510 tonų šios žuvies, o Farerų salos – nieko, rodo Norvegijos jūros produktų tarybos duomenys.

Tačiau per pirmuosius šešis 2013 metų mėnesius Didžioji Britanija jau eksportavo 4 600 tonų lašišos, Farerų salos – 4000 tonų, o Norvegija – tik 3 700 tonų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (100)