Technologijos prieinamos ne visiems
Be abejo, užsiregistruoti pas gydytoją, užsisakyti pažymą, sumokėti mokesčius, atsiskaityti už prekes ar pirkinius internetu ne tik patogiau, bet ir pigiau. Tačiau kai kuriose valdiškose įstaigose tenka įveikti tikrus biurokratizmo barjerus
Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietė Ramunė, pastarąją jos šeimos kelionę į užsienį apkartino vagystė – ilgapirščiai pavogė pinigus ir asmens dokumentus, tarp jų ir Europos sveikatos draudimo kortelę. Kadangi kortelės dar buvo galiojančios, už jų išsiėmimą reikia sumokėti 14,48 euro, nepriklausomai, ar kortelė buvo išduota vaikui, ar suaugusiajam.
Į Teritorinę Panevėžio ligonių kasą atvykusi moteris buvo nemaloniai nustebusi, kai darbuotojos paaiškino, kad vietoje susimokėti nėra galimybės – sumokėti galima tik banko pavedimu. Ir jeigu tai daroma internetu, būtina, kad bankas patvirtintų pavedimą. Ramunei niekaip nesuprantama, kaip technologijų amžiuje dar galimi tokie biurokratiniai formalumai, reikalaujantys ne tik laiko, bet ir finansinių sąnaudų.
„Gal ir mažmožis, bet labai nemalonus. Gyvename 21 amžiuje, visi tik kalba, kad reikia pavedimus atlikti internetu, kad taip pigiau ir greičiau. Bet iš mūsų, dirbančiųjų, išlaikomi biudžetininkai remia bankus.
Kasos Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje nėra, reikia mokėti pavedimu ir tą pavedimą nunešti į banką, kad patvirtintų, nes Teritorinė ligonių kasa nesugeba arba tingi patikrinti savo įmokų. Kiekvieno pavedimo patvirtinimas kainuoja ne tik laiko, bet ir pinigų.
Nejaugi ligonių kasose dirba žmonės su pradiniu išsilavinimu, nesugebantys išrašyti pinigų priėmimo kvito ar kito pinigų gavimo dokumento, kad nereikėtų siuntinėti klientų pirmyn atgal“, – piktinosi Ramunė.
Svetimų pinigų neskaičiuoja
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas tik patvirtino, kad jų įstaigoje nėra galimybės priimti mokesčių ar įmokų už tam tikras paslaugas. Ir ateityje šios paslaugos nebus. Visų pirma, tam nėra poreikio, nes ligonių kasos praktiškai neteikia jokių paslaugų, už kurias reikėtų mokėti. Antra, įmokos yra mokamos Valstybinei ligonių kasai.
„Pas mus nėra tarnybos, kuri galėtų administruoti mokesčius. Be to, visi mokesčiai plaukia ne į mūsų, o Valstybinės ligonių kasos sąskaitą“, – paaiškino J. Narbutas.
Būtent dėl tos pačios priežasties moters buvo paprašyta atnešti banko patvirtintą pinigų pervedimą liudijantį dokumentą. Pasak direktoriaus, tik ant popieriaus atspausdinto kvito nepakanka, nes tai nėra oficialus dokumentas. O jų darbuotojai neturi galimybių per savo duomenų bazes pamatyti, ar iš tiesų žmogus pervedė pinigus. Čia tas pats, kaip lįsti į svetimą banko sąskaitą.
„Suprantu, kad dėl to klientams kyla tam tikrų nepatogumų. Tačiau šiuo atveju kitaip pasielgti mūsų darbuotojos negalėjo, nes mes tiesiog nematome įmokų – visa tai administruoja Valstybinė ligonių kasa. Stengiamės kuo daugiau paslaugų perkelti į internetinę erdvę, kad kuo mažiau tektų žmonėms nuo vieno valdiško kabineto durų keliauti prie kito, tad gal ateityje išspręsime ir šią problemą“, – žadėjo J. Narbutas.
Ir iš tiesų, darbo dienos pabaigoje J. Narbutas informavo, kad rado sprendimą ir žmonėms nebereikės papildomai kulniuoti į banką ir išsiimti patvirtinimą apie pervestus pinigus.
„Daugiau žmonės tikrai nebus vaikomi. Nors Valstybinės ligonių kasos sąskaitos matyti negalėsime, bet susitarėme, kad šią informaciją mūsų darbuotojai galės sutikrinti telefonu“, – „Sekundei“ teigė direktorius.