Balandžio 15 dieną nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje aptartas pirminis darbdavių atstovų parengtas nutarimo projektas. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, kad jame yra dalykų, kuriems Vyriausybė neprieštarautų, tačiau bet kokiu atveju, tai bus tik rekomendacijos.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pridūrė, kad dokumentą ketina papildyti ir savo pasiūlymais. „Iš pradžių viską sujungsime, o kitame posėdyje turėtų atsirasti galutinis tekstas“, – sakė ji.
Nori daugiau
Pirminiame nutarimo projekte dėstoma, kad ekonominė situacija šalyje blogėja, o valstybės numatytos paramos priemonės vėluoja. Todėl siūloma imtis papildomų priemonių. Pavyzdžiui, nuostolius patiriantys darbdaviai norėtų, kad valstybė pilnai perimtų jų su darbo santykiais susijusias finansines išlaidas.
„Visu karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo pasibaigimo valstybė turi mokėti tiesiogines išmokas dėl karantino dirbti negalintiems darbuotojams, darbdavius atleidžiant nuo darbo užmokesčio mokėjimo“, – rašoma dokumente.
Siūloma, kad išmokos dydis būtų ne mažesnis nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis (MMA) ir sudarytų 75 proc. darbuotojo vidutinių grynųjų pajamų už 2019 metų paskutinį ketvirtį, tačiau negalėtų viršyti 1,5 šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo (VDU).
Taigi, siūloma, kad išmokos būtų nuo nuo 607 iki 1 358,6 euro „popieriuje“ (t. y. 437,2–857,9 euro „į rankas“).
Šiuo metu darbdaviams siūlomos subsidijos už prastovas siekia iki 607 eurų (90 proc. subsidijai) ir 910,5 euro (70 proc. subsidijai).
„Šia paramos priemone galėtų pasinaudoti visos įmonės, kurių apyvarta smuko ne mažiau kaip 30 proc. per paramos teikimo laikotarpį. Pavyzdžiui, šiuo metu Danija kompensuoja 75 proc. darbo užmokesčio (su nustatytomis lubomis) darbuotojams, kurie dėl situacijos šalyje gali prarasti darbus. Tad darbdaviai gali koncentruotis į įmonių veiklos užtikrinimą“, – rašoma dokumente.
Teigiama, kad išmokos darbuotojams galėtų būti mokamos remiantis vaiko pinigų modeliu, tačiau užtikrinant, kad parama darbuotojus pasieks skubiai (per kelias dienas).
I. Ruginienė sakė, kad pritartų tokiam modeliui.
„Dabar darbdavys užpildo paraišką ir gauna sau į sąskaitą – per darbdavį eina apmokėjimas darbuotojui, o gali būti taip, kad tie pinigai nueis kur nors kitur, ne į darbuotojų sąskaitas. Kitas dalykas – nariai pasakojo, kai įmonė yra prasiskolinusi, yra areštuotos sąskaitos, o ta parama įkrenta ir iškart nusirašo automatiniu būdu. Tada darbdavys vėl sėdi su nuliu ir negali sumokėti darbuotojui“, – sakė ji.
Nuo valstybės garantijų iki PVM lengvatų
Projekte yra ir daugiau darbdavių atstovų pasiūlytų sprendimų. Pavyzdžiui, norima, kad valstybė pateiktų 100 proc. garantijas visų karantino paveiktų įmonių paskoloms ir kompensuoti jų palūkanas.
„Krizės situacijoje daugumai verslo subjektų atsiranda būtinybė skolintis, tačiau, be valstybės garantijos, ypač skolinantis pirmą kartą, tikimybė, kad finansų įstaigos suteiktų paskolą, yra itin maža. Arba galimybė pasiskolinti būtų tik itin didelėmis palūkanomis“, – aiškinama dokumente.
Dar teigiama, kad valstybė turi suteikti savarankiškai dirbantiems ir mažoms įmonėms finansinę kompensaciją dėl verslo sustabdymo. „Pavyzdžiui, Vokietija skyrė 50 mlrd. smulkaus verslo likvidumui užtikrinti, sudarydama galimybė gauti kompensaciją nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. eurų“, – rašo darbdaviai.
Jų manymu, valstybė, atsižvelgiant į įmonių apyvartų praradimus, privalo paramos ar garantijų būdu užtikrinti verslo nuomininkų ir nuomotojų finansinių santykių tvarumą krizės metu.
„Pavyzdžiui, Ispanija ir Italija teikia finansines garantijas bankų vekseliams nuomos santykiuose, Danija skiria finansines kompensacijas už verslo nuomos išlaidas“, – rašoma dokumente.
Dar siūloma, kad valstybė stipriai didintų valstybės viešąsias išlaidas, perkant prekes ir paslaugas bei taip užtikrinti paklausos palaikymą rinkoje. „Kriziniais mėnesiais valstybės papildomos išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 700 mln. eurų kas mėnesį“, – ragina jie.
Pradiniame nutarimo projekte dar kalbama apie skubų jau parengtų valstybės ir savivaldybių projektų paleidimą, avansinius mokėjimus už jau vykdomus projektus ir maksimaliai supaprastintą viešųjų pirkimų procesą.
„Labiausiai nukentėjusiems sektoriams turi būti taikomos PVM lengvatos bei atsisakoma bet kokių naujų mokestinių prievolių ar suvaržymų. Tai leistų užtikrinti, kad vėl pradėjusios veikti įmonės galėtų pasiūlyti vartotojams patraukliausias kainas“, – rašoma dokumente.
Galiausiai, raginama pagal Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio pasiūlymą, parengti nacionalinį skolų užskaitymo mechanizmą.
Dokumente minima ir išsami ekonominės situacijos šalyje stebėjimo sistema, kuri padėtų adekvačiai vertinti susidariusią situaciją.
Nori įsipareigojimo
I. Ruginienė sakė, kad siūlys viešai skelbti visus, kas gavo valstybės paramą.
„Siūlome įtraukti darbuotojų saugos standartų parengimą. Ne tik medikams, bet ir kitoms profesijų grupėms, pavyzdžiui, dirbantiems gamyboje. Dar dėl nedarbo išmokų skaičiavimo – kad jos būtų skaičiuojamos, imant pajamas iki kovo 1 dienos. Galiausiai, norime įsipareigojimo, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų finansavimas nemažės“, – „Delfi“ sakė ji.
E. Radišauskienė sakė, kad Vyriausybė yra pasirengusi išklausyti, kaip galėtų labiau prisidėti prie darbo vietų išlaikymo, darbuotojų garantijų išsaugojimo ir pagalbos darbdaviams.
„Tai dialogo pradžia“, – sakė ji.
