Norėdami suderinti darbą ir poilsį pirmiausia turime pagalvoti apie tai, ko norime, LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė. Anot jos, dažnai esame linkę per daug aimanuoti ir peikti savo darbą, nors iš tiesų tiesiog galime pasirinkti kitą gyvenimo veiklą.
Sergantys kolegos
© Shutterstock nuotr.

– Tyrimas rodo, kad netikėtai laimėję tūkstantį eurų vos 2 proc. lietuvių juos išleistų pramogoms. Didžioji dalis apklaustųjų neplanuotas pajamas skirtų kasdienei veiklai. Labai nedaug paimtų ir įsigytų seniai norimą prekę. Kaip vertinate tokią situaciją?

– Tai maža žmonių dalis, bet, kita vertus, reikia išsiaiškinti, ką lietuviai laiko pramogomis. Tai labai svarbu. Jei pramoga yra kažkur nueiti prisivalgyti ar prisigerti, labai smagu, kad tautiečiai tam nemėto pinigų, bet, jei, pavyzdžiui, jie neskiria pinigų savo poilsiui, tai yra blogai.

– Ar toks skaičius byloja apie žemą mūsų pragyvenimo lygį? Galbūt tai rodo, kad žmonės labai taupūs, nes išgyvena nepriteklių ir tas tūkstantis eurų jiems būtų didžiulė paskata patenkinti kasdienius poreikius, susimokėti skolas?

– Manau, kad mes pernelyg verkiame apie tą trūkumą. Nemeluokime sau – nesame tokie skurdžiai. Gal verta nuvažiuoti į kai kurias pasaulio šalis ir pamatyti, kas iš tikrųjų yra vargas ir skurdas. Manau, kad yra tiesiog noras padejuoti. Mes mėgstame dejuoti. Tai tarsi mūsų tautinis bruožas. Iš kitos pusės, jei žmonės taupūs ir taupo pinigus, nešvaisto jų bet kam, tai irgi labai puiku.

– Kasdien važiuodamas į darbą ir šiaip savo aplinkoje pastebiu, kad yra žmonių, kurie tiesiog priversti labai daug dirbti. Jų pajamos mažos, sunku išlaikyti šeimą. Ar kaip nors įmanoma rasti balansą tarp to, kad darbas teiktų bent kažkokį malonumą, o ne tik kančią?

– Visiškai to nesuprantu. Manau, jei žmogus kalba, kad darbas yra kančia, tai yra rimta žmogaus problema. Vadinasi, žmogus negali nusistatyti sveiko, jį tenkinančio santykio su darbu. Tada jis turėtų savęs klausti – ko aš iš tikrųjų noriu – ir siekti tuos norus realizuoti, bet kentėjimas, kurį nuolat deklaruoja, tikrai yra nesveikumas. Galima netgi galvoti, kad žmogus iš viso šitaip supranta gyvenimą. Gal jam gyvenimas yra ašarų pakalnė, bet tai netiesa.

Kita vertus, jei žmogus nuolat dirba ir negali sustoti, gali būti kelios priežastys, pavyzdžiui, narcisizmas, kai žmogus įsivaizduoja, kad be jo pasaulis sustos, nes jis yra visa ko centras. Arba tai godumas – jis mano, kad, jei valandai atsitrauks, nebeuždirbs arba praleis ką nors labai įdomaus. Žmogus labai nesaugus, jis mano, kad visas gyvenimas sugrius, jei jis minutei paliks tą darbą. Galų gale, žmogus gali būti tiesiog kvailas – jis nesupranta, kad nuvarytus arklius nušauna.

– Ką tokiu atveju daryti? Kreiptis į specialistus? Juk tikrai nejuokinga, jei nuolat patiriama įtampa, darbas nepatinka, bet jauti atsakomybę?

– Jei žmogus nuolat pergyvena, tikrai čia yra ne darbas ir ne santykiai, ir ne dar kažkas yra kalti. Kažkokia problema slypi pačiame žmoguje. Jei jis neranda atsakymo į šį klausimą, jam reikia ieškoti specialistų pagalbos.

Jei kalbame apie tai, kad jis kartais jaučia įtampą darbe, tai yra natūralus dalykas. Mes kartais susiduriame su rimtomis užduotimis, kliūtimis ir mums reikia įtempti visas savo pajėgas, bet žmogus tiesiog turi draugauti su darbu, jam turi būti įdomu tai, ką jis daro. Jei jis daro tai, kas jam neįdomu, tegul jis ten nebūna, ieško kitos vietos ir jis ją tikrai suras. [...] Pirmiausia aš turiu žinoti, ko aš noriu. Jei darau to savęs nepaklausęs, man bet kas bus neįdomu.

[...]

Vis girdžiu tokį visišką bejėgiškumą – pusė Lietuvos priversta dirbti nemėgstamą darbą. Tai tikrai negerai. Kodėl žmonės neieško to darbo, kuris jiems patiktų? Iš tikrųjų yra galimybė pasirinkti. Mes juk nesame vergai, prikaustyti grandinėmis.

Sakoma, kad darbas turi būti malonumas, bet tai negali būti toks malonumas, kai sėdi apsalęs iš laimės. Malonumas ateina iš to, kad pasieki kažkokį rezultatą, išsikeli tikslą ir tau pavyksta jį įgyvendinti, gerai susibendrauji su vienu ar kitu klientu, žmogumi. Tai yra malonumas. Nežinau, ar gali būti toks malonumas, kaip motinos įsčiose.

Turėtume pamąstyti, ko tikimės iš darbo. Ar norime tik pinigų, ar kažkokio kitokio pasitenkinimo? Jei norime kitokio pasitenkinimo – kokio. Kita vertus, ką galime duoti tam darbui, kad ir kitiems žmonėms būtų smagu nuo mūsų buvimo tame darbe? Čia kyla labai daug klausimų.

– Esame (bent jau didžioji dauguma mūsų tautos) bailiai, kurie nesiryžta prisiimti atsakomybės arba ieškoti naujovių. Ką daryti tokiu atveju?

– Visiškai jums pritariu. Manau, kad esame labai nedrąsūs. Ką mes tikrai galėtume daryti, tai vienas kitą drąsinti. Bėda ta, kad kiekvienas pernelyg laikomės sau, pamiršome bendruomenę. Kai esame krūvoje, mums drąsiau. Tada galime vienas kitą draugiškai stumtelėti. Gal pirmiausia reikia pradėti nuo bendravimo, bendruomenės. [...] Tiesiog savęs reikia klausti – ko aš noriu. Gyvenimo laikas yra labai ribotas, aš negaliu jo švaistyti tam, kad einu į darbą, kur apsipylęs kruvinu prakaitu kenčiu visą darbo dieną. Tai siaubas, kam toks gyvenimas?

– Dar vienas tipas žmonių – tie, kurie labai myli savo darbą ir dirba nuo ryto iki vakaro, galbūt nelabai turi laisvo laiko kažkokiai pramoga. Ar tai, kad jie dirba nuo ryto iki vakaro ir jaučiasi visai neblogai, galima laikyti teigiamu pavyzdžiu, ar tai nėra labai gerai ir vis dėlto reikėtų stabtelėti?

– Žodžio „darboholizmas“ antroji pusė išduoda, kažkas negerai. Tai priklausomybė, jei žmogus negali išlįsti iš darbo. Tai psichoterapijoje laikome sutrikimu. Jei žmogui patinka darbas, jei negali atitraukti savo minčių ir pasakyti – uždariau darbo vietos duris ir pamiršau apie darbą – tai nėra išskirtina. Žmonės specialistai taip gyvena ir taip dirba. Manau, kad ir visuomenė didžia dalimi laikosi atsirėmusi į šių specialistų darbo rezultatus. Tiesiog yra tokių darbų.

– Kaip apibendrintumėte mūsų pokalbį – kaip reikia suderinti darbą ir poilsį?

– Manau, kad atskleidėme problemą, jog iš tikrųjų nelabai mylime darbą ir labai mėgstame tą darbą peikti, manyti, kad kažkur pasaulyje yra geresni darbai, nes visą Lietuvą sudedame į darbą. Tai yra problema. Kita vertus, manau, kad žmonėms verta pagalvoti, jog reikia šiek tiek labiau pažinti save, pagalvoti apie save, pagalvoti, ko noriu, kas man patinka, kas nepatinka. Ši veikla, sau skirtas klausimas, visiškai nieko nekainuoja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Olandų šeima viską išpardavė ir pinigus investavo į bitkoinus (1)

Viena olandų šeima išpardavė beveik viską, ką turėjo, įskaitant verslą, namą, du...

„Wall Street Journal“: „Tesla“ taps pirmuoju nuosavą gamyklą Šanchajuje turinčiu užsienio gamintoju (1)

Elektromobilių gamintojas „ Tesla “ pasiekė susitarimą su Šanchajaus valdžia statyti nuosavą...

„Noble Group“ parduoda savo JAV naftos verslą kompanijai „Vitol“

Nelengvus laikus išgyvenanti žaliavų prekybos bendrovė „Noble Group“ už 580 mln. dolerių...

Daugiau negu pusė Latvijos jaunimo nori per mėnesį uždirbti daugiau kaip 800 eurų (17)

38 proc. Latvijos jaunimo iki 25-ių metų amžiaus norėtų per mėnesį „į rankas“ uždirbti...

„Rimi“ ir „Iki“ sandoris palies kelis šimtus darbuotojų (32)

Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams...

Top naujienos

Ne tik Gedimino kalnas? Ant Trijų Kryžių kalno atsivėrė plyšys (196)

Gausus lietus pakenkė ne tik Gedimino, bet ir Trijų Kryžių kalnui – pavasarį čia atsivėręs...

Kainų augimas įsibėgėjo: kas dar brangs (382)

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis Lietuvoje kainos auga...

Lietuvos ir pasaulio laukia naujas permainų etapas (5)

Daugeliui ketvirtoji pramonės revoliucija dar tėra pranašystė, utopija, lakios fantazijos vaisius...

Tanklaivis prie JK krantų sukėlė sumaištį - su inkaru buvo iškeltas nemalonus siurprizas (2)

Inkaro nuleidimas ir iškėlimas laivams yra įprasta procedūra, nekelianti streso. Tačiau kuomet...

G. Ručytė-Landsbergienė: Sausio 13-ąją visos trys mūsų šeimos panelės laukėsi (117)

Kai kalbame apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir pirmuosius mūsų valstybės išbandymus,...

Po tragiškai pasibaigusios avarijos kreipiasi į vairuotojus: taisyklės, kurias būtina žinoti (3)

Tamsėjantys rudens rytai ir vakarai keliuose tampa itin pavojingi pėstiesiems, kuriuos vairuotojams...

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (9)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Po puikaus žaidimo ir finalo Maskvoje – įspūdingas R. Berankio šuolis pasaulio reitinge (1)

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje Ričardas Berankis iš 169-osios vietos...

Nėščia moteris vos nemirė, kai vaisius „praspyrė“ gimdos sienelę (9)

Viena nėščia moteris praėjusią savaitę vos išvengė mirties, kai jos vaisius...

Išsamius tyrimus atlikę „Raptors“ paviešino J. Valančiūno traumos detales (7)

Vėlyvą sekmadienio naktį Lietuvos laiku Toronto „Raptors“ ekipa išplatino pranešimą spaudai...