Dėl elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto Lietuvai teks du mėnesius gyventi be pigesnės elektros iš Skandinavijos, teigia ekspertai. Dalis jų įsitikinę, kad verslui ir buitiniams vartotojams gali brangti elektra. Savo ruožtu perdavimo sistemos operatorius tiki, kad remontas iš esmės pašalins pustrečių metų veikiančios jūrinės jungties gedimus.
© Bendrovės archyvas

700 megavatų (MW) galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 - spalio 28 dienoms. Anksčiau skelbta, kad jungties sausumos kabelių movos bus taisomos liepos 30 - spalio 9 dienomis.

Didins jungties prieinamumą, artės prie „LitPol Link“ rodiklių

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad nuo 2016 metų pradžios veikiančios „NordBalt“ nuolatiniai gedimai buvo nemaloni staigmena.

„Tie gedimai, kurie įvyko kabelyje, buvo šiek tiek netikėti ir iškėlė daug klausimų, ar čia išvis kokybiškas produktas, ar jungtis patikimai dirbs visą tą numatytą laiką, kiek ji turi dirbti, – 30-40 metų. Kai gedimai pasikartojo, prasidėjo derybos su rangovu, tuo metu tai buvo ABB, dėl to, kaip turėtų būti pašalinta šita problema. Balandžio 27 dieną (2017 metų – BNS) buvo prieita prie susitarimo, kad visos sausumoje esančios movos turi būti pakeistos ir kad pradedamas didelis projektas“, – praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Grušas.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila pažymėjo, kad jungtis buvo atsijungusi kelias dešimtis kartų, bet dalis atsijungimų susiję su valdymo, o ne infrastruktūros problemomis.

„Iš viso per „NordBalt“ istoriją buvo 31 atsijungimas. 12 – dėl movų, o likę – dėl keitiklių ar išorinio poveikio (11 buvo Nibru ir 8 Klaipėdoje)“, – spaudos konferencijoje teigė G. Radvila.

V. Grušas pabrėžė, kad kiekvienos jungties projektas yra išskirtinis, kabeliai ir movos kaskart gaminamos individualiai, laboratorijose.

„Didelė dalis konfidencialios informacijos, detalių atskleisti negaliu. Bet galiu pasakyti, kad iš esmės kiekvienam tokiam projektui ir kabelis, ir movos projektuojami individualiai, na, sakykime, kai kurie sprendimai nebuvo tobuli ir kai kurios medžiagos buvo panaudotos naujai ir po tyrimų išsiaiškinus galimas priežastis, o jų buvo keletas (...) buvo pakeistos kai kurios medžiagos, patobulinti kai kurie technologiniai išpildymo sprendimai“, – aiškino V. Grušas.

Nordbalt
Nordbalt
© Reuters / Scanpix

„Litgrid“ teigimu, stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir mažesnę tiekimo riziką. Operatorius planuoja, kad „NordBalt“ prieinamumas po remonto (be trečiųjų šalių poveikio ir planinio movų keitimo) sieks 90 proc. ar daugiau.

„90 proc. turime pasiekti metinį prieinamumą – išėmus trečių šalių poveikį ir movų keitimą. Trečiųjų šalių poveikis gali būti ekskavatorius ar inkaras jūroje“, – teigė G. Radvila.

„Litgrid“ duomenimis, „NordBalt“ prieinamumas rinkai 2016 metais siekė 78 proc., 2017-aisiais – 84 proc., o 2018-ųjų metų I ketv. – 94 proc. Tuo metu jungtis su Lenkija „LitPol Link” veikė beveik be trikdžių – jos prieinamumas rinkai pernai siekė 99 proc. (2016 metais – 96 proc.).

Elektros kainą lemtų ne vien „NordBalt“ remontas

„NordBalt“ pernai gedo dažniau, o šiemet sutrikimų beveik nebuvo. Pastarąjį kartą ji buvo atsijungusi vasario pabaigoje. Sausį jungtis neveikė savaitę – tuomet rinkoje fiksuoti šuoliai iki beveik 118 eurų, o rytinio piko metu – iki 200 eurų už megavatvalandę (MWh). Vėliau kainos stabilizavosi.

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas gegužę teigė, kad remontas „bus didelis sukrėtimas rinkai, kuri dabar jau tam ruošiasi – visi priprato prie jungčių, kurį laiką reikės gyventi be „NordBalt“.

Ekspertai pažymi, kad remonto poveikį elektros kainai prognozuoti sunku, be to, kainą gali lemti įvairūs veiksniai, tarp jų bene labiausiai – oro sąlygos.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys BNS pažymėjo, kad jungtys su Lenkija ir Švedija mažino elektros kainą, o jeigu per „NordBalt“ remontą kaina šiek tiek pakistų, reikia turėti omenyje, kad ją lemtų ir kiti faktoriai.

„Lyginant tą laikotarpį iki jungčių, kuomet vidutinė biržos kaina buvo apie 45 eurai („Nord Pool“ biržos Lietuvos zonos metinė vidutinė kaina už MWh – BNS), šiuo metu turime apie 35 eurų prognozuojamą metinę kainą, bet pastaruoju metu net ir veikiant visoms jungtims dėl mažesnės pasiūlos ar šiek tiek didesnės paklausos kaina biržoje jau buvo apie 50 eurų. Manome, kad turėtų išlikti labai panašus kainų lygis“, – sakė E. Purlys.

NordBalt kabelį tiesiantis laivas
NordBalt kabelį tiesiantis laivas
© Bendrovės archyvas

„Turbūt įtaką kainoms gali turėti visai kiti veiksniai, daug didesnę negu jungties remontas. Nes netgi veikiant jungčiai, bet nesant tokios pasiūlos Švedijos pusėje, kaina natūraliai auga“, – pridūrė viceministras.

„Litgrid“ pažymi, kad remontas neturėtų pastebimai didinti elektros kainos.

„Bendrai viso regiono kainos yra aukštesnės, nei 2017 metų to paties periodo. Reikėtų aiškiai suprasti, jeigu atjungus „NordBalt“ remontui, dar kažkiek padidėtų pati kaina, tai ne „NordBalt“ sukelia visą kainos padidėjimą, palyginus su pernai. Tų faktorių yra daug. Vienas iš pagrindinių: karšti orai, kurie lemia generacijos Norvegijoje sumažėjimą, iš kitos pusės – didelį kondicionavimo poreikį“, – teigė V. Grušas.

Savo ruožtu G. Radvila teigia, kad remonto terminų pasikeitimas didelės įtakos kainoms nedarys.

„Mes planuojame, kad didelio poveikio rinkai neturėtų būti, nes tas periodas pasislenka labai nedaug. Reikia žiūrėti, kas rinkai didžiausią įtaką daro. Tai matome, kad esame didelės rinkos dalis (...) Mes, kaip ir sakėme, kad reikia ruoštis aukštesnėms kainoms, tai prarandame pigų (elektros – BNS) importo šaltinį, tai tas faktorius išlieka, tik jis pasistumia dviem savaitėms“, – sakė G. Radvila.

Viceministro E. Purlio teigimu, dalis verslo subjektų, pasirinkusių nepriklausomą tiekėją, yra sudarę ilgalaikes sutartis metams ar net ilgesniam laikotarpiui. Pasak jo, sudarant sutartis, buvo iš anksto žinoma, kad vyks jungties remontas.

„Tiekėjai tas aplinkybes turėjo įvertinti ir teikdami pasiūlymus verslui tai turėjo įkalkuliuoti į pasiūlymą. Todėl šiam momentui verslui neturėtų keistis sąlygos. Taip, didmeninė kaina biržoje gali šiek tiek koreguotis, bet vartotojai moka pagal tai, kiek jie yra sutarę su tiekėjais. (...) Nebent vartotojai yra sudarę sutartis pagal formulę, pririštą prie biržos kainos“, – BNS aiškino E. Purlys.

Buitiniams vartotojams remontas, pasak E. Purlio, turės nedidelę įtaką, bet konkrečiau apie kainas jiems bus galima kalbėti metų pabaigoje.

„Prognozavimas yra pakankamai nedėkingas dalykas, nes galima su prognoze suklysti tiek sumažinant ją, tiek padidinant. (...) Kiek koreguosis buitiniams vartotojams, turbūt galėsime pasakyti tiktai gruodžio mėnesį, kai turėsime visų metų rezultatus. Ir gali būti, kad buitiniai vartotojai šito remonto apskritai niekaip nepajus, jeigu metų pabaigoje, paskutinį ketvirtį, biržos kainos bus dar žemesnės“, – teigė E. Purlys.

Pasak jo, realu tikėtis, kad kaina biržoje po remonto mažės, nes „NordBalt“ jungties prieinamumas, patikimumas, turėtų išaugti.

Elektros Lietuva nepritrūks

2017 metais „Nordbalt“ užtikrino 30 proc. elektros importo, teigia „Litgrid“. Viceministras E. Purlys, vertindamas, ar per remontą šalis nepristigs elektros, sako, kad bus prieinama jungtis su Lenkija.

„Dar neseniai neturėjome nei „NordBalt“, nei „LitPol Link“ ir elektros energijos tiekimas vartotojams visą laiką buvo užtikrintas. Šiuo atveju kalbame apie labai trumpą laiką – 2,5 mėnesio – kurių metu vyks „NordBalt“ jungties remontas, tačiau bus prieinama „LitPol Link“ jungtis“, – BNS sakė E. Purlys.

Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) liepą paskelbė, kad „NordBalt“ remonto metu vadinamojo strateginio rezervo paslaugą teiks Lietuvos elektrinės naujausias 9-asis blokas. Pasak LEG, tai reiškia, kad bus užtikrintas stabilus energijos tiekimas.

LEG taip pat baigė jos valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) vieno iš keturių agregatų kapitalinį remontą.

„Natūralu, kad Kruonis šiame laikotarpyje turės pakankamai svarų vaidmenį. Greičiausiai nakties metu, kiekvieną naktį užkraudinės baseiną, o dieną gamins elektros energiją – taip, kaip komercija ir verslo sąlygos diktuoja, kad tai būtų naudinga“, – komentavo E. Purlys.

„NordBalt“ remontas: du mėnesius teks gyventi be pigesnės elektros
© DELFI / Tomas Vinickas

Darbai atidėti dviem savaitėms

„Nord Pool“ biržoje praeitą savaitę paskelbta, kad „NordBalt“ remonto darbai prasidės maždaug dviem savaitėmis vėliau, tai yra, nusikels labiau į rudenį. V. Grušo teigimu, tai nėra vėlavimas – pernai rugpjūtį buvo skelbiama preliminari data ir ji tiesiog pakoreguota. Vis dėlto kaip vieną iš datos keitimo priežasčių jis įvardijo ir gaisrus Švedijoje – rangovai turi suderinti planus su savivaldybėmis.

„Preliminarūs duomenys dėl planuojamo atjungimo buvo paskelbti pernai rugpjūtį, tai praktiškai po metų, su dviejų savaičių tikslumu, atėjome į tą terminą, kurį planavome. (...) Sunku prognozuoti kūrybinį procesą, movų bandymų metu kelios dienos užsitęsė dėl pačios bandymo įrangos smulkių gedimų (...) Atsižvelgimas į padidėjusį gaisro pavojų pareikalavo keleto dienų“, – sakė V. Grušas.

Rengiantis remontui buvo išbandytos keturios naujo dizaino movos, po to ir patikslinti remonto grafikai.

Lietuvos pusėje bus pakeistos 22, o Švedijos pusėje – 98 movos.

Garantinį remontą atliks Danijos bendrovė NKT. Lietuvos pusėje subrangovai „Kauno tiltai“ vykdys kasimo darbus.

NKT perėmė garantinius įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB, kuri pernai pardavė „NKT Cables“ savo kabelių gamybos verslą už 836 mln. eurų.

Operatorius: jungtys jau sutaupė dešimtis milijonų eurų

„Litgrid“ teigimu, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. eurų.

550 mln. eurų strateginį „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“.

„NordBalt“ ilgis yra apie 450 km. Ją sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis (400 km), taip pat HVDC sausumos kabeliai Lietuvos ir Švedijos pusėje bei keitiklių stotys abiejose šalyse. Prijungimo vieta Lietuvoje yra Klaipėdos pastotė, o Švedijoje – Nibru pastotė. Jungties statybos prasidėjo 2014 metų pavasarį, o veikti „NordBalt“ pradėjo 2016 metų vasarį.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (26)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Po „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalo – kaltųjų paieškos Estijoje (1)

Estijos premjeras Juris Ratas pareikalavo, kad su pinigų plovimo per „ Danske Bank “ filialą...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (729)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...

Už pažeidimus rengiant daugiabučio Užupyje projektą architektas neteko atestato (5)

Architektų profesinio atestavimo komisija panaikino architekto Henriko Štaudės kvalifikacijos...

Po juodų dulkių skandalo Klaipėdoje – skubus pasitarimas (38)

Klaipėdoje tvyrant nepasitenkinimo nuotaikoms dėl taršos sušauktas skubus pasitarimas.

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (19)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (26)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (154)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (12)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (149)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (21)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (55)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (14)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (8)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (729)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...