Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės bei būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Ar ir kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimiems išoriniams šokams Lietuvos ekonomikai?
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne kosmetiniai, o esminiai – gerąja prasme. Bent penki svarbūs veiksniai rodo, kad net susiklosčius itin nepalankioms aplinkybėms pasaulio ekonomikoje 2009 metų masto nuosmukis Lietuvoje nepasikartotų.

Pirma ir svarbiausia - įmonių konkurencingumas per ketverius metus labai išaugo. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva per šį laikotarpį daugiausiai, beveik šeštadaliu, pagerino produktyvumo ir darbo sąnaudų santykį. To pasekmė yra ir itin greitai augančios realios eksporto apimtys (ne kainos), kurios jau 14,7 proc. viršija prieš krizę buvusį lygį. Net euro zonos ekonomikai žengiant į recesiją Lietuvos pramonės augimas fiksuoja naujus rekordus – rugpjūčio mėnesį apdirbamosios gamybos metinis augimas siekė 11,3 proc. ir buvo vienas sparčiausių ES.

Antra, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas antrąjį šių metų ketvirtį viršijo importą, o užsienio prekybos perteklius siekė net 0,9 proc. BVP ir buvo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Palyginimui, 2008 metų pirmąjį ketvirtį užsienio prekybos deficitas siekė 20 proc. BVP. Tai rodo, jog šiuo metu gyventojų ir įmonių poreikius tenkinančių prekių ir paslaugų importą pilnai atsveria mūsų galimybės pagaminti atitinkamą prekių, kurių pageidaujama užsienyje, kiekį. Kitaip sakant, šiuo metu vidaus vartojimas atitinka galimybes, o nėra paremtas neracionaliais lūkesčiais ar dideliais skolinimosi mastais.

Trečia, įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra ne tik dešimtadaliu mažesni nei buvo prieš ketverius metus, bet ir yra mažiausi ES. Tai reiškia, kad kilus sunkumams gyventojai ir įmonės būtų daug mažiau pažeidžiami finansinių srautų susvyravimo, be to, tai sukuria didesnes augimo galimybes ateityje, ko sunkiai gali tikėtis dauguma Europos šalių.

Ketvirta, Europos Komisijos vertinimu valdžios sektoriaus biudžeto struktūrinis deficitas (t.y. atsižvelgus į ilgalaikį ekonomikos potencialą, o ne į trumpalaikes NT ir vartojimo burbulo sukurtas pajamas) 2008 metais sudarė net apie 8 proc. BVP, o šiandien jis yra keturis kartus mažesnis. Todėl net šalį ištikus finansiniams sunkumams poreikis mažinti valstybės išlaidas ir didinti mokesčius būtų mažesnis.

Galiausiai, šalies bankroto tikimybė, kurią finansų rinkose parodo kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina, šiuo metu yra istoriškai žemiausiame lygyje. Investuotojų pasitikėjimą šalies perspektyvomis rodo ir praėjusią savaitę sėkmingai išplatinta penkių su pusę metų obligacijų emisija, kurios palūkanos siekė tik 2 procentus. Taigi, net išaugusi valstybės skola neatbaido investuotojų ir rodo, kad struktūrinis biudžeto deficitas ir šalies konkurencingumas yra svarbesni veiksniai vertinant ateities perspektyvas. Be to, šiandien Lietuvoje galioja fiskalinės drausmės įstatymas, kurio neturėjome iki praėjusios krizės pradžios - jis pažaboja neadekvatų biudžeto išlaidų didinimą.

Negalime atmesti galimybės, kad 2013 metais pasaulio ekonomiką sukaustys vienas ar keli iš daugelio rizikos veiksnių – euro zonos skilinėjimas, fiskalinė krizė JAV, kariniai veiksniai Artimuosiuose Rytuose ar kitame pasaulio regione. Tačiau, Lietuvos valstybė, įmonės ir gyventojai šiandien yra daug geriau pasiruošę išoriniams šokams, o papildomų „pasiruošimo“ priemonių taikymas be pagrindo slopintų ekonomikos ir šalies gyventojų gerovės augimą.

Juk raginimas „ruoštis krizei“ yra ne kas kita, kaip aukščiausias koziris, leidžiantis verslui nedidinti darbo užmokesčio. Gyventojų „ruošimasis“ reikštų dar didesnį jų taupymą, o ne vartojimą, ir tai slopintų vidaus paklausą ir naujų darbo vietų kūrimą. 2008 metais Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi, o išorinis šokas finansų rinkose tik paspartino vartojimo burbulo sprogimą. Savaiminio išsipildymo krizės yra ekonomistams žinomas reiškinys – tai nuosmukis, kurį sukelia neigiami lūkesčiai (nebūtinai racionalūs), net jei tam nėra objektyvių priežasčių. Tokio pobūdžio nuosmukiui imuniteto neturime, todėl nepagrįstus gąsdinimus reikėtų vertinti itin skeptiškai. Pašalinus neracionalias baimes, Lietuvos ekonomika turi potencialo kitais metais paaugti bent 4 proc., ne mažiau galėtų padidėti ir atlyginimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Departamentas spręs, ką daryti dėl akoholio reklamos užsienio leidiniuose (23)

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas svarstys, ką daryti su Lietuvoje...

Saksofonus džiazo legendoms gaminusi įmonė bus patikėta investiciniam fondui (1)

Logotipas skaičiuoja ilgesnę nei šimto metų istoriją, tačiau, panašu, kad vienus geriausių...

Tikrina prekiaujančius alkoholiu: jau pričiupo prasižengusių papildyta (65)

Alkoholio prekybos kontrolieriai kartu su policija šių metų pradžioje aktyviau tikrina alkoholio...

Prieš Davoso forumą Prancūzijoje renkasi 140 užsienio bendrovių vadovų (9)

Beveik 140 įmonių vadovų iš viso pasaulio pirmadienį renkasi Versalio rūmuose netoli Paryžiaus...

„Coca-Cola“ kelia ambicingus perdirbimo tikslus (2)

Jungtinių Valstijų gėrimų pramonės milžinė „ Coca-Cola “ pradeda kampaniją, kuria...

Top naujienos

Valstybės tarnautojų laukia neramūs metai: rengiami pokyčiai užkabins dešimtis tūkstančių (72)

Į Seimą keliauja valstybės tarnybos pertvarka, paliesianti dešimtis tūkstančių dabartinių...

JAV Europoje žarstysis pinigais: kam atiteks šimtai milijonų dolerių? (449)

Baltijos šalims iš kitų metų biudžeto jau skyrusios 100 milijonų dolerių, JAV skirs antra tiek...

Po Naujųjų užsukusi į vaistinę tų pačių vaistų, liko nemaloniai nustebinta (2)

Nors „mažėja vaistų kainos“, skamba gražiai, vis dėl to, naudą pajuto ne visi. Kai kurias...

Tūkstančiams grės nemalonumai, jeigu pamirš susimokėti per sausį (274)

Turbūt vienas iš nemaloniausių dalykų yra susirgti ir tik apsilankius pas gydytoją sužinoti, kad...

Pagaliau po šeimyninės dramos prabilo ir Oksana: pagalvojau, gyvenimas eina į priekį (291)

Sekmadienį Jasaičių namus supurtė skandalas – Simas Jasaitis už grubius veiksmus buvo...

Emigrantė atskleidė, su kokiais bandymais pakenkti susidūrė jos šeima (3)

Kas jau kas, bet Škotij oje gyvenantys Inga ir Valerijus Tamoševičiai puikiai žino, ką reiškia...

Atviras Jakilaičio interviu: mane gali pulti visi, man net ūpas pakilęs (312)

Kai kuriems žmonėms per visą gyvenimą nenutinka tiek, kiek Edmundui Jakilaičiui nutiko per...

Rimvydas Valatka. Pinigingas kryžiuotis iš Naisių (387)

Ateis pinigingi kryžiuočiai ir išpirks šventą mūsų žemelę, miškus ir upelius. Prieš...

Didvyriška istorija už zoologijos sodo sienų: kaip šeima nuo mirties išgelbėjo beveik 300 žydų (30)

Įsivaizduokite, kad jūsų gyvybei gresia pavojus vien už tai, kad pasiūlėte stiklinę vandens...

Pasikeitimai deklaruojant pajamas už 2017 m. (4)

2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-68 patvirtintos Metinės pajamų deklaracijos GPM308...