aA
Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė. Beveik visi šie argumentai – klaidingi, klaidinantys arba dėl neaiškių priežasčių bandantys supriešinti visuomenę.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kodėl išsivysčiusios pasaulio valstybės ieško būdų, kaip bent iš dalies pasitraukti nuo einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos? Beje, tokiu principu veikia ir Sodra. Pagrindinė to priežastis yra nepalankios demografinės tendencijos, kurios išliks aktualios visą XXI amžių. Priešingai nei praėjusį šimtmetį, gimstamumas ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, o pensininkų skaičius ir jų gyvenimo trukmė auga. Tai sukuria natūralią trilemą: reikia arba mažinti pensijų išmokas, arba vėlinti senatvės pensijos amžių, arba didinti socialinio draudimo įmokas (pensijų mokėjimo iš skolintų lėšų alternatyvos minėti turbūt neverta). Visos trys alternatyvos yra labai nepatrauklios, todėl kuriama sistema, kad bent jau ateities pensininkai nebūtų priklausomi nuo ekonominės situacijos ir demografinių tendencijų, o savo darbo pastangomis galėtų sukaupti santaupas senatvei.

Nedovanotina klaida, o ne šiaip neatsargus neapdairumas, yra teigti, kad lėšas į pensijų fondus perveda valstybė. Taip samprotaujant siūloma palikti kaupimą senatvei paties žmogaus atsakomybei. Tačiau ignoruojamas faktas, jog lėšos Sodroje (kurios vėliau pervedamos į asmens sąskaitą pensijų fonde) yra ne valstybės lėšos, o dirbančiojo darbo užmokesčio dalis – jo paties ir darbdavio kas mėnesį mokamos socialinio draudimo įmokos. Pats darbuotojas Sodrai už pensijų ir socialinį draudimą sumoka 3 proc., dar 6 proc. moka už sveikatos draudimą, o už jį darbdavys sumoka dar 31 procentą nuo jo darbo užmokesčio. Tik 1,5 proc. (nors reformos autoriai žadėjo 5,5 proc.) šių milžiniškų įmokų Sodra perveda į pensijų fondus, tačiau vis tiek drįstama tai vadinti valstybės parama pensijų fondams. Muilo burnai praplauti!

Be to, teiginiai, kad visos įmokos turi likti Sodroje ir turėtų būti skiriamos tik dabarties poreikių tenkinimui yra piktas ir nereikalingas kartų supriešinimas. Niekas neneigia, pensijų reforma duos apčiuopiamų vaisių dar ne šį dešimtmetį, todėl solidarumas tikrai nepamintas – tik kruopelė į Sodrą pervedamų lėšų atitenka jas uždirbusių ateities pensijų kaupimui, o ne dabartinių pensininkų pajamoms užtikrinti.

Polemizavimas apie tai, kad pensijų fondai negali garantuoti jokios grąžos ir Lietuvoje nieko ateities pensininkams neuždirbo taip pat yra grubus visuomenės klaidinimas. Visų pirma, nieko garantuoji negali ir Sodra – mažėjant apdraustųjų skaičiui ir Sodros pajamoms, vidutinė senatvės pensija 2010 m. buvo sumažinta 8 procentais. Niekas negali garantuoti, kad pavyks sustabdyti emigracijos, gimstamumo ir užimtųjų mažėjimo tendencijas, bei pavyks išvengti rimtų ekonomikos šokų, mažinančių Sodros pajamas ateityje. Turbūt lengviau būtų garantuoti, kad šie veiksniai Lietuvos ateinančiais dešimtmečiais tikrai neaplenks.

Dar viena aritmetinė-logikos klaida – lyginant į pensijų fondus pervestų lėšų sumą su dabar juose sukauptomis lėšomis teigiama, „ne kažin ką pavyko uždirbti“. Juk teiginys, kad, štai, mėnesio pradžioje gavau atlyginimą, o mėnesio pabaigoje sąskaitoje yra mažesnė pinigų suma, atrodytų šiek tiek juokingai, tiesa? Taip ir kalbant apie pensijų fonduose sukauptą turtą, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kiek buvo pervesta iš Sodros, bet ir kiek per tą laiką pradėta mokėti išėjusiems į pensiją apdraustiesiems arba kiek lėšų išmokėta mirusių apdraustųjų artimiesiems. Lietuvos banko duomenimis, nuo veiklos pradžios Lietuvoje veikiančių konservatyvių fondų vieneto vertė padidėjo 28,2 proc., o pasirinkusiems šiek tiek didesnės rizikos fondus – 56,1 procento. Nepavadinčiau to niekalu – ypač įvertinant tai, jog šiuo laikotarpiu finansinių aktyvų vertę neigiamai paveikė precedento neturinti pasaulinė finansų krizė vėliau sukėlusi ir Europos skolų krizę.

Galiausiai esminė pensijų reformos kritikų suvokimo spraga – pensijų fonduose sukauptos įmokos yra laikomos fondų, o ne ateities pensininkų, turtu. Dėl šios priežasties visa pensijų sistemos reforma yra klaidingai vertinama, kaip instrumentas pensijų fondų valdymo įmonėms uždirbti pajamas, o ne pasaulyje pasiteisinusi priemonė, leidžianti užtikrinti prognozuojamas ir adekvačias pajamas senatvėje.

Ignoruodami demografines tendencijas bei ekonomikos dėsnius rizikuojame ne šiaip kažkokia reforma, kurią galima pradėti, pakeisti, nutraukti, o po to galbūt vėl pradėti. Taip elgdamiesi paminame dirbančiųjų ir ateities pensininkų interesus, dirbtinai supriešiname kartų interesus, bei rizikuojame išklibinti valstybės finansų stabilumą ir dar labiau pažeisti socialinės apsaugos sistemą.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Armonaitė galimybių pasą laiko vienu reikšmingiausių ministerijos pasiekimų: tai leidžia neuždarinėti veiklų

Metus ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas einanti Aušrinė Armonaitė pavasarį...

Finansų ministerija pritaria didesniam lošimų bei loterijų apmokestinimui

Finansų ministerija palaiko Seime svarstomą siūlymą nuotolinių ir antžeminių lošimų...

ES ministrai susitarė dėl mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų (2)

Europos Sąjungos ( ES ) ministrai pirmadienį susitarė dėl priemonių, padėsiančių geriau...

ECB planuoja atnaujinti eurų banknotų dizainą (1)

Europos Centrinis Bankas ( ECB ) pirmadienį pranešė planuojantis atnaujinti eurų banknotų...

Nepatenkinti atlyginimais JK milžinės „Tesco“ darbuotojai grasina streikais

Didžiosios Britanijos prekybos centrų milžinės „ Tesco “ lentynos per Kalėdas gali...

Top naujienos

Skaudi Širinskienės ir Karbauskio skyrybų kaina: prabilo apie paskutinę vinį (37)

Pirmadienį vienai aktyviausių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narei Agnei...

Baltarusija skelbia apie atsakomąsias sankcijas Vakarams papildyta (64)

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė atsaką į sankcijas, kurias Vakarai...

Nausėda patikslino: vaikai galimybių pasą turėtų gauti ir atlikę testą nuo COVID-19 (4)

Galimybių pasas privalo būti epidemijos valdymo įrankiu, o ne priverstiniu skiepijimosi skatinimo...

Lukašenka: tuoj bus pokyčių nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros. Pamatysit (144)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po...

COVID-19 nusinešė dar dvi jaunų žmonių gyvybes: mirė per 30 metų perkopę kretingiškis ir pasvalietė

Savaitgalį COVID-19 pasiglemžė dar dviejų jaunų žmonių gyvybes. Mirė vyras iš Kretingos...

Perspėja išmaniųjų telefonų naudotojus: Lietuvos pašonėje siautėja itin pavojingas SMS virusas jokiu būdu neatidarinėkite tokios žinutės (66)

Suomijos ir Norvegijos mobiliojo ryšio operatoriai antrą savaitę kovoja su galingu SMS virusu...

D+The Economist

Raudonieji perspėjimai dėl Interpolo ateities: negi jį dabar kontroliuoja blogiukai?

Matthew Hedgesas, doktorantas iš Didžiosios Britanijos, teigė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE)...

Smūgis Karbauskiui: Širinskienė palieka valstiečių partiją ir frakciją Seime nauja frakcija jos jau laukia (237)

Ištikimiausia „valstiečių“ partijos lyderio Ramūno Karbauskio ginklaneše ir dešiniąja ranka...

Armonaitė galimybių pasą laiko vienu reikšmingiausių ministerijos pasiekimų: tai leidžia neuždarinėti veiklų

Metus ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas einanti Aušrinė Armonaitė pavasarį...