Modernu, paprasta, greita, o dažniausiai ir pigu. Tačiau mūsų pašnekovių patirtis sako ką kita.
Vietoj baltos gavo geltoną
Vilnietė Gerda vietoj laiko stokos ir, kaip ji teigia, mažo pasirinkimo, vestuvinę suknelę nusprendė įsigyti internetu: „Suknelę pamačiau vienoje užsienio interneto drabužių parduotuvių ir supratau - su ja noriu eiti prie altoriaus. Iki vestuvių buvo likę trys mėnesiai.“
Mergina su pardavėju susitarė, kad suknelę, pagal visus jos išmatavimus pasius ir atsiųs per du mėnesius.
„Iš pradžių bendravimas vyko sklandžiai: kas savaitę mane informuodavo, kad viskas vyksta pagal planą, tačiau po mėnesio - nutilo. Likus keturiom savaitėm iki vestuvių gavau laišką, kad suknelė yra išsiųsta. Ją pačią gavau iki šventės likus dviem savaitėm“,- pasakoja Gerda.
Rūbas atkeliavo voke, kuris tesvėre 0,5 kilogramo, kai tuo tarpu užsakytas turėjo sverti apie 1,5 kilogramo.
„Su nerimu atplėšiau voką ir drebančiom rankom ištraukiau kiaušinio trynio spalvos apdarą“,- guodžiasi mergina.
Anot jos, užsakyta vestuvinė suknelė nukeliavo merginai į Australiją, kuri užsakinėjo tą, kurią gavo Gerda. Mergina džiaugiasi, kad pardavėjas be jokių ginčų sutiko grąžinti pinigus, o suknelę šventei pavyko rasti vienoje Vilniaus turgaviečių.
Užsakė su nuolaida - negavo jokios
Gerdai pasisekė, nors negavo norimos užsakytos prekės, tačiau pinigus atgavo. Kitai pašnekovei pasisekė mažiau.
Vita ilgai ieškojo ką apsirengti jubiliejui: „Visai netyčia internete pamačiau išpardavimą - tada dar vietoj 100 litų suknelė kainavo vos 40. Iškart užsisakiau.“
Moteris apie mėnesį laiko kantriai laukė, kol suknelė pasibels į duris. Jos teigimu, mėnesis ir taip gana ilgas laiko tarpas, tuo labiau, kad pirko lietuviškoje interneto svetainėje. Galiausiai pašnekovė kreipėsi laišku: „Mandagiai paklausiau pardavėjo, kada žada atsiųsti suknelę, nes terminas jau baigiasi. Jokio atsakymo negavau iki šiol, nors visa tai vyko prieš trejus metus.“- juokiasi Vita.
Kaip teigia moteris, ta parduotuvė galiausiai nustojo vykdyti veiklą, tad nei pinigų, nei suknelės ji negavo.
Suknelių ieško likus vos porai dienų iki šventės
Ką daryti? - pirmasis klausimas po išverktų akių.
Gerdos atveju pagalbos ranką ištiesė turgavietė, o proginių suknelių salono „Angelo Mio“ klientų vadybininkė Irena Zareckienė pripažįstą, kad moterys su prašymu padėti dažnai kreipiasi likus vos porai dienų iki šventės: „Tikrai ne kartą esame sulaukę klienčių, kurios internetu parsisiuntusios suknelę gavo visai ne tą, ką užsisakė. Dažniausiai tai būna nekokybiškas, prastų medžiagų ar pasiuvimo drabužis.“
Moteris pasakoja, kad kartais merginos prašo pataisyti gautą suknelę, tačiau kokybė būna tokia prasta, kad net nėra ką taisyti.
„Būna labai gaila merginų, kurios internete susižavi kaina ar modeliu ir vėliau tenka labai nusivilti. Žinoma, jei negalime pasiaurinti ar patrumpinti internete siųstos suknelės, visuomet siūlome užsisakyti vietoje, pas mus“, - dėsto pašnekovė.
Kur teikti skundą, priklauso nu to, kurioje šalyje yra pardavėjas
Dauguma pirkėjų, nusipirkę nekokybišką prekę fizinėje parduotuvėje, esančioje Lietuvos teritorijoje, pirmiausia kreipiasi į pardavėją, o šiam atsisakius tartis - į vartotojų teises.
Tačiau ką daryti, kai ta prekė pirkta internetu ir yra iš ES ar trečiųjų pasaulio šalių?
„Jeigu prekė buvo įsigyta Europos Sąjungos valstybėje narėje bei Norvegijoje ar Islandijoje, vartotojas gali kreiptis į Europos vartotojų centrą. Jeigu prekė buvo įsigyta trečiojoje šalyje, dėl pažeistų vartotojo teisių reikėtų kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą ir ten pateikti savo skundą kartu su ginčo aplinkybes įrodančiais dokumentais“,- komentare DELFI teigia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Taip pat nurodo, kad dažniausiai pirkėjai pirkę prekę iš lietuviškų internetinių parduotuvių, skundžiasi dėl laiku nepristatomų ar nekokybiškų prekių, taip pat, dėl atsisakymo nutraukti pirkimo- pardavimo sutartį per 14 dienų.
Svarbiausia- mokėti atsirinkti pardavėją
Papasakojus merginų patirtį vilnietei Justinai ji šypteli ir pataria, kaip atsirinkti tinkamą pardavėją: „Kaip sužinoti, ar drabužiai atitiks lūkesčius - pabandyti ir nusipirkti. Žinoma, niekada neperku iš įtartinų parduotuvių: patikrinu komentarus, paklausiu pažįstamų patarimų, taip pat, stengiuosi pirkti iš lietuviškų internetinių parduotuvių.
Žinoma, ne kartą esu gavusi dydžio neatitinkantį apdarą, tačiau tokiu atveju jį papraščiausiai grąžinu pardavėjui. Dar nėra buvę, kad neatgaučiau sumokėtų pinigų.“
