Tokią informaciją perdavė su ketinama įgyvendinti politika susipažinę šaltiniai, rašoma bloomberg.com.
Kaip teigia trys pavardžių paprašę neatskleisti pareigūnai (nes galutinis politikos variantas dar nepatvirtintas), Didžiosios Britanijos vyriausybė šiuo metu renka informaciją, susijusią su bankininkystės, žemės ūkio, statybos pramonės, universitetų, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriais, kad galėtų sukurti tinkamą strategiją, padėsiančią išvengti šioms sritims gresiančių su darbuotojų stygiu susijusių problemų, kurių galėtų kilti Didžiajai Britanijai palikus Europos Sąjungą.
Vidaus reikalų ministrė Amber Rudd kartu su Th. May ėmėsi sudėtingos užduoties sumažinti grynosios imigracijos mastą, kuris birželį vykusio referendumo laikotarpiu siekė rekordinį daugiau nei 300 tūkst. imigrantų skaičių. Remiantis rinkėjams tada duotais pažadais, jis neturėtų viršyti „dešimčių tūkstančių“.
Tuo pačiu metu siekiama atsižvelgti į įvairių pramonės dalyvių poreikius. Problema ta, kad tam tikri sektoriai tapo priklausomi nuo iš užsienio atvykstančių darbuotojų, tiek atliekančių kvalifikuotą darbą (ligoninėse ir bankuose), tiek tokį, kurį patys britai renkasi nenoriai (ūkiuose ir restoranuose).
Su imigracija susiję argumentai dominavo „Brexit“ kampanijos metu, tad savaime suprantama, kad balsavimą už išstojimą iš ES Th. May prilygina balsavimui už susigrąžintą galimybę kontroliuoti atvykėlių į šalį srautus.
Kurdama naują strategiją A. Rudd glaudžiai bendradarbiauja su „Brexit“ sekretoriumi Davidu Davisu. Jo vadovaujamam departamentui pavesta išanalizuoti per 50 ekonomikos sričių ir kartu su kitomis padėti sutikusiomis ministerijomis apibrėžti prioritetus.
Kiti vyriausybės departamentai taip pat palaiko ryšį su atitinkamų veiklos sričių įmonėmis. Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas tariasi su žemės ūkio sektoriaus atstovais, o Švietimo departamentas – su universitetais.
Imigracijos politiką vyriausybė taip pat bando suderinti su Th. May sausį paskelbta pramonės strategija. Vadinasi, teks identifikuoti galimą kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir numatyti, kaip būtų galima jį eliminuoti derinant imigracijos ir papildomo britų apmokymo teikiamas galimybes.
Anot dviejų informacijos suteikusių pareigūnų, Th. May yra atmetusi Australijos modelio taškais pagrįstą sistemą, taip pat idėją apie įmonių apmokestinimą už darbuotojų iš ES samdymą.
Verta priminti, kad praeitą mėnesį pastaroji vidaus reikalų ministro Roberto Goodwillo iškelta idėja sulaukė nemenko priešiškumo.
Kaip teigia vienas iš informavusių pareigūnų, žemės ūkio sektoriaus problemas svarstomą spręsti įgyvendinant sezoninių darbuotojų programą.
„Bendradarbiaudami su įmonėmis ir darbdaviais sieksime, kad nutarta įgyvendinti imigracijos sistema įgalintų verslo klestėjimą ir tolesnę plėtrą, – sakė A. Rudd. – Esame nusistatę prieš skardžio efektus, todėl per vasarą vyksiančius pasitarimus ketiname išsiaiškinti optimaliausią siekiamų tikslų įgyvendinimo būdą.“
Gyventojai iš ES
Dar vienas neatsakytas su imigracija susijęs klausimas kyla dėl maždaug 3 mln. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių iš ES atvykusių piliečių likimo.
Jų teisė pasilikti šalyje priklauso nuo to, ką Didžiajai Britanijai įsipareigos 27 ES valstybės narės, kurių piliečiai gyvena Jungtinės Karalystės teritorijoje.
Vyriausybė iki šiol nėra apsisprendusi dėl atvykimo datos, iki kurios turėtų būti taikomos garantijos. Šiuo metu diskutuojama dėl trijų toliau išvardytų galimybių.
● Saugumas garantuojamas tiems, kurie Didžiojoje Britanijoje apsigyveno iki pernai birželio 23 vykusio referendumo.
● Saugumas garantuojamas tiems, kurie legaliai gyveno Didžiojoje Britanijoje kovo mėnesį, kai buvo oficialiai inicijuotas „Brexit“ procesas.
● Terminas, iki kurio garantuojamas saugumas, – faktinio atsiskyrimo nuo ES diena, kitaip sakant, du metai po proceso inicijavimo.
Girdisi būgštavimų, kad apsisprendus dėl referendumo datos, gali tekti susidurti su tam tikrai teisiniais iššūkiais, o patvirtinus trečią parinktį, nepavyktų išvengti didžiulio migrantų antplūdžio iki pat galutinio „Brexit“ proceso žingsnio.
Todėl tinkamiausia atrodo antra parinktis, nors ir tuo atveju galėtų kilti teisinių problemų dėl vėliau į šalį atvykusių, bet Didžiosios Britanijos likimu ES neabejojusių žmonių.
Problema atrodo tokia sudėtinga, kad A. Rudd kreipėsi į Lordų Rūmus tvirtindama, jog „vyriausybė tebėra nusiteikusi suteikti ES piliečiams užtikrintumą“, tačiau už vienašalę garantiją nepasisakė.
Per balsavimą parlamento aukštuosiuose rūmuose dėl ES piliečių teisių likti Jungtinėje Karalystėje Th. May buvo nusiteikusi pralaimėjimui.
Kadangi palaikančios daugumos Lordų Rūmuose Th. May neturi, pralaimėjimas gali pastebimai sulėtinti „Brexit“ eigą.
