Netrukus visoje Europos Sąjungoje įsigalioja Reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl. Regulation on markets in crypto-assets, MiCA reglamentas). Tai reiškia, kad, norėdami tęsti veiklą, kriptoturto paslaugų teikėjai turės tapti licencijuotais finansų rinkos dalyviais. Šiuo metu Lietuvoje jie nėra licencijuojami, o įrašomi į Registrų centro bendrovių sąrašus.
Dabar Lietuvoje juos tam tikra apimtimi prižiūri FNTT, o įsigaliojus MiCA reglamentui kriptoturto paslaugų teikėjai turės gauti LB licenciją arba veiklą nutraukti. Planuojama, kad naujoji tvarka įsigalios nuo kitų metų birželio, tačiau teikti paraiškas bendrovės galės jau nuo šių metų gruodžio 30 dienos.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 300 šios srities įstaigų, tačiau tikėtina, kad įvedus naująjį reguliavimą jų skaičius drastiškai mažės.
„Kitais metais kriptoturto paslaugos taps licencijuojamos ir bus reguliuojamos visos Europos Bendrijos mastu.
Turėsime užtikrinti, kad į šalies ir Europos rinką patektų tik gerai pasirengę dalyviai, kurie užtikrintų kokybiškas paslaugas vartotojams ir tinkamai valdytų rizikas, visų pirma susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sukčiavimu.
Lietuvoje šiuo metu yra registruota daugiau nei 300 kriptoturto bendrovių ir tai yra vienas didžiausių skaičių Europos Sąjungoje. Licencijavimo iššūkiui esame gerai pasirengę, sieksime toliau stiprinti pajėgumus kartu su FNTT kolegomis“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Nuo to laiko, kai FNTT buvo patikėta kriptoturto sektoriaus priežiūra, sukaupėme daug patirties ir žinių, aiškiai matome sektoriaus silpnąsias vietas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje.
Didėjantis sektoriaus dalyvių skaičius ir sparčiai besikeičianti aplinka kelia iššūkius įgyvendinant veiksmingas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu prevencijos priemones, todėl priežiūros institucijos privalo stiprinti bendradarbiavimą ir keistis turima informacija, kad būtų užkardytos galimos rizikos. Esame pasiruošę savo patirtį perduoti Lietuvos banko kolegoms ir dirbti kartu“, – sako FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
Nagrinėdami kriptoturto sektorių, Lietuvos bankas ir FNTT, be naujų inovacijų ir galimybių, nustatė ir nemažai atvejų, kai įstaigos nevykdė veiklos (angl. empty shell), sukčiavimo požymių, subjektų, siejamų su šalimis, Lietuvoje pripažintomis teroristinėmis, ir kitų rizikų. Lapkričio pradžioje FNTT nurodymu Registrų centras išbraukė 300 įmonių, kadangi jos nesilaikė bazinių nuosavo kapitalo (jis turi būti ne mažesnis nei 125 tūkst. Eur) reikalavimų.
Tikinta, kad šiuo metu LB intensyviai rengiasi būsimam licencijavimui, optimizuoja išteklius ir yra išsakęs lūkesčius, kad potencialūs dalyviai paraišką gauti licenciją teiktų tik gerai pasirengę – pateiktų objektyviais kriterijais grįstą verslo planą, įrodymus, kaip laikysis atitikties reikalavimų, atskleistų visą informaciją apie akcininkus, vadovus, pajamų šaltinius ir kt.
Spalio pabaigoje FNTT paskelbtoje Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje įvardijama, kad 2019–2022 m. laikotarpiu didžiausias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusios rizikos laipsnis sietas su kriptoturto ir elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigomis.
Nuo 2019 m. kriptoturto paslaugų teikėjams taikomi tam tikri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai. Šiais metais Lietuvos banko, FNTT, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų iniciatyva reikalavimai kripto bendrovėms (kapitalo, atitikties) buvo sustiprinti. Naujus bazinius kapitalo reikalavimus sugebėjo atitikti tik pusė Lietuvoje registruotų įstaigų.
