Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis laidoje „Delfi diena“ sako, kad verslas šiuo metu labiausiai bijo panikos.

„Verslas tikriausiai labiausiai bijo panikos. Dėl panikos neįvyksta daug dalykų. Klientai panikuoja, valdžia panikuoja, tada ir pats verslas panikuoja. Panika yra didžiausia baimė ir verslas, greičiausiai, to labiausiai ir baiminasi“, – laidos pradžioje atsakė jis.

Tikina, kad prekybininkai pasiruošę

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad patys verslai žino, kaip dirbti, kaip prekiauti tokiomis sudėtingomis sąlygomis.

„Jeigu kalbant apie prekybininkus, tai iš tikrųjų tos pirkimo bangos visiškai nepagrįstos, kuomet vartotojai perkrauna iš prekybos vietų sandėlius į savo sandėliukus, tikrai jie dabar įsitikino, kad tai buvo neprasmingas žingsnis, nes prekių tiekimas yra užtikrinamas, tai tokios bangos tikrai būtų nepageidautinos. Tai nėra saugu, tai nenaudinga vartotojams, pardavėjams, taigi kalbant apie paniką, baimė yra, bet ji nėra tokia didelė. Mes tikimės, kad žmonės pasimokė iš buvusių pirkimų bumo.

Rūta Vainienė

O nuogąstaujame dėl to, jeigu būtų kažkokie nepasverti ir staigūs sprendimai, nes prekybos verslas jau iš savęs yra dinamiškas, ten viskas vyksta labai greitai, todėl jeigu staiga pasikeistų sąlygos, nors, viena vertus, yra įpratę greitai prisitaikyti, bet tame bėgime, greitoje rutinoje, tie greiti pokyčiai, jie labai apsunkina kasdienę rutiną.

To norisi tikėtis, kad nebus, matyt, mūsų lūkestis yra pagrįstas, kad jau mes kurį laiką gyvename su šiuo virusu, atsiranda kažkokia pažintis. Apie jį daugiau žino ir medikai, ir žmonės, patys verslai žino, kaip dirbti, kaip prekiauti tokiomis sąlygomis. Sakyčiau, kad dabar yra žymiai ramesnis laikotarpis“, – tikino R. Vainienė.

Nemano, kad bus antras karantinas

A. Romanovskis tikina, kad nemano, kad Lietuvoje bus antrasis karantinas, nes griežtų priemonių kol kas dar nereikia.

„Manau, kad absoliučiai daugelis, ne tik verslininkai, bet visi bijo karantino ir tie gandai, ką aš kalbėjau apie paniką, net tam tikros datos, kada yra kalbama, net įmonės klausia, ar iš tikrųjų yra tos datos. Tai iš tikrųjų visuomenę baugina.

Andrius Romanovskis

Aš manau, kad karantino nebus (…) Jeigu epidemiologinė situacija blogės, manau, tikrai bus kažkokie apribojimai, bet tikiu, kad nebus pasiduota tai panikai ir nebus imtasi ekstremalių ir nepamatuotų priemonių. Verslas bijo ir nori tikėtis, kad to nebus“, – atsakė A. Romanovskis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė pabrėžė, kad karantinas ir pagalba verslui – du skirtingi dalykai, o verslai daug labiau pasiruošę. Žmonės taip pat įprato elgtis saugiau, naudoti dezinfekcines priemones.

„Aš norėčiau atsieti karantiną nuo verslo pagalbos priemonių, nes kai kurios verslo pagalbos priemonės veikia ne tik karantino metu, jos veikia ir ekstremalios situacijos metu, kuri tebesitęsia. Jos gali įsijungti net ir nesant ekstremaliai situacijai, postpandeminiu laikotarpiu. Aš tikrai šiuos du dalykus atsiečiau ir nesukabinčiau jų į vieną vagoną.

Karantinas buvo toks, kai buvo pati pradžia, o dabar tokio griežtumo priemonių nėra nieko, kas sakytų, kad reikia. Kita vertus, verslai jau yra žymiai geriau pasiruošę, jau jie galėtų veikti net ir blogėjant epidemiologinei situacijai“, – tikina R. Vainienė.

„Galima sakyti, kad mes jau išbandėme patį griežčiausią variantą, todėl didelio lūžio turbūt nebūtų. Jeigu kažkas būtų, tai galbūt būtų artėjimas ta linkme bet nebūtų taip griežta. Juolab, kad dalis priemonių yra išlikusios ir dabar, todėl nesigąsdinkime – turėtume apsipirkti saugiau“, – prideda R. Vainienė.

Baiminasi, kad daugelis verslų neišgyventų

LVK prezidentas pabrėžė, kad jeigu pasikartotų antras toks griežtas karantinas, daugelis verslų tiesiog žlugtų, todėl sieti karantino su valstybės parama – nereikia.

„Verslas ir yra verslas – jis nori veikti. Nėra tokių aplinkybių, kada verslas džiaugsis, kad jam neleidžia dirbti. Gal atskiri kažkokie verslai gali tikėtis, bet globaliai karantinas verslo bendruomenei yra kaip baimės arba verslo grėsmės simbolis, todėl tikėtis, kad įvedus karantiną, valstybė pradės mokėti visiems pinigus į kairę ir į dešinę, todėl mes gerai gyvensime, tai čia yra utopinis mąstymas.

Dar daugiau, jeigu pažiūrėtume į valstybės pagalbą, įvedus karantiną, ji buvo pradžioje vėluojanti, jos apimtis nebuvo tokia didelė, lyginant su kitomis šalimis.

Sakyčiau, kad didžiąja dalimi verslas, darbuotojai patys susimobilizavo ir atlaikė tą karantiną. O antro tokio karantino tikrai daugelis verslų neatlaikytų – ne dėl to, kad jie nesugebėtų su virusu sukariauti, o todėl, kad finansiškai sunku dėl pasikeitusių vartotojų įpročių, panikos, baimės, tada verslai žlugtų“, – laidoje svarstė pašnekovas.

Kuriems verslams būtų blogiausia

Paklausus A. Romanovskio, kuriose srityse iš tiesų būtų labai blogai, pašnekovas įvardijo, kad tai būtų turizmo ir aptarnavimo sektoriai, tačiau jis tikino, kad kol kas nereikia žmonių gąsdinti, nes politikai kol kas net nekalba apie jokį karantiną.

„Aš siūlyčiau nebauginti žmonių su tuo žodžiu „karantinas“, nes visi politikai dabar deklaruoja, kad nėra kalbos apie karantiną Lietuvoje, bet jeigu klausiate, kurie verslai galėtų to nepakelti, tai žinoma, kad turizmo sektorius niekaip neatsigavo.

Galbūt yra kažkokie požymiai, bet jie yra visiškai minimalūs – turizmo sektorius kaip buvo pasiųstas į tokią kominę būseną, taip ir lieka kominėje būsenoje. O jeigu kalbant apie ribojimus, tai tokios sritys, kurios yra susijusios su aptarnavimu ar bendravimu su žmonėms, restoranai, viešbučiai – tai visi šie sektoriai, kurie kovo ir balandžio mėnesiais buvo fronto linijoje, taip ir dabar bet kokius rinojimus griežtinant, jie pirmiausia pajaučia“, – sako A. Romanovskis.

Neigiamai žiūri į siūlymus verslui persiorientuoti

Pasiteiravus, ar palaiko tokią mintį, jog verslams tiesiog reikia keisti kryptį, A. Romanovskis tikina, kad tai skamba net ciniškai.

„Bet jeigu tu esi kelionių organizatorius, tai, žinoma, galima sakyti, kad reikia uždaryti įmonę, atleisti darbuotojus ir eiti užsiimti prekyba ar kitokia veikla, bet mes turime suvokti vieną dalyką – ne dėl to, kad verslas kažką blogai darė buvo įvesti ribojimai.

Valstybė nusprendė, kad visgi dėl mūsų visų sveikatos reikia stabdyti. Jeigu valstybė priverčia tavo veiklą sustoti, arba apriboja tavo veiklą, valstybė turi padėti tau išsikapstyti iš tos situacijos.

Nelyginkime šios situacijos su 2008 metais, kai galbūt kai kurie verslai veikė neatsakingai – čia visiškai skirtinga situacija. O toks pasiūlymas persiorientuoti yra labai drastiškas ir gali kartais skambėti net labai ciniškai.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (234)