aA
„Nodoklė“ – tai buvo vienintelis latviškas žodis, kurį per pusvalandį pokalbio pasakė jau trisdešimt antrus metus Latvijoje gyvenantis Romualdas Ražukas.
© Shutterstock

Tiesa, šios šalies parlamento narys iš karto patikslino turėjęs galvoje „mokestį“ ir toliau gyvai sklandžia gimtąja kalba svarstė, ko lietuviai galėtų pasimokyti iš kaimynų, o jie – iš mūsų.

Buvęs Jūrmalos meras įsitikinęs, kad vykdydama reformas Lietuva galėtų būti labiau latviška – mažiau blaškytis ir tvirtai siekti užsibrėžto tikslo. Be to, latviai įsitikinę, kad kai kuriose srityse mes tiesiog sukčiaujame, o kartais per daug kategoriški.

Kita vertus, R. Ražuko įsitikinimu, Latvija iš mūsų galėtų perimti privalomojo sveikatos draudimo modelį ir pasimokyti, kaip tvarkyti kurortus.

– Kokie didžiausi skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos, kuo viena valstybė pranašesnė už kitą? – DELFI paklausė latvių politiko.

– Manau, kad pagrindinis skirtumas yra istorinis tautos atminties klausimas. Lietuva ėjo vienu keliu, buvo vienų valstybių dalimi ir buvo laikas, kai LDK sudėtyje jos buvo abi. Bet didžiausias mentaliteto skirtumas tas, kad Latvija 700 metų buvo vokiečių dvarininkų valdžioje.

Faktiškai jie diktavo visą kultūros vystymąsi, papročius, maistą, ką tik paliesime, jie diktavo. Atėjus kryžiuočiams, iki 1939 m. ar bent jau iki Pirmojo pasaulinio karo tie dvarai buvo ir latvių gyvenimą diktavo baltų vokiečiai. Dėl to skiriasi tautų būdas.

Latviai turi daugiau liuteroniško, vokiško santūrumo, lietuviams daugiau būdingas slaviškas ryžtingumas. Manyčiau, tai yra pagrindinis skirtumas.

Kitas skirtumas tas, kad Latvija ir latviai yra pakantesni galvojantiems kitaip. Tai nereiškia, kad Lietuvoje kas nors ką nors persekioja. Bet Latvijoje istoriškai daugelį šimtmečių buvo keturios pagrindinės religinės konfesijos. Ir šiandien Domo katedroje oficialiose pamaldose sėdės keturi vyskupai: protestantų, katalikų, provoslavų ir baptistų.

Tai reiškia, kad šios keturios religijos faktiškai nedominavo. Galbūt po reformacijos kiek labiau vyravo protestantai. Vis dėlto karo metu valdančioji protestantų dalis buvo represuoti arba emigravo ir tada iš Rytų pusės Rygos link labiau pasislinko katalikai.

Lietuva visada buvo vienos religijos kraštas. Ir, manau, dėl to pakantumas kitoms pažiūroms nėra toks didelis. Latvijoje šiuo atžvilgiu jaučiuosi labai komfortiškai.

– Kaip šie žmonių būdo bruožai reiškiasi gyvenimiškose situacijose ar sprendžiant konkrečias problemas?

Netikėti dalykai, kurių galėtume pasimokyti iš <em>braliukų</em>
© DELFI / Tomas Vinickas

– Kokios problemos dabar yra bendros? Pvz., santykiai su Rusija. Jie bjaurūs, kadangi pastaraisiais Vladimiro Putino valdymo metais Rusija yra agresyvi – Ukraina, Krymas ir t. t. Kaip elgiasi Lietuva? Aštriai, be jokių kompromisų, nepalaiko jokių santykių, nieko.

Latviai į tai žiūri vėsiau – dirba komisija dėl sienų nustatymo, svarstomi kiti klausimai. Mūsų pozicija visiškai sutampa su ES, bet ji daug ramesnė ir nuosaikesnė.

Arba imkime Astravo atominę elektrinę. Lietuvos pozicija: mes jums parodysime, padarysime taip, kad žolė neaugs. Bet ką galime padaryti? Baltarusija yra kita valstybė, ne ES narė, ką nori, tą stato.

Latvijos, beje ir Estijos, pozicija yra tokia pati kaip Lietuvos: reikia priversti juos laikytis visų tarptautinių reikalavimų ir ribojimų. Tačiau latviams tokio emocinio krūvio nėra. Kodėl? Todėl kad kaimynai ir nieko nepadarysi.

Mano kaimynas Jūrmaloje yra atvykęs iš Maskvos. Man irgi nepatinka, ką jis daro su mano medžių šaknimis ir šakomis. Bet jos yra jo pusėje ir aš negaliu kviesti savivaldybės policijos – ji nepadės. Štai toks skirtumas požiūrio į aštrias problemas.

– Kaip šis skirtingas požiūris atsispindi ekonominiame, socialiniame gyvenime?

– Matote, kaip yra, Latvijoje justi daugiau vokiškos tvarkos. Jei 2009–2011 m. prie Valdžio Dombrovskio vyriausybės išėjome iš krizės, tai buvo imtasi griežčiausių žingsnių. Tauta buvo susivienijusi, niekas neprotestavo, nebuvo jokių streikų ar mitingų. Nors buvo mažinamos algos ir pensijos, bet į galvą niekam neatėjo protestuoti.

Paimkime pensijų kaupimo reformą, kurią Lietuva ir Latvija pradėjo vienu metu, pagal tuometines Pasaulio banko ekspertų rekomendacijas. Latvijoje irgi buvo klaidų, bet laikytasi daugmaž tvirtai – jei tai pensijų draudimo pinigai, jų negalima liesti, kiek surenkama iš mokesčių, tiek išmokama, dalis likusių pridedama iš pagrindinio biudžeto.

O kaip buvo Lietuvoje? „Sodrai“ kabino viską, kas buvo įmanoma, visokias lengvatų lengvatas ir dabar „Sodra“ nesusitvarko, iš surenkamų socialinio draudimo įmokų pinigų išmokoms neužtenka. Apskritai socialinėje srityje Lietuvoje daug daugiau socializmo. Latvijoje, galima sakyti, viskas griežčiau, negailestingiau, bet dažnai rezultatas išeina geresnis.

– Ką turite galvoje sakydamas griežčiau – ar tai griežtesnis požiūris į mokesčių mokėjimą ar jų vengimą?

Netikėti dalykai, kurių galėtume pasimokyti iš <em>braliukų</em>
© DELFI / Orestas Gurevičius

– Griežčiau laikomasi realizuojant kokią nors politiką. Su mokesčiais maždaug vienodai. Gal Latvijoje yra dar blogiau, nes čia leista daug būdų gauti pajamas ne iš algos. Vis dėlto jeigu latviai daro kokią reformą, tai ją darydami laikosi daugiau vokiško griežtumo, nenukrypsta. Gal dėl to kartais geriau pavyksta kai ką geriau įgyvendinti nei Lietuvoje pasiekti geresnį, nepraskiestą rezultatą.

Manau, kad latviams iš lietuvių būtų galima pasimokyti ryžtingumo. O lietuviams iš latvių, kaip čia pasakius, – tvarkingumo. Jei reforma priimta, taip ir darome, nekeiskime pakeliui, neprikabinkime ko nors papildomai, pakeliui nepasukime į šalį.

– Galbūt Latvijoje yra kokių nors dalykų, kurių lietuviams nereikėtų kartoti? Arba, konkrečiau, ko jie galėtų iš mūsų pasimokyti?

– Nuo 2011 m. kovoju, kad Latvijoje būtų įvestas privalomasis sveikatos draudimas. 1994 m. buvo nebloga socialinės apsaugos reforma, bet latviams pritrūko ryžto priimti valstybinį sveikatos draudimą, nors estai ir lietuviai tai padarė. Dabar Lietuvoje ši sritis finansuojama kur kas geriau.

Aišku, lietuviai čia nėra čempionai, bet pas jus nėra tokios katastrofos kaip Latvijoje. Lietuvos sveikatos draudimo biudžetas yra per 1,5 mlrd. Eur. Latvijos – 800 mln. Eur, o perskaičiavus pagal gyventojų skaičių turėtų būti 1,1 mlrd. Eur. Taigi, trūksta 300 mln. Eur. Dėl to dažnai šias sritis lyginu ir primenu kaip Lietuvoje tai buvo padaryta ryžtingai.

– Ką jūs turite omenyje sakydamas, kad nėra sveikatos draudimo? Juk dalis gyventojų pajamų mokesčio Latvijoje skiriama sveikatos draudimui. Prieš kurį laiką panašiai buvo ir Lietuvoje.

– Ne, nieko nėra. Dabar pas mus kaip ir tarybiniais laikais: pagal sutartis pinigai sveikatos apsaugos įstaigoms paskirstomi iš valstybės biudžeto. Dėl to ir kyla problemos. Taigi, nuo 2011 m. rodau Lietuvą kaip pavyzdį. Šią vasarą premjeras suprato, kad reikia pinigų iš šalies, kad tų 300 mln. Eur niekada nebus. Kol kas įvedėme ne 9 proc., bet 1 proc. dydžio įmoką nuo priskaičiuotos algos, ir eisime toliau. Mūsų klaida ta, kad taip ilgai kankinomės ir išsekinome medicinos darbuotojus – kai kurie pabėgo iš užsienio arba į privatų sektorių.

Dar viena sritis, kurioje galėtume iš jūsų pasimokyti, – tai kurortų plėtra. Būdamas Jūrmalos meru pasiekiau, kad Turizmo įstatyme jai būtų suteiktas kurortinio miesto statusas. Lietuvoje šis klausimas niekada nebuvo pamirštas ir sunkiausiais laikais finansavimas nebuvo nutrauktas.

Dabar Lietuvoje yra Palanga, Druskininkai, Birštonas, Kuršių Nerija, o Latvijoje visi šie kurortai gali sutilpti į vieną vietą – Jūrmaloje. Ji merdi kaip kurortinis centras, nes finansavimas buvo nutrauktas. Pametė ir niekaip neišeina sugrįžti. Man atrodo, tai tikrai svarbus dalykas, kurio latviai galėtų pasimokyti iš Lietuvos.

– O ko iš Latvijos galėtų pasimokyti Lietuva?

– Šią vasarą mes labai ryžtingai priėmėme mokesčių reformos paketą. Manyčiau, Lietuvai reikėtų daryti tą patį.

Pagrindinis tikslas – sumažinti su darbu susijusius mokesčius. Mes gyventojų pajamų mokestį sumažinome nuo 23 proc. iki 20 proc. Per trejus metus dirbantiesiems, taip pat pensininkams (pas mus pensijos apmokestinamos) palaipsniui didinsime ir neapmokestinamą pajamų dydį.

– Beje, Lietuvoje neapmokestinamos jokios pensijos.

– Taip, aš ir sakau, iš tikrųjų Latvijoje griežčiau žiūrima, kaip galus suvesti. 235 Eur suma neapmokestinama, ją viršijančiai sumai mokestis jau taikomas. Vis dėlto neapmokestinamąjį dydį didinsime toliau – jis didės iki 250 Eur, o vėliau – iki 300 Eur.

Iš kitos pusės, įmonėms, iš kurių pinigai neišimami dividendais ar kitaip, bet yra investuojami, pelno mokestis bus 0 proc. Man atrodo, estai tokią reformą priėmė 2002 m., o mes tik šią vasarą. Tikrai Lietuva galėtų pasimokyti, pasižiūrėti, kaip mums sekasi. Jei pasiteisins, po metų Lietuva irgi galėtų taip pagreitinti ekonomikos augimą.

– Kaip vertinate pokyčius politinėje srityje?

– Oi, žiūriu, kas Lietuvos Seime vyksta su socialdemokratais, ir prisimenu mūsų socialdemokratų klaidas 1998–2000 m. Tada nuo tikrųjų mūsų socialdemokratų atskilo kažkokie dar tikresni ir viskas baigėsi tuo, kad socialdemokratai Latvijoje iš viso išnyko kaip partija. Dabar jie turi tik vieną deputatą Uolainės miestelio (jis yra prie Rygos) savivaldybės taryboje. Viskas, daugiau nieko nėra.

Tą nišą arba tiesiog tą frazeologiją perėmė rusiškų partijų blokas. Jie sako, kad dabar tvarkysią socialinius reikalus, o latviški socialdemokratai visiškai išnyko. Lietuvoje bus visiškai tas pats. Tegul pasiskaito mūsų laikraščius rusiškai ar angliškai, juose suras lygiai tą patį.

– Ko reikėtų, kad Lietuvos ir Latvijos santykiai būtų dar geresni?

Santykiai tarp tautų yra puikūs ir tarp politikų geri. 1988 m. atkūriau latvių ir lietuvių kultūros draugiją, tada santykiai tarp lietuvių ir latvių nebuvo tokie geri – muštynės po futbolo varžybų ir t.t. Nekalbant jau apie tai, kad dėl sienų buvo susidūrimų, nors dabar to jau nenorime prisiminti.

Vis dėlto kai kuriuos „degančius“ klausimus, susijusius su transportu ir energetika, reikia išspręsti. Ačiū Dievui, Lietuvos Seimas ratifikavo „Rail Baltica“ sutartį. Tai didelis žingsnis į priekį, bet, aišku, reikia išspręsti klausimą dėl geležinkelio atkarpos tarp Mažeikių ir Rengės nuardymo. Tai labai gadina santykius – netgi ne ekonomine prasme.

Iš buvusios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės buvo sukčiavimas, ji sakė neva remontui išardė, bet iš tikrųjų, kad krovinių srautas būtų nukreiptas į Klaipėdą, kad jie nevažiuotų į Liepoją. Tai labai negerai atrodo ir jūs žinote, kuo viskas baigėsi (Europos Komisijas skyrė milijoninę baudą „Lietuvos geležinkeliams“, – aut. past.).

Dabar yra nauja įmonės vadovybė ir tą ruožą reikėtų atstatyti. Kaip sako latviai, Lietuva pati sau iššovė į koją. Mažeikių naftos perdirbimo įmonės produkciją reikia vežti papildomus 120 km per Šiaulius. Tai yra nesąmonė. Ir pas mus labai akcentuojamas šis klausimas, žmonės to nesupranta.

Kitas klausimas – dėl jūrų sienos. Jį reikėtų išspręsti.

– Bet juk Latvija nėra ratifikavusi sutarties dėl sienos nustatymo, o Lietuva ratifikavusi, ar ne?

– Taip, bet, man regis, iš Lietuvos pusės turėtų būti kokios nors iniciatyvos. Galbūt reikėtų pakviesti trečią pusę, kokį teisėją ar arbitrą kaip 1920 m., kai buvo neaišku, ką daryti, ir tegul pagal tarptautinę teisę viską priima, padalina ir išsprendžia tą klausimą.

Latvijoje jis įsisenėjęs, chroniškas. Politikams čia be galo sunku ką nors padaryti. Suprantu, kad mūsų pusėje daugiau klausimų, bet abi pusės nori tą dalyką išspręsti. Taigi visus šiuos klausimus reikėtų galbūt daugiau nuimti ir tada galima būtų eiti toliau į priekį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (14)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Neįprasta strategija, kaip svarbiausius sprendimus priima turtingiausias pasaulio žmogus (48)

Jeffas Bezosas , „ Amazon “ įkūrėjas ir vadovas, yra užimtas žmogus. Valdyti tokio dydžio...

Kinija atšaukia prekybos derybas su JAV (19)

Remiantis „The Wall Street Journal“ pranešimu, Kinija atšaukė derybas dėl prekybos su...

Po kelionės keltu – lietuvės perspėjimas: nepasitikrinę prarasite nemažai pinigų (189)

Naują būdą keliauti atradusi vilnietė Justina pasijautė išleidusi daugiau nei turėjo. Pasak...

Papiktino ir nustebino: užsukus į parduotuvę buvo parodytos durys (117)

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi kauniečiai, kurie mandagiai arba ne taip gražiai buvo...

Top naujienos

Kaunas ruošiasi pasitikti popiežių: piligrimai plūstą į Santaką visame Kauno Senamiestyje eismas sustojo (24)

Tokio sujudimo Kauno Senamiestis dar nematė. Dar neišaušus į Santaką ėmė plūsti žmonės, kur...

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (14)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Telefonai kaista: skelbiama apie didžiulį emigrantų susidomėjimą grįžti į Lietuvą (500)

Teigiama, kad tarp Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių lietuvių susidomėjimas grįžimu į...

Orai: bus šalta ir lis (3)

Virš Skandinavijos besisukantis galingas žemo slėgio sūkurys į šalį atnešė rudenišką orą....

Apie audringą Grafininos ir jos vyro gyvenimą prabilo kaimynai ir pažįstami: abejonių dėl jų turtų kėlė viena detalė (2)

Buvusi „Olialia“ mergaitė Sandra Grafinina yra iki šiol ieškoma policijos – vieni teigia,...

Pasakoja apie slaptus bandymus su žmonėmis Rusijoje: instinktyviai dar mėginau įkvėpti (122)

Nepriklausomu informacijos kanalu „Proekt“, prie kurio darbuojasi tiriamąjį darbą dirbantys...

Nosį pasaulio čempionui sukruvinęs rusas turėjo brangiai sumokėti (73)

Anthony Joshua apgynė savo titulus, svarbiausioje bokso sunkiasvorių dvikovoje nokautavęs...

Pirmąją popiežiaus Pranciškaus vizito dieną – netikėtas gestas ir gausios pagyros Lietuvai (1523)

Šeštadienio vakarą baigiasi pirmoji popiežiaus Pranciškaus diena Lietuvoje. Ko gero, svarbiausiu...

Darbuotojai pasipiktinę – atlyginimai vėluoja po pusmetį (94)

Pledus, baldinius ir kitokius audinius gaminančios bendrovės „Lanalita“ gamybinio padalinio...

Kraupus įvykis Vilniaus rajone: senolis įtariamas kaimynės, su kuria gėrė, nužudymu (2)

Popiežiaus viešnagės metu gausios policijos pareigūnų pajėgos skubėjo į Vilniaus rajone...