Šiemet ji sulaukė žinios, kad, taip padariusi, padarė žalą Lietuvos valstybei ir turi ją atlyginti ir sumokėti 130 eurų – tiek užsienyje jai kainavo skubi medicininė pagalba.

Buvusi klaipėdietė Nijolė Valauskienė nurodė, kad 2009 metų gruodžio pabaigoje Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje (TLK) jai buvo išduota Europos sveikatos draudimo kortelė. Moteris išvyko į Vokietiją, bet gyvenamoji vieta deklaruota vis dar buvo Lietuvoje.

2010 metų viduryje jai teko pasinaudoti kortele, kai prireikė skubios medicininės pagalbos. Po beveik 6 metų, šių metų pavasarį, moteris, kuri jau keletą metų yra deklaravusi išvykimą ir oficialiai gyvena Vokietijoje, gavo pranešimą, kad vyksta teisminiai procesai.

Ponia Nijolė pasakojo sužinojusi, kad teisme už akių buvo priimtas sprendimas, kad ji, pasinaudodama kortele, esą padarė žalą valstybei. Iš jos reikalaujama sumokėti 130 eurų – sumą, už kurią 2010 m. jai buvo suteikta skubi pagalba užsienio šalyje, mat moteris esą buvo nedrausta.

Perskirstė įmokas

Moteris kurį laiką turėjo individualios veiklos pažymą, tačiau pajamų neturėjo, tad deklaravo nulines pajamas. N. Valauskienė rodė ir iš „Sodros“ gautą laišką. Jame rašoma, kad moteris už 2010-uosius metus turėjo sumokėti kiek daugiau nei 250 eurų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Nurodoma, kad N. Valauskienė kasmėnesinių įmokų nemokėjo, tačiau esą 2010-ųjų liepą pateikė prašymą perskirstyti jos sumokėtas valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kurių suma siekė per 264 eurus. Iš šių pinigų esą buvo padengtas PSD įsiskolinimas, tad pašnekovė stebėjosi, kaip ji galėjo būti nedrausta.

Ji priminė ir faktą, kad jai buvo išduota ESDK, kuri išduodama tik draustiems asmenims.

N. Valauskienė sakė, kad, paprašius paaiškinimo, Klaipėdos TLK ją nusiuntė į „Sodrą“, „Sodra“ nusiuntė į Valstybinę mokesčių inspekciją, o ši siuntė atgal į „Sodrą“. Galiausiai niekas, pasak moters, jai nepaaiškino, kodėl ji tapo skolinga.

Tad teismo sprendimą N. Valauskienė apskundė.

„Žinoma, 130 eurų nėra dideli pinigai. Galėčiau sumokėti ir viskas, bet čia jau yra principai – aš juk sumokėjau pinigus“, – kalbėjo trumpam iš Vokietijos į Klaipėdą grįžusi N. Valauskienė.


Nedeklaravo išvykimo

Klaipėdos „Sodros“ direktorius Valdemaras Anužis, gavęs dienraščio pateiktus klausimus, spėjo, kad tokia situacija galbūt susidarė dėl to, kad moteris nedeklaravo išvykimo ir nemokėjo PSD įmokų.

„Visi Lietuvos gyventojai yra draudžiami Privalomuoju sveikatos draudimu ir turi kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokas.

Šias įmokas būtina sumokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Jūsų minima situacija greičiausiai susidarė dėl to, kad klientė, nors ir išvykusi iš Lietuvos, tačiau to nedeklaravo, todėl PSD įmokas turėjo mokėti toliau.

2010 metais tam tikrą laikotarpį ji šios prievolės nevykdė, todėl susidarė skola. Tačiau tų pačių 2010 metų liepos mėnesį PSD įmokų skola buvo padengta iš valstybinio socialinio draudimo įmokų permokos paties asmens raštišku prašymu“, – raštu komentavo V. Anužis.

Pasak jo, asmens privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo klausimus yra kompetentinga aiškinti Valstybinė ligonių kasa.

Negalioja atgaline data

Klaipėdos TLK Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Širkienė atsakė, kad šios situacijos plačiau komentuoti negali dėl vykstančių teisminių procesų.

„Dėl jūsų paklausime nurodytų aplinkybių yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjimas teisme, todėl tik įsiteisėjus teismo sprendimui galėtumėme pateikti išsamesnę informaciją“, – komentavo N. Širkienė.

Sykiu ji priminė Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas.

Pagal jas, mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas gyventojams PSD įsigaliojo kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo PSD įmokas, arba nuo tos dienos, kai buvo sumokama 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoka (ši įmoka neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio įmokas).

„Įstatymų leidėjas, nustatęs atsakomybę už privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą, aiškiai nurodė ir privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo sąlygas. Įstatymas nenumato galimybių atkurti privalomojo sveikatos draudimo galiojimo atgaline data.

Kitaip tariant, turintis privalomojo sveikatos draudimo skolų draudžiamasis, kai jis apmoka mokestinę nepriemoką, netampa apdraustu už tą praeities laikotarpį, kai jis buvo laikomas nedraustu dėl laiku nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų“, – atsakyme rašė N. Širkienė.