Vėluojantys, atplėšti ir neįdomūs
Mamos kalėdines dovanas Inga gavo jau 2005-aisiais, nors jos šeimą turėjo pasiekti dar gerokai prieš Kalėdas. Moteris bent jau neturi priekaištų, kad kas nors būtų dingę. Pašte siuntinį pasvėrė ir patikino, kad jis gautas būtent tokio svorio, koks buvo išsiųstas.
Kita siuntinių gavėja Dovilė irgi ne kartą turėjo teirautis pašte apie jai skirtas dovanas. Tris siuntinius, išsiųstus gruodžio pirmoje pusėje, turėjo gauti iki Kalėdų. Paskutinio siuntinio, net priskaičiavusi keletą dienų daugiau, pašnekovė tikėjosi sulaukti gruodžio 17 d. Oficialiai teigta, kad siuntiniai įstrigo Kopenhagoje. Pasak Dovilės, vienas siuntinys buvo patikrintas muitinėje. Plika akimi matėsi, kad daiktai išimti, apžiūrėti, bet niekas nesugadinta ir nedingę. Patikrinus kiekvieną daiktą atskirai, nieko netrūko.
Dabar, kai žmonės atgavo sintinius, didelių pretenzijų paštui jau neturi – apmaudas atlėgo. Bet kai jiems skirti daiktai klaidžiojo nežinia kur, moteriškes ne juokais ėmė pyktis. Juolab kad visi šeimų nariai, ypač vaikai, liko be šventinių dovanų.
Kur teisybė?
Amerikoje gyvenančios moterys irgi nesnaudė. Jos kruopščiai tikrino siuntų, išsiųstų gruodžio pradžioje, kelią internetu. Kaip pačios išsiaiškino, po paros daiktai jau turėjo būti Lietuvoje. Ponia Nijolė tris siuntinius „Ekspres“ paštu iš Niujorko išsiuntė gruodžio 3, 7 ir 10 dienomis. Juos adresatai turėjo gauti per tris dienas. Siuntinys „Expres“ paštu kainuoja 26 JAV dolerius ir dar papildomas mokestis už svorį. Už tokius pinigus klientė tikėjosi tikrai kokybiškos paslaugos. Visi siuntiniai, kaip pranešė JAV paštas, į lėktuvą buvo sukrauti tą pačią dieną. Praėjus 10, o ne 3 dienoms, siuntėja ėmė jų ieškoti. Dukrai, dovanų gavėjai, paaiškinta, kad daiktai įstrigo Kopenhagoje dėl teroristinių aktų. Gruodžio 3 d. iškeliavęs siuntinys atėjo Naujųjų metų išvakarėse, išsiųstasis gruodžio 7 d. Lietuvą pasiekė gruodžio 21 d., o trečiasis – jau po švenčių.
Ir kitos pašnekovės, Nijolės, dovanos vaikams, išsiųstos gruodžio 3 d., paprastu oro paštu Lietuvą turėjo pasiekti per 7–10 dienų, bet dukra jas gavo praėjus savaitei po Naujųjų metų švenčių. Tas pats ir dėl kalėdinių atvirukų. Konkretus pavyzdys: iš Niujorko laiškas išsiųstas gruodžio 9 d., Šiaulių pašte gautas sausio 7 ar 8 dienomis, tačiau nuneštas adresatei tik sausio 20 d. Gal kai kuri korespondencija kitąmet ir pasieks visus adresatus. Būtų galima tik ironiškai nusišypsoti: 2006-aisiais jau nebereikės rašyti.
Priekaištai užsienio paštui
Kaip patikino VĮ „Lietuvos paštas“ atstovai, pagal Pasaulinės pašto konvencijos nuostatas kiekviena šalis atsakinga už saugiai ir laiku pristatytą siuntą. Taigi Lietuvos paštas neprisiima atsakomybės už JAV ar kitose šalyse pateiktų siuntų pristatymą į Lietuvą. Tačiau kiekvienu probleminiu atveju informuojama išsiuntusioji šalis. Pernai gruodžio ir šiemet sausio mėnesiais paštas iš JAV ir kitų šalių Lietuvoje buvo gaunamas pavėluotai.
Pavyzdžiui, sausio 17 d. Pašto pervežimo centre Vilniuje buvo gauta 280 maišų iš JAV, o juose buvusios greitojo pašto siuntos užsienyje pateiktos gruodžio 5–31 d. ir šiemet sausio pradžioje. JAV paštui pranešta apie pavėluotai atgabentą korespondenciją ir siuntinius. Taigi, kaip tikina atsakingi pašto darbuotojai, dėl vėlavusių dovanų siuntėjai turėtų priekaištauti užsienio tarnyboms. Pasak Lietuvos pašto administratorės-referentės Audronės Jučienės, pašto siuntos dažniausiai dingsta jas persiunčiant. Lietuvos paštas 2004-aisiais dėl savo kaltės prarado tik 2 tarptautines pašto siuntas, gautas iš užsienio.
Iš kitos šalies gavus pašto korespondenciją ar siuntą su pažeista pakuote ar pastebimomis plėšimo bei pakartotinio klijavimo žymėmis ar kitaip sugadintą, tai pažymima specialiu ženklu ir nedelsiant pranešama užsienio pašto tarnyboms. Žmonės turėtų žinoti, kad gavėjo pretenzijos laikomos nepagrįstomis, jeigu priimant siuntą nebuvo išsakyta jokių priekaištų, ji priimta ir dėl gavimo pasirašyta.
Turi teisę tikrinti
„Laikui“ pasiskundusios moterys piktinosi ir dėl sujauktų daiktų bei jų tikrinimo muitinėje. Taigi ar turi teisę pareigūnai peržiūrėti JAV pašto siuntas? Kaip teigė Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto viršininkė Dovilė Kraulaidienė, muitinės darbuotojų pareiga – atplėšti siuntinius ir juos tikrinti. Neturi reikšmės, apdrausti jie ar ne. Iš trečiųjų (ne ES) šalių siunčiamą krovinį muitinės darbuotojas turi teisę apžiūrėti, jei kilo koks nors įtarimas ar neaiškumas. Iš ES atkeliaujančias siuntas muitininkas gali atplėšti gavęs informaciją, kad gabenamos neleistinos prekės. Draudžiama tikrinti tik diplomatinį paštą. Muitinės pareigūnai turi teisę tikrinti ir laiškus bei atvirukus, bet, pasak pašnekovės, to nedaro. Jei laiškas keltų kokį nors įtarimą, pavyzdžiui, būtų įpilta įtartinų miltelių, jis būtų atplėštas ir patikrintas.
Siuntėjas pirmiausia aprašo siuntinio turinį pašto deklaracijoje. Pašte jis ir pasveriamas. Jei į muitinę atvežto krovinio pakuotė pažeista ir jis per mažai sveria, informuojamas ir gavėjas, ir šalis siuntėja. Net keli pareigūnai surašo patikrinimo aktą. Jei koks daiktas dingęs ar sugadintas, žalą atgaus tik siuntinį apdraudę žmonės. Pagal pašto taisykles žmogus privalo gauti siuntinį per keturias dienas nuo to laiko, kai jis pateko į muitinę. Taigi jokio privatumo tikėtis neįmanoma, o siuntinių gavėjai neturėtų nustebti, jei bus sugadintas lagamino užraktas ar sujaukti daiktai.
