Jei 6–7 eurai už kilogramą braškių turguje ar kioske atrodo per didelė kaina, pigesnę išeitį suteikia ūkininkai, kurie leidžia atvykus jų prisiskinti patiems. Tokių ūkių kasmet randasi vis daugiau. Taigi, kur važiuoti ir kiek tai kainuoja?
„Netelpa nei ant kelio, nei į lauką“
Ukmergės rajone, Avižienių kaime, ūkininkaujantis Marius Misiūnas „Delfi“ sakė, kad sulaukiama labai didelio norinčių pasiskinti braškių žmonių susidomėjimo. Skynėjų gretos tokios gausos, kad nutarta socialiniuose tinkluose net nebeskelbti, kokiu laiku žmonės gali atvykti, dėl detalių sutariama individualiai.
„Atvažiuoja tiek automobilių, kad nebetelpa nei ant kelio, nei į lauką. Dabar žmonės tiesiog rašo žinutes ir mes atrenkame juos pagal tai, kokią tuo metu turime galimybę priimti“, – teigė M. Misiūnas.
Šiame 1,75 hektaro braškių ūkyje pasiskinti kilogramą smulkesnių uogų kainuoja 2 eurus, jei jos didesnės – 2,5–3 eurus. Pastarųjų laukas šiemet, anot pašnekovo, buvo sutalžytas krušos. „Praktiškai viską šiemet žmonės ir nusiskynė, į pardavimą jų net nevežėme.“
Radviliškio rajone, Pakalniškių kaime, kartu su vyru ūkininkaujanti Diana Špakauskienė taip pat prašo 2 eurų už priskintą kilogramą braškių.
„Skintis siūlome pakankamai seniai, bet tiksliai nepasakysiu, kiek metų. Aišku, galimybės labai priklauso nuo situacijos – vienais metais žmonės uogų nuskinti nespėjo, nes buvo didelė kaitra, o tada užėjo stiprus lietus ir visos uogos supuvo“, – kalbėjo D. Špakauskienė.
Šiųmetinį derlių moteris įvardijo kaip neblogą, anot jos, skųstis nėra kuo, nors kiekvienais metais pasitaiko iššūkių.
Ar sprendimas leisti žmonėms patiems skintis uogas pasiteisino? Braškių ūkio savininkė teigė, kad patirtis gera tiek atvykusiems, tiek ūkininkaujantiems.
„Viskas mums gerai, žmonės prisiskina uogų, pabūna gryname ore. Tiems, kurie daug valandų dirba biure, tai yra relaksas. Be kita ko, jie nusiperka ir kitokių uogų, nes mes turime ne tik braškių, bet ir trešnių, medlievų“, – vardijo ji.
Beje, medlievas ūkininkai irgi leidžia skintis, vyšnias, jei geras derlius – taip pat. Raškytis neleidžiama trešnių, nes neteisingai nuskabius uogą, anot pašnekovės, galima pažeisti kitų metų derlių.
Savo ruožtu M. Misiūnas įvardijo, kad su atvykusiais žmonėmis būna visokių patirčių. Viena vertus, nors ūkininkams tai naudinga, nes nereikia samdyti uogų skynėjų, ne visi lankytojai būna drausmingi.
„Yra ir pliusų, yra ir minusų. Yra nuoširdžių, sąžiningų žmonių, kurie nusiskina švariai, gražiai, bet yra tokių, kurie skina tik didžiausias uogas. Tai yra problema, nes į tą pačią vietą jau nebeleidžiame kitų skynėjų, o neišskintos uogos pradeda pūti, užkrečia kitas ir dažniausiai tas laukas tampa neefektyvus“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Tenka paganyti svečius
Kad lankytojus reikia pakontroliuoti, pripažino ir Ukmergės rajone, Obelių kaimo, ūkininkas Vladas Guzelis.
„Laukuose būna mūsų žmogus, kuris parodo, (kur skinti – aut. pastaba), liaudiškai sakant, pagano juos, kad neitų kaip per mišką. Jeigu lieka nenuskinti lysvių galai, pastato kitus skynėjus, kad ją užbaigtų. Tokia rotacija ir einame iš vieno lauko į kitą“, – paaiškino V. Guzelis.
Čia prisiskinti kilogramą uogų taip pat kainuoja 2 eurus, anksčiau buvo prašoma 3 eurų, bet, sezonui persiritus į antrą pusę, nutarta įkainį mažinti.
„Susidomėjimu nesiskundžiame, žmonės atvažiuoja kasdien – po darbų, per atostogas. Atvažiuoja ir iš labai toli: Šiaulių, Zarasų, Ignalinos, daug jų atvyksta iš Vilniaus“, – vardijo jis.
V. Guzeliui antrino ir M. Misiūnas, kuris sakė, kad skynėjai atvyksta „iš visų kampų“, kartais pasitaiko ir kuriozinių situacijų.
„Mūsų kainas yra Avižieniai, bet mes esame Ukmergės rajone, o Avižieniai yra ir Vilniaus rajone. Yra daug žmonių, kurie skambina jau išvažiavę, sako, kad yra ties Vilniumi, bet mes pasakome, kad esame Ukmergės rajone. Bet jie vis tiek atvažiuoja“, – pasakojo jis.
O kokius kiekius uogų prisiskina lankytojai? Anot M. Misiūno, yra tokių, kurie atvyksta su penkiais indeliais ir prisiskina braškių tik savo valgymui, yra ir išsivežančių solidžius kiekius.
„Pirmadienį buvo atvažiavusi šeima, kuri atsivežė septynis kibirus ir visus septynis ir prisiskynė. Išėjo apie 30 kilogramų.
Būna ir taip, kad atrodo, viskas yra išskinta, nieko nebėra, bet užklysta kokia nors nevietinė porelė su šešiais kibirais, jiems pasakai, kad greičiausiai visas laukas yra išskintas, o jie sugeba prisiskinti visus šešis kibirus. Kiti žmonės atvažiuoja, praeina pro lauką, sako: mes išvis nerandame uogų, nėra čia ką skinti“, – skirtingus lankytojų tipus apibūdino pašnekovas.
Priskina ir 100 kilogramų
D. Špakauskienė taip pat pastebėjo, kad kai kurie skynėjai atvyksta pasirinkti vos po porą kilogramų uogų, tačiau jie atvažiuoja iš netolimų vietovių. Įveikę didesnį atstumą prisirenka daugiau.
„Trečiadienį kaunietės priskynė virš 50 kilogramų, bet tai nėra rekordas, nes atvažiuoja prisiskinti ir tie, kurie prekiauja turguje. Būna ir tokių, kurie prisirenka pilną bagažinę.
Du kartus atvyko mama su dukra, jos atsivežė tokį didelį gamybinį puodą, kuris yra naudojamas valgyklose, jo talpa yra gal 30 litrų, kilogramais šiek tiek mažiau. Kiek telpa į litro talpą, priklauso nuo uogos dydžio, nes kuo ji smulkesnė, tuo tilps daugiau“, – pasakojo ji.
Labai keista, kai sako: rezervuokite man vagą, bet tai yra neįmanoma.
Ūkininkė įvardijo, kad būna net tokių atvejų, kai prisiskinama ir 100 kilogramų uogų.
Špakauskų braškyno plotas siekia, o lankytojų sulaukiama iš įvairių vietovių.
„Atvyksta iš Telšių, Vilniaus, Kauno. Esame pačiame Lietuvos viduryje, bet nei Kaunas, nei Telšiai nėra taip arti. Nuo Telšių iki mūsų atvažiuoti užtrunka apie pusantros valandos. Jie apsisprendžia, skambinasi. Labai keista, kai sako: rezervuokite man vagą. Tai yra neįmanoma, rezervuoti galima tik nuskintą uogą“, – linksmus prašymus įvardijo ji.
Kokie žmonės atvyksta skinti uogų? Pašnekovės teigimu, sulaukiama ir tėvų, kurie vežimėliuose atsiveža kūdikius, ir garbaus amžiaus lankytojų.
„Vienas 83–ejų metų žmogus atvažiavo pats iš Kelmės rajono“, – teigė D. Špakauskienė.
Panašiais pastebėjimais dalijosi ir M. Misiūnas – pasak jo, vyresnio amžiaus lankytojų netrūksta, nes jie nuo seno yra įpratę uogas virti, šaldyti.
„Apskritai atvažiuoja įvairių žmonių, šeimų kartu su vaikais, žmonės pasitiesia pledus, žaidžia, atsiveža ir šunis, jie irgi valgo uogas“, – dalijosi jis.