Leidžiami naudoti ne tik Lietuvoje
Jeigu kiekvieną kartą grįžę iš prekybos centro atidžiai perskaitytume maisto produktų etiketes, gali būti, kad prarastume apetitą.
Kai kurių prekių aprašyme daugiausia vietos skiriama ne natūralioms medžiagoms, o įvairiausiems konservantams, dažikliams, antioksidantams bei stabilizatoriams, užkoduotiems E raidėmis ir skaičiais. Gali susidaryti įspūdis, kad vietoj dešros ar jogurto vartotojams siūlomos tik maisto produkto pavidalą įgavusios cheminės medžiagos.
Maisto saugos ir visuomenės sveikatos specialistai pripažįsta, kad kuo mažiau E raidžių nurodoma etikėje, tuo daugiau yra argumentų tą produktą vadinti natūraliu. Tačiau paniškai bijoti visų E raidžių nėra jokio pagrindo.
Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Virginija Grigaravičiūtė pirmiausia paaiškina, kad etiketėse įrašytos E yra oficialiai Lietuvoje patvirtinti ir visoje Europos Sąjungoje leidžiami naudoti maisto priedai.
“Jeigu vietoj E reiktų rašyti visus žodžius, tai prie produktų tektų klijuoti ne mažas etiketes, o didžiausius lapus”, - šypteli V.Grigaravičiūtė.
Ji pripažino, kad dauguma vartotojų nelabai domisi, kas etiketėse parašyta apie prekę: “Dauguma vartotojų nesupranta, ką tos raidės ir skaičiai reiškia, tačiau dėl to nusipirktas produktas netaps nuodu. Nuo seno šeimininkės buvo pratusios maisto gamyboje naudoti citrinos rūgštį ir šis maisto priedas mums nekelia jokios baimės. Tačiau etiketėje jis taip pat žymimas E”.
Šriftas neįskaitomas
Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė Zita Čeponytė neneigia, kad vartotojams trūksta žinių ne tik apie etiketėse užkoduotus maisto priedus, bet ir apie visą produktų sudėtį.
“Žmonės paprasčiausiai nežino, kad, sakykim, modifikuotas krakmolas nėra genetiškai modifikuotas produktas, kuris žymimas GMO”, - užsiminė LVI vadovė.
Kita ne mažiau aktuali problema yra ta, kad vartotojai negali įskaityti, kas parašyta etiketėse. Ir ne tik vyresnės kartos atstovai. LVI atliko tyrimą ir nustatė, kad net 77 proc. apklaustų žmonių negali perskaityti etikečių, nes šios parašytos itin smulkiu šriftu.
“Su šia problema susiduriame ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Deja, Europos teisingumo teismas dėl šrifto dydžio priėmė gamintojams palankų sprendimą ir neįpareigojo jų etiketes spausdinti didesnėmis raidėmis. Tačiau vartotojų teises ginančios organizacijos vis tiek kelia šį klausimą Europos Sąjungos institucijose”, - teigė Z.Čeponytė.
Vartotojų žinių spragos labiausiai palankios gamintojams. Ir vartotojų teisių gynėjai, ir maisto saugos specialistai pripažįsta, kad kai kurios įmonės pasiduoda pagundai į gaminių sudėtį įdėti daugiau maisto priedų, nei to reikalauja technologinis procesas.
Būdas padidinti pelną
Aštrėjant konkurencijai, gamintojai neriasi iš kailio, kad maisto produktų vartojimo terminas būtų kuo ilgesnis - kad prekės kuo ilgiau negestų, išlaikytų patrauklią prekinę išvaizdą, pageidaujamą skonį, kvapą, spalvą ar kitas savybes. Tai paranku ir išvežiojant gaminius, ypač jeigu jie skirti užsienio rinkoms.
Gamintojams vis dažniau metami priekaištai, esą jie maisto priedus naudoja ne tik dėl technologinių, bet ir dėl ekonominių tikslų.
Ne paslaptis, kad maisto priedų naudojimas sumažina gamybos savikainą ir didina pelną. Konkurencinėje kovoje ypač pravartu sutrumpinti gamybos procesą, o brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesnėmis: cukrų - saldikliais, mėsą - baltyminiais pakaitalais.
LVI prezidentės Z.Čeponytės teigimu, teisės aktai numato, kad maisto priedai turi būti naudojami gamyboje tik tuomet, jeigu jie būtini technologiniams tikslams pasiekti, tačiau kai kurie gamintojai gali tuo piktnaudžiauti.
“Abejojame, ar gamyboje išties būtina naudoti visus maisto priedus, kurie šiais laikais patenka į gaminių sudėtį. Kyla įtarimų, kad verslininkai siekia kuo ilgiau prailginti produktų galiojimo terminus ir taip sumažinti nuostolius dėl maisto gedimo. Panašių tikslų siekia ir prekybininkai, kurie taip pat yra suinteresuoti, kad produktai kuo ilgiau negestų”, - dėstė abejones vartotojų teisių gynėja.
Galiojimą ilgina konservantai
Šiais laikais pagaminti visiškai natūralų produktą, technologijoje nenaudojant jokių priedų, įmanoma tik teoriškai, bet ne praktiškai. Tai be jokių išvedžojimų iš karto pareiškė Kauno bendrovės “Fazer kepyklos” generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
“Kodėl? Todėl, kad be maisto priedų pagamintas produktas gali neatitikti tam tikrų higienos reikalavimų ir jo galiojimo terminas bus labai trumpas”, - aiškino įmonės vadovas.
Tiesa, visiškai atsisakyti maisto priedų, net ir labai to siekiant, gali nepavykti. Šiltuoju metų laiku, kai susidaro palankesnės sąlygos veistis pelėsiniams grybams, maisto specialistai rekomenduoja produktų sudėtyje naudoti maisto priedus, kad gaminiai nepelytų.
M.Horbačauskas neneigė, kad kai kurie gamintojai linkę naudoti daugiau maisto priedų, nei būtina gamyboje, ir tuo mažinti gamybos kaštus. Kai kurie gamintojai numoja ranka net ir į autentiškas receptūras.
Labiausiai verslininkai lengvina sau kelią naudodami konservantus, kuriais galima prailginti gaminio galiojimo laiką ne tik keliomis dienomis, bet ir keliais mėnesiais.
Duonos ir batono gaminiai, bandelės paprastai tinkamos vartoti 4 paras, tačiau papildžius šiuos gaminius konservantais jų vartojimo terminas gali prailgėti net dvigubai.
“Kuo produktas ilgiau galioja, tuo didesnė galimybė jį realizuoti ir tuo didesnis įmonės pelnas. Įvairūs priedai gali sutrumpinti ir produkcijos gamybos procesą. O kartu - sumažinti sąnaudas. Natūraliomis sąlygomis duonos rūgimo procesas tęsiasi tris paras, tačiau panaudojus įvairius priedus šį laiką galima sutrumpinti iki 5-6 valandų. Tai labai patrauklu, bet gaminys jau nebus nei natūralus, nei sveikas”, - atskleidė kai kurių konkurentų gamybos niuansus Kauno įmonės vadovas.
Sveikas gyvenimas - tik deklaracijos?
“Fazer kepyklos” generalinis direktorius Marius Horbačauskas akcentavo, kad Kauno įmonė gamyboje stengiasi naudoti kuo mažiau maisto priedų ir į receptus įtraukia tik tuos, kurie būtini technologiniame procese. Vienos rūšies juodoji duona gaminama nenaudojant visiškai jokių maisto priedų.
“Technologams keliame uždavinius sukurti tokius gaminių receptus, kuriuose būtų kuo daugiau natūralių medžiagų. Manome, kad tai vienas iš mūsų įmonės turimų konkurencinių pranašumų”, - dėstė bendrovės vadovas ir atskleidė gana netikėtus pastebėjimus.
Duonos ir batono gamintojai jau seniai užfiksavo, kad vartotojai dažniau renkasi ilgiau galiojantį produktą su maisto priedais nei visiškai natūralų gaminį.
“Jeigu atliktume apklausą, dauguma pirkėjų pasisakytų už kuo natūralesnį produktą, tačiau pardavimų statistika liudija, kad vartotojas apgaudinėja pats save ir dažniau perka ilgiau galiojančius produktus, - teigė M.Horbačauskas. - Tačiau vien tik iš cheminių medžiagų gero produkto pagaminti neįmanoma. Jeigu padauginama maisto priedų, gaminiai praranda natūralų skonį, o tą vartotojai greitai pajunta.”
Nesąžiningos konkurencijos požymiai
Vartotojų teisių gynėjai įsitikinę, kad apsukresni verslininkai pasinaudoja vartotojų žinių spragomis.
Iki šiol didžiausios neigiamos reakcijos visuomenėje sulaukdavo konservantai. Tad atsiranda vis daugiau gamintojų, kurie ant maisto prekių pakuočių kuo didesnėmis raidėmis užrašo - “Be konservantų”.
“Akivaizdu, kad produktai su tokiu užrašu bus paklausesni nei kitos firmos prekės, ant kurių pakuotės tokio užrašo nebus, nors sudėtyje konservantai taip pat nebus naudojami. Tokioje situacijoje galima įžvelgti ir nesąžiningos konkurencijos požymių”, - užsiminė Z.Čeponytė.
Garantijų, kad ant mūsų stalo bus kuo gausiau natūralių produktų, padaugės tuomet, kai vartotojai daugiau žinos apie maisto sudėtį.
“Kai žmonės apie produktų sudėtį žinos daugiau, tuomet ir gamintojai pajus didesnį spaudimą ir nepiktnaudžiaus gamyboje naudodami daugiau maisto priedų, nei jų būtina, - neabejoja LVI prezidentė. - E raidė etiketėje dar nereiškia, kad maisto produktas yra nesaugus, tačiau ateityje gali paaiškėti, kad maisto priedas nėra toks nekaltas, kaip galvota iki šiol. Tad galvodami apie savo ir savo vaikų sveikatą, turėtume rinktis kuo natūralesnį, be papildomų priedų maistą.”
Tyrimai įneša abejonių
Dėl maisto priedų naudos ir rizikos jau keli dešimtmečiai netyla aštrios diskusijos. Šalininkai linkę kartoti, kad šių medžiagų naudojimas yra griežtai kontroliuojamas ir reglamentuotas teisės aktais, prieš įtraukiant maisto priedą į oficialiai patvirtintus sąrašus atliekami išsamūs tyrimai keliose valstybėse, vykdomi bandymai su gyvūnais, o žmonėms nustatomas toks leistinas kiekis, kurio jo nesunaudotų per visą savo gyvenimą.
Regis, išties per daug baimintis dėl maisto priedų nevertėtų, kol mokslininkai neįrodė, kad būtent šių medžiagų vartojimas sukelia įvairias ligas. Pagal galimą žalą sveikatai maisto priedai tarp penkių pagrindinių rizikos veiksnių užima paskutinę vietą. Didesnę žalą žmonės patiria dėl mikrobinės maisto taršos, netinkamos ir nesubalansuotos mitybos, aplinkos užterštumo sąlygojamos maisto taršos, natūralių toksinų. Gydytojai pastebi, kad anksčiau dėl mikrobinės taršos buvo gana dažnai apsinuodijama varške, grietine ir mėsos gaminiais vien todėl, kad nenaudota jokių priedų. Alergines reakcijas taip pat dažniau sukelia kai kurie natūralūs produktai, sakykim, pienas, kiaušiniai, kviečiai negu maisto priedai.
Tačiau kone kasmet, paaiškėjus naujiems tyrimams, į abejonių ir nerimo laužą šliūkštelėjama vis daugiau alyvos, juolab kad ES šalyse leidžiami maisto priedai yra draudžiami kitose valstybėse.
Tarp dažniausių sveikatos sutrikimų, kuriuos gali sukelti maisto priedai, minimos įvairios alergijos, išbėrimai, bronchinė astma, virškinimo sutrikimai, kasos, inkstų ligos. Įtariama, kad kai kurie maisto priedai gali turėti mutageninį ir kancerogeninį poveikį. Neatmetama galimybė, kad, vystantis mokslui ir technologijoms, ateityje bus atskleista naujų pašalinių ir nepageidautinų maisto priedų savybių.
Pažeidimų esama
Kauno apskrities VMVT Maisto skyriaus vedėja V.Grigaravičiūtė pirkėjams, norintiems įsigyti kuo natūralesnį produktą, pataria ne tik skaičiuoti E raides, bet ir pasižiūrėti, koks prekės galiojimo terminas. Kuo jis trumpesnis, tuo didesnė tikimybė valgyti natūralų produktą, o ne maisto priedus.
“Pirkėjai ir pagal skonį gali suprasti, kurie produktai natūralūs, o kurie ne. Maisto priedai prailgina vartojimo terminą, tačiau produktas praranda skonio savybes. Vartotojai pajunta sintetinį skonį ir kitą kartą renkasi geriau brangesnį, bet natūralesnį produktą. Ne visi pirkėjai produktus renkasi pagal pigiausią kainą”, - įsitikinusi maisto saugos specialistė.
V.Grigaravičiūtės teigimu, kur kas svarbiau, kad į produktų sudėtį gamintojai nepridėtų uždraustų ir sveikatai kenksmingų maisto priedų.
“Negaliu garantuoti, kad į maisto produktus tikrai nepatenka kenksmingų maisto priedų arba neleistino jų kiekio. Kasdien neįmanoma patikrinti visų įmonių, tačiau iš beveik penkiasdešimties šiemet nustatytų pažeidimų tokio pobūdžio teisės aktų nesilaikymo nebuvo užfiksuota”, - teigė pašnekovė, ir pastebėjo, kad vis daugiau įmonių ryžtasi atsisakyti maisto priedų.
Įmonėse apsilankę inspektoriai itin atidžiai tikrina gaminių sudėtis, receptūrą ir prekių ženklinimą.
Dažniausiai gamintojai naudoja leistinus maisto priedus ir jų kiekius, tačiau nepateikia jų įsigijimo dokumentų. Vis dar pasitaiko atvejų, kai maisto produktuose aptinkama draudžiamų naudoti maisto priedų arba jų koncentracija viršija nustatytas normas. Juos Lietuvos gamintojai dažniausiai panaudoja kartu su prieskoniais, net neįtardami, kad iš trečiųjų šalių įvežama produkcija neatitinka keliamų reikalavimų. Šiais ir panašiais atvejais pagamintus produktus nurodoma nedelsiant išimti iš prekybos ir sunaikinti.
