Ketvirtadienį Seimas svarstė įstatymo projektą, kuriuo šią tvarką siūloma keisti. Tačiau nusprendė, kad to daryti nereikia.

Dabar galiojantis Sveikatos draudimo įstatymas numato:

Sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo biudžeto, asmenys gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustojama mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti PSD įmokas, tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatyme nustatyto dydžio įmokas.

Grupė ankstesnio Seimo narių pasiūlė šią nuostatą iš įstatymo išbraukti.

Ligonių kasos, vykdydamos išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms bei išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms stebėseną ir vertinimą, nustato nemažai galimų piktnaudžiavimo atvejų šia garantija“, – teigiama pasiūlymo aiškinamajame rašte.

Jame taip pat nurodoma, kad Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vien Vilniaus regione praėjusių metų pirmąjį pusmetį apie 600 asmenų pasinaudoja šia „papildomo mėnesio“ garantija, tačiau neįvykdo savo pareigos iki mėnesio pabaigos sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką, o jiems buvo suteikta paslaugų už maždaug 72 tūkst. Eur.

„Taip padaroma žala PSD fondo biudžetui, o išieškant šią žalą valstybė patiria ir papildomų administravimo išlaidų (teismų darbas, dokumentų siuntimo išlaidos ir pan.). Visa ši ženkli pinigų suma galėtų būti panaudota apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas draustiems asmenims.

Pasitaiko atvejų, kai informacija apie asmens draustumą, dėl atitinkamų institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“) neskubių veiksmų, atsiranda tik po kelių savaičių ar mėnesių. Susiklosto situacija, kad asmuo papildomo mėnesio metu gauna sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau tol, kol įstaiga suveda duomenis ir pateikia atitinkamoms institucijoms, praeina kelios savaitės. Per jas papildomo mėnesio garantija išnyksta, o asmuo tampa nebedraustas“, – argumentavo pataisų iniciatoriai.

Įstatymo pataisas vertinusi dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė joms nepritarė. Jos argumentai buvo tokie: „Visiškas papildomo mėnesio garantijos panaikinimas pažeistų interesus asmenų, kurie sąžiningai naudojasi savo teisėmis ir atlieka savo pareigas, sukeltų visuomenės nepasitenkinimą ir didintų nepasitikėjimą privalomojo sveikatos draudimo sistema“.

Vyriausybė pripažino, kad priėmus pataisas būtų sustabdytas piktnaudžiavimas, tačiau šią problemą esą geriau būtų spręsti kitomis priemonėmis. Ligonių kasos, nustačiusios, kad neapdraustam privalomuoju sveikatos draudimu asmeniui suteiktos valstybės apmokamos paslaugos, turi teisę teikti ieškinius teismui dėl susidariusios žalos atlyginimo.

Naujojo Seimo Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai pritarė tokioms Vyriausybės išvadoms ir priėmė sprendimą siūlyti pataisų iniciatoriams įstatymo projektą tobulinti.

Ketvirtadienį Seimas bendru sutarimu pritarė komiteto išvadai ir įstatymo pataisas grąžino tobilinti jos autoriams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (59)