Rugpjūtį DELFI rašė apie vilnietį Vytenį Radžiūną, kuris buvo įsitikinęs, kad yra atsisakęs dalyvauti antrojoje pensijų sistemos pakopoje, tačiau liepą prisijungęs prie „Sodros“ paskyros suprato, jog klydo. Pagal dabar galiojančią tvarką, galimybe atsisakyti kaupimo nepasinaudojęs vyras likusį gyvenimą iki pensijos turės mokėti įmokas pensijų fondui.
Po šios publikacijos redakcija sulaukė į panašią situaciją patekusių skaitytojų laiškų.
„Grįžęs iš mokslų užsienyje ir įsidarbinęs buvau įtrauktas į fondą be mano žinios“, – pasakojo Ignas.
Estera tvirtino, kad atsisakymą inicijavo dar vasarį. „Liepą staigmena – sužinojau, kad kaupiu“, – sakė ji.
Panašiai kalbėjo ir Anastasija. „Prisijungus per banką prie „Sodros“ sistemos rodė, kad aš nekaupiu antroje pakopoje. Dėl to nerašiau prašymo ir buvau rami. O vėliau prisijungiau ir pamačiau, kad statusas savaime pakeistas, kad kaupiu“, – rašė skaitytoja.
Kreipėsi 532, tenkino 119
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis informavo, kad naujausiais duomenimis, pavėluotai – po liepos 1 dienos prašymus atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pateikė 532 gyventojai, kurie buvo įtraukti į kaupimą nuo šių metų liepos.
„Sodra“ patenkino 119 prašymų. Pagrindinė priežastis – gyventojas neperskaitė žinutės savo asmeninėje paskyroje, o siųstas registruotas laiškas nebuvo pristatytas adresatui.
„Sodra“ gavo ir pensijų kaupimo bendrovėms persiuntė 12 pensijų kaupimo dalyvių skundų dėl pensijų kaupimo dalyvių veiksmų (nenutrauktų ar nesustabdytų pensijų kaupimo sutarčių).
Jeigu gyventojo „Sodros“ sprendimas netenkina, jis visada gali sprendimą ginčyti teisiniais būdais“, – sakė jis.
S. Jarmalis dėstė, kad „Sodra“ nuo pat reformos pradžios dėjo visas pastangas, kad gyventojai būtų informuoti apie pensijų kaupimo reformą, sprendimus, kuriuos žmogus turi priimti, jų terminą ir būdus.
„Dar gruodį visiems buvusiems pensijų kaupimo dalyviams į asmenines „Sodros“ paskyras (www.sodra.lt/gyventojams) išsiuntėme per milijoną pranešimų apie tai, kas keičiasi nuo sausio 1-osios, ką galima daryti ir kur kreiptis. Maždaug trečdalis šių gyventojų, kurie „Sodrai“ buvo nurodę savo elektroninio pašto adresą, pranešimus gavo ir į elektroniniu paštu.
Sausį „Sodra“ 152 tūkst. gyventojų, kurie buvo naujai įtraukti į pensijų kaupimą bei tiems, kurie kaupimą buvo sustabdę 2013 metais, į asmenines „Sodros“ paskyras išsiuntė pranešimus apie tai, kad jie įtraukiami į pensijų kaupimą, jiems priskirtą pensijų kaupimo bendrovę ir nuorodas, ką daryti norint išreikšti valią dėl dalyvavimo kaupime. Tuomet stebėjome, kiek gyventojų tuos pranešimus atsidarė.
Vasario mėnesį tiems gyventojams, kurie pranešimo neatsidarė asmeninėse paskyrose, išsiųsta apie 90 tūkst. registruotų laiškų apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
Birželį „Sodra“ išsiuntė dar 89 tūkst. pranešimų į asmenines gyventojų paskyras tiems, gyventojams, kurie įtraukiami į kaupimą, tačiau iki tol nebuvo priėmę jokio sprendimo – nesudarė pensijų kaupimo sutarties patys ir nepateikė atsisakymo dalyvauti kaupime. Tie, kurie „Sodra“ buvo nurodę savo elektroninio pašto adresą, šią informaciją gavo ir elektroniniu paštu“, – pasakojo jis.
S. Jarmalis sakė, kad konsultacijos gyventojams buvo teikiamos nuolat.
„Bendradarbiaudami su Lietuvos banku rengėme viešas paskaitas įmonėse ir organizacijose, daug dėmesio skyrėme ir viešajai komunikacijai, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatėme interneto svetainę kiek.lt, kurioje pateikiama detali informacija apie pensijų reformą.
Balandžio mėnesį Vyriausybės užsakymu atliktos visuomenės apklausos apie reformas duomenimis 85 proc. gyventojų žinojo apie pensijų reformą. Iš 152 tūkst. gyventojų maždaug pusė iki numatyto termino išreiškė valią – atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Didžioji dalis tai padarė per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui“, – sakė jis.
Nurodo į estus
A. Sysas sakė, kad apskritai yra antrosios pensijų pakopos priešininkas.
„Jei yra privatus pensijinis fondas, negali kiti mokesčių mokėtojai (valstybė) vesti ten pinigų. Kitose šalyse taip nėra. Visada buvau prieš, agitavau ir ankstesniais metais, kai buvo galimybė pasitraukti, bandžiau aiškinti per žiniasklaidą, kad apsispręskite žmonės, nedarykite eksperimentų.
Labai gaila, kad kai kas pramiegojo arba pražiūrėjo, nesidomėjo. Mano galva, reiktų eiti tokiu keliu, kokiu eina Estija. Nuo sausio 1 dienos ten bus leidžiama kas kažkiek laiko nutraukti sutartį, išstoti iš pensijų fondo“, – DELFI sakė jis.
Dar radikalesnis būdas, socialdemokrato teigimu, būtų pasielgti kaip Vengrija ar Lenkija ir pilnai arba iš dalies nacionalizuoti pensijų fondus.
„Su mielu noru pateikčiau siūlymą dėl termino pratęsimo, bet politinio palaikymo vargu, ar gausiu. Daug metų apie tai kalbu, kaip ir keli ekonomistai apie antrąją pensijų pakopą – kad tai tam tikra apgaulė – kol kas Seime šalininkų, kurie palaikytų likvidaciją, nėra.
Galbūt dėl išstojimo karts nuo karto galima diskutuoti. Noriu pasakyti, kad antrosios pensijų pakopos lobistai dirba labai agresyviai, aktyviai. Dėl to Lietuva kaip visada paskutinė. Paskutinė pagoniais buvo, mes tokie labai konservatyvūs“, – svarstė A. Sysas.
Savo ruožtu T. Tomilinas teigė, kad pavėlavusieji pateikti sprendimą galėtų kreiptis į teismą.
„Teismo praktika gali būti suformuota. Teismas nuspręs dėl vienos bylos, tada automatiškai visiems kitiems tas pats bus taikoma – jei panašios aplinkybės. Čia nėra daug išlaidų“, – DELFI sakė jis.
Valstiečių frakcijos nario vertinimu, naujas terminas būtų nesąžiningas tų žmonių, kurie apsispręsti spėjo laiku, atžvilgiu.
„Jei atsibudau lapkričio mėnesį ir sakau, kad man nesuveikė liepą, bet aš tris mėnesius atostogavau, paskui man nerūpėjo, o dabar atsibudau. Toks atvejis yra visiškas neteisingumas tų kitų žmonių, kurie domėjosi, stengėsi, orientavosi į nustatytą terminą, atžvilgiu. Vis dėlto kiekvienu atskiru atveju reikia vertinti, o tai padaryti gali teismas“, – sakė T. Tomilinas.
