Šiuo metu Kauno LEZ valdo 57 hektarus žemės, tačiau dėl sklypų išsibarstymo investuotojams galima pasiūlyti tik 23 hektarus.
Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pataisų projekte numatyta pailginti LEZ žemės nuomos terminą nuo 49 iki 99 metų, taip pat sumažinti zonos teritorijos plotą nuo 1000 iki 534 hektarų bei leisti jos valdymo bendrovei mokestį už žemės nuomą sumokėti iš karto. Tai įgalintų Kauno LEZ veiklos pradžią.
Tačiau šios pataisos antradienį jau antrą kartą nebuvo įtrauktos į Seimo darbotvarkę. Tai paskatino Kauno miesto savivaldybės kreiptis į žiniasklaidą.
"Mūsų viltys žlugdomos. Kai tik Kaune pasirodo židiniai, į kuriuos galima pritraukti investicijas, viskas sujaukiama. Sujauktoje terpėje labai sunku ką nors nuveikti kauniečių labui. Imsimės demaršų, kad galėtume apginti savo teisę į savivaldą. Kaune galėtume sėkmingai tvarkytis, jei "palaikytojai" nebūtų "prilaikytojai", - trečiadienį spaudos konferencijoje į centrinę valdžią apeliavo Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis.
Pasak jo, Seimas ir Vyriausybė "mandagiai prilaiko" Kauno LEZ įstatymo pataisų projektą, tačiau kauniečiams sunku laukti, kada Seimas "šimtąjį kartą pamatuos ir tada kirps". Pirmąjį kartą šis klausimas išbrauktas iš Seimo darbotvarkės dėl tol, kad Audito komitetas pasiūlė Vyriausybei išnagrinėti, ar Kauno LEZ valdymo bendrovės po Valstybės kontrolės audito pateikti pasiūlymai yra pakankami, kad patenkintų audito rekomendacijas.
Kauno miesto savivaldybės vadovai ketvirtadienį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje žada priimti kreipimąsi į aukščiausias šalies institucijas, o jei tai nepadės - prašys Lietuvos savivaldybių asociaciją kreiptis į teismą.
"Kauno LEZ - tai pavyzdys, kaip prastai verslą plėtoja mūsų Vyriausybė", - teigė Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Jūratė Matekonienė.
Ji priminė, jog nuo pat 1996 metų, kai buvo priimtas Kauno LEZ steigiamasis įstatymas, Vyriausybė chroniškai jį taisė mažindama teritorijos plotą. Be to, ji nevykdė savo įsipareigojimų nesuteikdama Kauno LEZ nuomotojui - Belgijos konsorciumui sutartyse numatytos teritorijos.
J. Matekonienės žiniomis, pradžioje žemės savininkams už hektarą siūlyta 21 tūkst. litų, o dabar rinkos kaina siekia 400 tūkst. litų.
Kauno LEZ valdymo bendrovė jau yra pasirašiusi sutartis su dviem šiame plote įsikurti norinčiais investuotojais - bendra Suomijos-Lietuvos kapitalo bendrove "YIT Kausta" ir procesų valdymo paslaugas teikiančia bendrove "Elinta". Šios bendrovės zonos teritorijoje planuoja sukurti daugiau kaip 250 darbo vietų.
Kauno miesto savivaldybės pareigūnų įsitikinimu, šios bendrovės čia veiks nepriklausomai nuo to, koks bus Kauno LEZ likimas.