Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusią savaitę pakėlė pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Yra nuomonių, kad reguliuotojas čia ir sustos, nes infliacija mažins tempą dėl kilusio nerimo bankų sektoriuje. Kita vertus, jau kurį laiką kalbama, jog ECB siekia sukelti krizę, taip bandydamas sulėtinti kainų augimą.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad daliai Lietuvos verslo jau kyla sunkumų.
„Eurostato“ apklausos rodo, kad mūsų įmonės vis daugiau prekių gamina „į sandėlį‟. Tai yra, dalis įmonių mato užsakymų kritimą, bet nenori atleidinėti darbuotojų, tęsia gamybą, bet ji yra tiesiog į sandėlį, o ne galutiniam vartotojui.
Ir šiaip, žiūrint į išankstinius rodiklius, būtent mūsų pramonės apklausas, išvada visiškai akivaizdi, kad eksportuojantys sektoriai Lietuvoje jau yra recesijoje. Artimiausiu metu, vėlgi darant išvadas iš išankstinių rodiklių, situacija tik blogės“, – konstatuoja ekspertas.
Pramonėje – pirmieji krizės „žiedai“?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors apie krizę kalbėti anksti, vis dėlto sunkumų jau matyti.
„Būsiu atviras, jaučiasi nerimo ženklų. Bet didžiausia problema, kurią šiandien jaučia pramonė, yra ne sandėlių augimas: ženkliai sutrumpėjo dabar egzistuojanti užsakymų trukmė. Žymiai geriau jautiesi, kai turi pakankamai pinigų, – kaip alegorija, kalbu apie žmogų – tu žinai, kad tavo darbas truks minimum 2–4 metus, nes jokių pavojaus signalų nėra.
Tai šiandien jaučiamės, kad tų užsakymų yra 3–6 mėnesiams, anksčiau būdavo ir metams, ir pusantrų metų į priekį“, – sako V. Janulevičius.
„Vokietija, sakyčiau, dar yra gana neblogai, bet irgi matyti, kad užklausos mažėja dėl to, kad praeiti metai mums buvo labai skaudūs per energetiką.
„Tai tie niuansai ir mus truputį, pavadinkime, gąsdina. Tam tikras susitraukimas bus, nes tos pačios palūkanos, apie kurias kalbate, tai keliant jas negalima tikėtis, kad verslui nuo to bus geriau.
Brangsta aptarnavimas, tie patys žmonės, turėdami būstą, išleidžia toms palūkanoms daugiau pinigų ir jų poreikiams tenkinti lieka mažiau, vadinasi, perkamoji galia mažėja, bet taip yra visur Europoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Sausį visos pramonės produkcijos vertė, palyginti su pernai gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,5 proc. (nepašalinus – 7,3 proc.). Lietuvos eksportas sausį, palyginti su gruodžiu, krito 9 proc., importas – 17 proc., pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Įtaria, kad Europos Centrinis Bankas pernelyg optimistiškas
Ekonomistas Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad euro zonos ir Lietuvos ekonomikos šiemet, palyginti su pernai, patirs trumpalaikį nuosmukį, nes pinigų politikos griežtinimas turi stabdančią įtaką verslui.
„Žmonių gyvenimui, vargu, ar tai labai atsilieps, nes čia mes kalbame apie vienų metų BVP smuktelėjimą, nes nuo ko priklauso eilinio žmogaus gyvenimas: nuo kainų, nuo atlyginimų, jeigu turi paskolų arba ruošiasi pirkti nekilnojamąjį turtą, tai nuo palūkanų normų ir nuo nedarbo‟, – teigė pašnekovas.
„Didelio poveikio eiliniam žmogui, tai, kad ekonomika šiemet neaugs ar net truputį smuktels, greičiausiai, jis to net nepajus. O štai palūkanų normų didėjimas – čia jau pajus visi. Pirma, visi tie, kas turi paėmę didesnes paskolas, nes kalbos nėra: iš karto auga paskolų kaina, paprastai sutartys sudaromos fiksuojant „Euribor“ rodiklį‟, – teigė R. Rudzkis.
A. Izgorodinas savo ruožtu mano, kad nėra realu tikėtis vien „techninės krizės‟ Lietuvoje, esą reikia laukti didesnio ekonomikos kritimo.
„Tikslas yra realiai sukelti didesnę krizę, didesnę recesiją darbo rinkoje, nes tai paveiks atlyginimų dinamiką, o atlyginimai tampa didžiausiu iššūkiu infliacijos kontekste tiek euro zonoje, tiek JAV. Todėl, atitinkamai, jeigu tikslas yra sukelti didesnę recesiją darbo rinkoje, reiškia, reikia tikėtis didesnės krizės ir Lietuvos ekonomikoje‟, – sakė ekspertas.
„Nesutinku su prognozėmis, kad krizė euro zonoje ir Lietuvoje bus techninė‟, – teigė jis.
Po naujausio ECB sprendimo, kuriuo bazinės palūkanų normos pakeltos iki 3,00–3,75 proc., A. Izgorodinas komentavo, kad jau dabar matyti euro zonos ekonomikos sulėtėjimas.
„Nors net pats Europos Centrinis Bankas lieka pakankamai optimistiškas dėl euro zonos ekonomikos perspektyvų, bet aš ir toliau su tuo nesutinku, manau, kad aukštų palūkanų tikslas yra sukelti krizę darbo rinkoje, tai manau, kad nėra pagrindo kalbėti apie kažkokią nedidelę techninę recesiją.
Tai reiškia, kad smulkieji bankai euro zonos regionuose, ypač probleminiuose regionuose, – visi žinome tas šalis, tai yra pietų Europa – tie bankai turėtų artimiausiu metu fiksuoti blogų paskolų augimą, o tai labai mažins bankų pelną, nes augant blogoms paskoloms, bankai turi didinti atidėjimus toms blogoms paskoloms ir tai labai stipriai kerta per bankų finansinius rodiklius“, – sakė A. Izgorodinas.
ECB kovą prognozavo, kad euro zonos realusis BVP šiemet turėtų augti 1 proc., tačiau geidžiamą 2 proc. infliacijos lygį valiutos blokas pasieks nebent 2025 metais.
Infliacija: vienženklė ar dviženklė?
Ekonomistas R. Rudzkis, kalbėjęs dar iki JAV bankų problemų, paviešintų praėjusią savaitę, sakė, kad dabar abu centriniai bankai elgiasi teisingai, keldami palūkanų normas, tačiau jis nesiėmė atsakyti, kada reikės sustoti. Esą akivaizdu, kad infliacijos tempo mažinimui tai turės įtakos.
„Manau, kad infliacijos pikas yra praeityje ir tikrai mes matysime infliacijos rodiklio mažėjimą, tai nereiškia, kad kainos neaugs, bet jos augs daug lėčiau nei 2021 metais ar 2020 metais. Kaip greitai ta infliacija nusileis iš tų aukštumų, sunku pasakyti, priklauso nuo viso pasaulio ekonomikos.
A. Izgorodinas sako, kad kova su infliacija nėra lengva, nes vieną jos faktorių ima keisti kitas.
„Kodėl taip sunku pažaboti infliaciją euro zonoje? Atsakymas labai paprastas: todėl, kad keičiasi euro zonos infliacijos struktūra: iš vienos pusės, kas yra gerai, kad energetikos segmento poveikis infliacijai mažėja, kadangi Europoje nukrito dujų ir elektros kainos, bet paraleliai atsirado kita problema: darbo užmokestis ir atlyginimai‟, – sako ekonomistas.
„Vasarį preliminari metinė paslaugų infliacija euro zonoje buvo 4,8 proc., tai pavyzdžiui, gruodžio mėnesį buvo 4,4 proc.‟, – pridūrė A. Izgorodinas.
Jis nelinkęs manyti, kad infliaciją greitu laiku galėsime skaičiuoti vienu skaitmeniu.
„Manau, kad ne, todėl, kad problema yra darbo rinka. Iš vienos pusės, kai kurie Lietuvos sektoriai de facto yra recesijoje, bet kur yra problema dėl infliacijos – darbo rinka visada į krizę reaguoja labai vėlai, tai reiškia, kad gali praeiti dar vienas ketvirtis, galbūt du, – tol, kol eksportuojančios įmonės pradės iš tiesų mažinti darbuotojų skaičių, kas paveiks ir bendrą atlyginimų dinamiką Lietuvoje“, – teigia ekonomistas.
Taigi, pasak A. Izgorodino, nepaisant to, kad energetikos kaštai nukrito, o kai kurie sektoriai yra recesijoje, dar negalima sakyti, kad infliacija artimiausiu metu labai stipriai sulėtės, kadangi tol, kol darbo rinka euro zonoje ir Lietuvoje yra stipri, tol atlyginimai liks aukšto lygio ir tai toliau palaikys paslaugų infliaciją.
LPK prezidentas V. Janulevičius sako, kad kol kas pramonėje apie atleidimus nekalbama, tačiau artimiausi mėnesiai gali būti įtempti.
„Kol kas drastiškų dalykų nėra, bet turime suprasti, kad vasara ir ruduo gali būti sudėtingesni. Čia labai sunku numatyti visą paklausos kritimą. Kol kas dar išlieka darbuotojų poreikis, tų laisvų darbo vietų mažėja – tą tendenciją matome (...).
„Europos Centrinis Bankas nori sutraukti tuos pinigus, kurie buvo padalinti pandemijos metu, nes po tais pinigais nėra jokios pridėtinės vertės, jeigu taip atvirai, jie buvo tiesiog spausdinami. Tai manau, kad tie procesai yra logiški, kažkada mes vis tiek pasieksime tą numatytą infliacijos lygį, tikėkimės, kad tai bus jau ateinančią žiemą (...).
Tikėkimės, kad visa tai iki kito pavasario atsistos į normalias vėžes ir galėsime vėl bandyti gyventi normaliu režimu“, – sakė V. Janulevičius.
„Luminor“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Baltijos šalys 2023 metais turėtų išvengti recesijos dėl menkesnio nei baimintasi energijos kainų šuolio, tačiau sparčiau, nei tikėtasi, kylančios bazinės palūkanų normos lėtins ūkio atsigavimą 2024 metais.
Pranešime bankas teigia, kad Lietuvos ekonomika šiemet pasistiebs 1 proc., o 2024 metais augimas sieks 3,5 proc. Infliacija turėtų sumažėti nuo 18,9 proc. 2022 metais iki 7,0 proc. šiemet, o 2024-aisiais, mažėjant energijos ir maisto kainoms, neatmestinas defliacijos scenarijus.
Skirtingai prognozuoja ECB veiksmus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neatmeta galimybės, kad ECB pavasarį dar kartą pakels bazines palūkanų normas, pranešė ELTA.
Ekonomistas A. Izgorodinas teigia, kad ECB sprendimas kovo mėnesį didinti bazines palūkanų normas susijęs su paslaugų infliacija ir atlyginimų augimu.
„Kol kas, nepaisant to, kad ECB kelia palūkanas, jiems nepavyksta sumažinti paslaugų infliacijos, o šios augimą euro zonoje daugiausiai skatina atlyginimų dedamoji“, – aiškino ekonomistas.
Kita vertus, jis mano, kad veikiausiai tai yra paskutinis šiemet palūkanų normų didinimas.
„Mano supratimu, tai, tikėtina, bus paskutinis kartas, kai ECB šiais metais pakels palūkanas“, – sako A. Izgorodinas, atkreipdamas dėmesį į ECB formuluotę spaudos pranešime.
„Iš esmės jie savo spaudos pranešime akcentuoja, kad jie jau dabar euro zonos finansų sistemoje įžvelgia padidėjusias rizikas, kas reiškia, kad jie tikrai atkreipė dėmesį į tai, jog Amerikoje iš rinkos pasitraukė keli bankai, ir „Credit Suisse‟ (akcijos nukrito – red.). Tai neliko nepastebėta ir aš manau, kad tie paskutiniai šios ir praeitos savaitės įvykiai paskatins ECB kardinaliai pakeisti savo pinigų politiką“, – mano A. Izgorodinas.
Anot jo, iš tiesų galima tikėtis spartesnio infliacijos sulėtėjimo, nes minėtų bankų problemos ir nerimas rinkose sumažino naftos, įvairių žaliavų kainas.
„Ta panika rinkose iš dalies kaip ir pati užmuša infliaciją ir tai yra teigiamas dalykas tiek JAV, tiek Europos Centriniam Bankui, nes iš dalies ta panika rinkose dalį darbo daro už centrinius bankus. Tai yra jiems dabar nėra būtinybės agresyviai kelti palūkanas“, – aiškina ekspertas.
R. Rudzkis sako, kad JAV Federalinė rezervų sistema ir Europos Centrinis Bankas turėjo bazines palūkanų normas kelti jau anksčiau.
„Nes reikia suprasti, ko mes norime: jeigu norime sveikos ekonomikos ir tvaraus augimo, tai po 2008 metų krizės kažkada reikėjo leisti ekonomikai išsivalyti nuo silpnų firmų, nuo nuostolingai dirbančių – tai nebuvo padaryta ir dėl to faktiškai turėjome 10–12 metų tokį labai vangų ekonomikos augimą, iš vienos pusės. Iš kitos pusės, susidūrėme su ta rekordine infliacija, kokią pamatėme prieš metus‟, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, anksčiau galiojusios nulinės palūkanų normos ir „pinigų spausdinimas‟ buvo ne vienintelė, tačiau viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko infliacija pastaruoju metu pakilo į neregėtas aukštumas.
Pasak A. Izgorodino, vis dėlto centrinių bankų tikslai nepasikeitė – yra siekis toliau sukelti recesiją darbo rinkoje tiek JAV, tiek euro zonoje tam, kad nukristų atlyginimai ir tam, kad kristų infliacijos tempas. Tiesiog situacija pasikeitusi ir abu centriniai bankai suvokia, jog dabartinis palūkanų dydis jau pradeda veikti finansų rinkas, o netrukus darys įtaką ir darbo rinkai.
Jo teigimu, tampa akivaizdu, kad aukštos palūkanos jau pradeda kenti finansų sistemai, tačiau tiksliai pasakyti, kuris bankas taps kita kritusia kredito įtaiga, šiuo metu niekas negali.
„Neįmanoma pasakyti, kokioje valstybėje koks bankas artimiausiu metu susidurs su iššūkiais, bet investuotojai tokių bankų dabar aktyviai ieškos ir užteks bet kokio nedidelio gando, bet kokio neatsargaus komentaro, kad bankas bet kurioje valstybėje susidurtų su rimtais iššūkiais. Ir aš manau, kad tų gandų dar tikrai bus, nes investuotojai dabar yra labai sunerimę“, – teigia A. Izgorodinas.
