Visiems – po vienodą finansinę išmoką kas mėnesį. Tokį pasiūlymą teikia bazinių pajamų modelio optimistai. Tačiau, ar gyventojai pasirengę tokioms radikalioms permainoms? JAV politikos apžvalgininkas Ezra Kleinas svarsto, kad vien iš tokių pajamų gyvenantieji būtų žeminami ir vadinami „pašalpiniais“.
© DELFI / Karolina Pansevič

Apie bazines pajamas pernai rašęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kiekvienam Lietuvos piliečiui kas mėnesį siūlė duoti po 200 eurų.

„Tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti bazinių pajamų modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą“, – teigė jis.

Ekonomistas aiškino, kad vis daugiau valstybių pastaruoju metu pradėjo svarstyti galimybę atsisakyti visų socialinių pašalpų ir garantijų, o vietoje jų šalies gyventojams užtikrinti bazines pajamas – visiems kas mėnesį mokėti vienodą fiksuotą finansinę išmoką.

N. Mačiulis pabrėžė, kad 200 eurų gautų visi gyventojai gautų vienodai, nepriklausomai nuo turto ir pajamų.

„Tai reiškia, kad net ir turtingiausi šalies verslininkai taip pat gautų po 200 eurų per mėnesį“, – rašė jis.

Gali atsirasti Europoje

Šių metų pradžioje Europos Parlamento nariai įspėjo Europos Sąjungos šalis nares itin rimtai apsvarstyti galimybę imtis bazinių pajamų klausimo įgyvendinimo ruošiantis reikšmingam nedarbo lygio augimui dėl fizinį darbą vis aktyviau perimančių robotų.

EP narės socialistės Mady Delvaux-Stehres pateiktame ataskaitos projekte akcentuojama būtinybė imtis parengiamųjų darbų, skirtų, kaip ji įvardija, technologinei revoliucijai, kuri šiuo metu jau vyksta, ir apima priemones, skirtas pasiruošti galimiems robotų technikos įsiveržimo į darbo rinką padariniams.

„Atsižvelgiant į robotų technikos darbo rinkai daromą poveikį, visos ES šalys narės raginamos rimtai apsvarstyti bazinių pajamų klausimą“ – teigiama dokumente.

DELFI primena, kad sausį Suomija tapo pirmąja Europos šalimi, kuri vykdo bazinių pajamų eksperimentą: keliems tūkstančiams bedarbių moka mėnesinės pragyvenimą garantuojančias 560 eurų pajamas.

Šis žingsnis – tai dalis dvejus metus truksiančio radikalaus bandomojo projekto, skirto skurdui ir nedarbui mažinti, tuo pačiu siekiant karpyti biudžetines išlaidas ir pažaboti biurokratiją.

Šiais metais panašios schemos bandomojo įgyvendinimo planuoja imtis dvi Škotijos sritys, o gruodžio mėnesį mažiausioje Kanados provincijoje – Princo Edvardo saloje – vienbalsiai pritarta bandomajam bazinių pajamų projektui.

Neleis kultūra

Savo tinklalaidėje „The Ezra Klein Show“ apie bazinių pajamų modelį kalbėjęs E. Kleinas įspėjo, kad jis gali sukurti labai didelę trintį tarp skirtingų visuomenės grupių.

„Nesu įsitikinęs, kad Jungtinėse Valstijose turime kultūrą, kurioje toks modelis galėtų egzistuoti, – sakė jis. – Net jei valstybė galėtų jį finansuoti, vien iš bazinių pajamų gyvenantys žmonės būtų vertinami kaip „pašalpiniai“.“

Pasak naujienų svetainės „Vox“ redaktoriaus, tokie žmonės taptų žemiausia visuomenės klase, į kurią visi kiti jos nariai žiūrėtų iš aukšto.

„Politikai nuolat juos pultų, taip siekdami gauti kelis balsus. Bazinių pajamų išlaikymas būtų labai sudėtingas, nes tai nepopuliari idėja. Dirbantys žmonės būtų nepatenkinti, kad jų uždirbti pinigai skiriami nedirbančiųjų subsidijoms“, – kalbėjo E. Kleinas.

Apžvalgininkas teigė, kad būtų labai sudėtinga sukurti tokią kultūrą ir politinį sutarimą, kurie nesmerktų žmonių už tai, kad jie nedirba.

Per daug optimizmo

M. Delvaux-Stehres tvirtina, kad Europai būtina ruoštis robotų maršui į darbo rinką. Tačiau E. Kleinas nelabai tiki tokiais argumentais.

„Kol kas nėra įrodymų, kad robotai perims reikšmingą dalį darbo vietų. Taip, galbūt struktūrinis nedarbas pakils iki 12 proc., bet tai ne 82 proc. ar 54 proc., kas jau būtų gyvenimu mokslinės fantastikos pasaulyje. Jei matysime, kad taip gali atsitikti, tada šį klausimą tikrai reikės spręsti. Tačiau kol kas taip nėra“, – sakė jis.

Apžvalgininko manymu, Silicio slėnio entuziastai per daug skuba ir kažkodėl jaučiasi tartum turėtų labai daug įtakos ekonomikai, bet statistika teigia kitaip.

Apie ką kalbame?

Galiausiai E. Kleinas atkreipia dėmesį, kad diskusijose apie bazinių pajamų modelį kartais nėra apibrėžiama, kas tai yra.

„Už bazines pajamas yra pasisakė tiek politinės dešinės, tiek politinės kairės atstovai. Iš dešinės kylantis palaikymas daugiausiai susijęs su dabar egzistuojančių socialinių garantijų panaikinimu – jas paverčiant bazinėmis pajamomis. Tačiau yra didžiulis skirtumas tarp to, ar bazinėmis pajamomis norima pakeisti tai, ką valstybė daro dabar, ir to, ar dabartines funkcijas norima išplėsti“, – pabrėžė jis.

E. Kleinas klausytojams sakė, jog nenorėtų gyventi pasaulyje, kuriame žmogui duodamas tam tikras pinigų kiekis, bet jei jis juos išleidžia ar padaro kvailą sprendimą, tada net jam susirgus, valstybė jam nepadės.

„Tačiau yra pačių įvairiausių būdų žiūrėti į tokį pasaulį. Dėl to manau, kad dešinės-kairės koalicija bazinių pajamų klausimu yra gana silpna“, – apibendrino jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Didžiausio JAV prekybos centro atidarymo „Juodąjį penktadienį“ laukė 2,5 tūkst. žmonių (1)

Minesotoje esantis didžiausias JAV prekybos centras „Mall of America“ pranešė, kad...

Kredito unijai vadovavę sutuoktiniai nuteisti už pasisavintus pinigus (15)

Buvęs Panevėžyje veikiančios kredito unijos „ Panevėžio regiono taupomoji kasa“...

Išaiškino, kodėl Lietuvoje algos auga lėčiau (142)

Vidutinis darbo užmokesčio augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, o tam daugiausiai...

„Juodasis penktadienis“ visu gražumu – pirkėjai laužėsi į parduotuvę (49)

„Juodasis penktadienis“, dar geriau žinomas kaip išpardavimų penktadienis, kuomet visos...

Pirkėjams iš Lietuvos — bloga naujiena dėl Lenkijos parduotuvių (205)

Penktadienį Lenkijos Seimas - parlamento žemieji rūmai - priėmė įstatymą, pagal kurį...

Top naujienos

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (3)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (67)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (47)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (18)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (112)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (170)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Neigia, kad Lietuvoje populiarėja mokėjimo kortelės (41)

Lietuvoje atsiskaitymas grynaisiais pinigais vis dar išlieka populiariausiu būdų sumokėti už...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (156)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...