aA
Lietuva patenka tarp 30 proc. labiausiai konkurencingų pasaulio valstybių, rodo „Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas. Tačiau nepaisant įvykdytų reformų, per metus konkurencingumo reitinge užimama mūsų šalies pozicija nepasikeitė – Lietuva lieka septintoje vietoje Baltijos jūros regione.
© AFP / Scanpix

„Swedbank“ metinėje Baltijos jūros regiono apžvalgoje pristato 10 šio regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos – konkurencingumą ir struktūrinius iššūkius, rodančius ateities augimo potencialą, rašoma pranešime spaudai.

Baltijos jūros indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui. Tai yra verslo sąlygos, darbo rinkos funkcionavimas, mokesčių politika, finansų rinkų efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas.

„Baltijos jūros regiono kontekste Lietuva konkurencingumu iš 10 šalių lenkia tik tris – Latviją, Lenkiją ir Rusiją. Pagal konkurencingumo rodiklius, Lietuva vis dar atsilieka ir nuo regiono, ir nuo visos Europos Sąjungos vidurkio. Didžiausias mūsų šalies neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, darbo rinkos efektyvumu bei prastu inovacijų klimatu. Pagal du kriterijus – verslo sąlygas ir logistiką – Lietuva lenkia ir regiono, ir visos ES vidurkį“, – indekso duomenis komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors bendra Lietuvos pozicija reitinge per metus nepasikeitė, tai nereiškia, kad progreso nebuvo, tačiau kitos valstybės taip pat nestovėjo vietoje ir įgyvendino konkurencingumą skatinančias reformas. Lietuvoje per metus pagerėjo verslo sąlygos ir mokesčių politika – tam įtakos turėjo greitesnis statybos leidimų išdavimas ir didesnė smulkiųjų investuotojų apsauga.

„Išmanios mokesčių administravimo sistemos diegimas leido 36 proc. sumažinti laiką, sugaištamą mokesčių mokėjimui. Pagal šį rodiklį Lietuva dabar yra gerokai patrauklesnė nei daugelis išsivysčiusių valstybių. Deja, nors didėjo neapmokestinamasis pajamų dydis, esminių konkurencingumą skatinančių mokesčių sistemos pakeitimų nebuvo“, – sako N. Mačiulis.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, darbo rinkos efektyvumas, kuris per metus nepadidėjo, išlieka vienas iš labiausiai konkurencingumą slopinančių veiksnių. Pagal šį rodiklį Baltijos jūros regione Lietuva lenkia tik Lenkiją. Tikėtina, kad jau kitais metais šį rodiklį kilstels naujasis darbo kodeksas, tačiau ekonomistų vertinimu, itin reikšmingo pokyčio greičiausiai nebus.

„Nors darbo santykių reguliavimas tapo lankstesnis, jis vis tiek išlieka vienas griežčiausių regione. Be to, Lietuvos darbo rinkos efektyvumą labai slopina emigracija, protų nutekėjimas ir dėl to vis labiau ryškėjantis darbo jėgos trūkumas“, – sako N. Mačiulis.

Per metus valstybės valdymo efektyvumas šiek tiek pagerėjo ir pasiekė geriausią dešimtmečio lygį, tačiau vis dar šiek tiek atsilieka nuo regiono vidurkio. Įdomu tai, kad pagal korupcijos suvokimą indeksas šiek tiek pablogėjo, tačiau pagal teisinės viršenybės ir korupcijos kontrolės kriterijų Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį. Visgi „Swedbank“ ekspertai mano, kad prieštaravimo tarp šių rodiklių nėra.

„Visuomenė mato nagrinėjamas korupcijos bylas ir, tikėtina, daro išvadą, kad situacija blogėja. Tačiau didesnis viešumas yra tik geresnio atsakingų institucijų darbo sprendžiant šias problemas rezultatas. Tiesa, čia progreso niekada nebus per daug – skaidri teisinė valstybė ne tik lengviau pritraukia užsienio investicijas, bet ir būna geriau vertinama jos gyventojų“, – sako N. Mačiulis.

Deja, vieni svarbiausių ir tarpusavyje susiję rodikliai – švietimo ir inovacijų klimato – šiemet rodo blogėjančias tendencijas. Švietimo paslaugos lengvai prieinamos, didelė visuomenės dalis turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, tačiau Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, švietimo kokybės lygis krenta.

„Visuomenė, valdžios atstovai, akademinė bendruomenė – visi sutaria, kad efektyvi švietimo sistema, užtikrinanti kokybišką išsilavinimą, yra nepakeičiamas ne tik konkurencingumo, bet ir valstybės klestėjimo bei gerovės pamatas. Deja, šios srities reformos nėra išgrynintos, nesulaukia visuotinio palaikymo ir susiduria su siaurų interesų pasipriešinimu“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ ekonomistų nuomone, dabartinis spartaus ekonomikos augimo, subalansuotos užsienio prekybos ir net perteklinių valstybės finansų laikotarpis turi būti išnaudotas ne saldžių vaisių raškymui, bet esminių struktūrinių reformų įgyvendinimui. Be jų ateinančio dešimtmečio derlius gresia būti gerokai skurdesnis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (56)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Pekinas toliau plės elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Pekinas planuoja įrengti daugiau nei 1,62 tūkst. naujų viešai prieinamų elektromobilių...

Adatų skandalas: po pranešimo apie adatas braškėse – nerimas dėl bananų ir obuolių (30)

Australijos policija teigia aptikusi adatų obuolyje ir banane. Paaiškėjus, kad braškėse kažkas...

Svarbus Rusijos žingsnis Norvegijoje: praneša apie stambų sandorį (40)

Pagrindine Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotoja tapusi bendrovė „Novatek“...

Verslą dar mokykloje sukūręs Lukas Kaminskis: svarbiausia laiku atrasti savo stiprybes (2)

Dvidešimtmetis Lukas Kaminskis pirmuosius sėkmingus IT verslus pradėjo kurti dar būdamas mokyklos...

Top naujienos

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys (18)

Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?

Lietuvos miškuose miškovežių spūstys (34)

Socialiniai tinklai ūžia nuo informacijos, kur matyti intensyvūs miškų kirtimai. Gyventojai,...

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (634)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (56)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai (7)

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Prieš ir po: neįtikėtinos narkotikų atsisakiusių žmonių transformacijos

„Kas per daug, tas nesveika“ yra gan nebloga gyvenimo taisyklė, tačiau kai kurių dalykų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (37)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (87)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (57)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (872)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...