Lietuva patenka tarp 30 proc. labiausiai konkurencingų pasaulio valstybių, rodo „Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas. Tačiau nepaisant įvykdytų reformų, per metus konkurencingumo reitinge užimama mūsų šalies pozicija nepasikeitė – Lietuva lieka septintoje vietoje Baltijos jūros regione.
© AFP / Scanpix

„Swedbank“ metinėje Baltijos jūros regiono apžvalgoje pristato 10 šio regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos – konkurencingumą ir struktūrinius iššūkius, rodančius ateities augimo potencialą, rašoma pranešime spaudai.

Baltijos jūros indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui. Tai yra verslo sąlygos, darbo rinkos funkcionavimas, mokesčių politika, finansų rinkų efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas.

„Baltijos jūros regiono kontekste Lietuva konkurencingumu iš 10 šalių lenkia tik tris – Latviją, Lenkiją ir Rusiją. Pagal konkurencingumo rodiklius, Lietuva vis dar atsilieka ir nuo regiono, ir nuo visos Europos Sąjungos vidurkio. Didžiausias mūsų šalies neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, darbo rinkos efektyvumu bei prastu inovacijų klimatu. Pagal du kriterijus – verslo sąlygas ir logistiką – Lietuva lenkia ir regiono, ir visos ES vidurkį“, – indekso duomenis komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors bendra Lietuvos pozicija reitinge per metus nepasikeitė, tai nereiškia, kad progreso nebuvo, tačiau kitos valstybės taip pat nestovėjo vietoje ir įgyvendino konkurencingumą skatinančias reformas. Lietuvoje per metus pagerėjo verslo sąlygos ir mokesčių politika – tam įtakos turėjo greitesnis statybos leidimų išdavimas ir didesnė smulkiųjų investuotojų apsauga.

„Išmanios mokesčių administravimo sistemos diegimas leido 36 proc. sumažinti laiką, sugaištamą mokesčių mokėjimui. Pagal šį rodiklį Lietuva dabar yra gerokai patrauklesnė nei daugelis išsivysčiusių valstybių. Deja, nors didėjo neapmokestinamasis pajamų dydis, esminių konkurencingumą skatinančių mokesčių sistemos pakeitimų nebuvo“, – sako N. Mačiulis.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, darbo rinkos efektyvumas, kuris per metus nepadidėjo, išlieka vienas iš labiausiai konkurencingumą slopinančių veiksnių. Pagal šį rodiklį Baltijos jūros regione Lietuva lenkia tik Lenkiją. Tikėtina, kad jau kitais metais šį rodiklį kilstels naujasis darbo kodeksas, tačiau ekonomistų vertinimu, itin reikšmingo pokyčio greičiausiai nebus.

„Nors darbo santykių reguliavimas tapo lankstesnis, jis vis tiek išlieka vienas griežčiausių regione. Be to, Lietuvos darbo rinkos efektyvumą labai slopina emigracija, protų nutekėjimas ir dėl to vis labiau ryškėjantis darbo jėgos trūkumas“, – sako N. Mačiulis.

Per metus valstybės valdymo efektyvumas šiek tiek pagerėjo ir pasiekė geriausią dešimtmečio lygį, tačiau vis dar šiek tiek atsilieka nuo regiono vidurkio. Įdomu tai, kad pagal korupcijos suvokimą indeksas šiek tiek pablogėjo, tačiau pagal teisinės viršenybės ir korupcijos kontrolės kriterijų Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį. Visgi „Swedbank“ ekspertai mano, kad prieštaravimo tarp šių rodiklių nėra.

„Visuomenė mato nagrinėjamas korupcijos bylas ir, tikėtina, daro išvadą, kad situacija blogėja. Tačiau didesnis viešumas yra tik geresnio atsakingų institucijų darbo sprendžiant šias problemas rezultatas. Tiesa, čia progreso niekada nebus per daug – skaidri teisinė valstybė ne tik lengviau pritraukia užsienio investicijas, bet ir būna geriau vertinama jos gyventojų“, – sako N. Mačiulis.

Deja, vieni svarbiausių ir tarpusavyje susiję rodikliai – švietimo ir inovacijų klimato – šiemet rodo blogėjančias tendencijas. Švietimo paslaugos lengvai prieinamos, didelė visuomenės dalis turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, tačiau Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, švietimo kokybės lygis krenta.

„Visuomenė, valdžios atstovai, akademinė bendruomenė – visi sutaria, kad efektyvi švietimo sistema, užtikrinanti kokybišką išsilavinimą, yra nepakeičiamas ne tik konkurencingumo, bet ir valstybės klestėjimo bei gerovės pamatas. Deja, šios srities reformos nėra išgrynintos, nesulaukia visuotinio palaikymo ir susiduria su siaurų interesų pasipriešinimu“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ ekonomistų nuomone, dabartinis spartaus ekonomikos augimo, subalansuotos užsienio prekybos ir net perteklinių valstybės finansų laikotarpis turi būti išnaudotas ne saldžių vaisių raškymui, bet esminių struktūrinių reformų įgyvendinimui. Be jų ateinančio dešimtmečio derlius gresia būti gerokai skurdesnis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

JAV prekybos sekretorius vyks į Kiniją pasirašyti prekybos susitarimo (2)

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas kitą savaitę vyks į Kiniją padėti parengti galutinį...

Už nesąžiningai gyventojams įbruktą vaizdo kamerų sutartį – 5 tūkst. eurų bauda (7)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bendrovei „Acta iuventus“ skyrė 5 tūkst. eurų...

Graikijos vyriausybė pristato pokrizinio ekonominio augimo planą (2)

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras pirmadienį pristatė šalies ekonominio augimo...

TVF palankiai įvertino Vyriausybės planuojamas struktūrines reformas (1)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su darbą Lietuvoje baigusiais Tarptautinio...

Ekonomistas: Putino pažadai apie 4 proc. augsiančią Rusijos ekonomiką nėra realūs (23)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai, kad šios šalies ekonomika galėtų augti 4 proc.,...

Top naujienos

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (41)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Orai: pirmiau trumpi lietūs ir perkūnija, vėliau – įspūdinga šiluma

Artimiausiomis dienomis per šalį nuvilnis lietus, kai kur griaudės perkūnija, bus vos gaiviau....

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (367)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (45)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Lietuvių kelionė į Iraną: neleidžiama miegoti poromis, o viešbutyje karšta lyg dykumoje (88)

Mūsų šios dienos herojus – dar vienas iš pasaulio blogiukų – Irano Islamo respublika. Iranas...

Šalia Vilniaus įvyko didelė avarija: sužaloti 2 žmonės, viena vairuotojų girta atnaujinta 21.30 (63)

Magistraliniame kelyje A4 (Vilnius–Druskininkai), prie Paluknio miestelio, pirmadienio vakarą...

Oksana Pikul: Simas jau susirinko daiktus ir išsikraustė į Panevėžį (251)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...

Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską (239)

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą...

Kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai prijungtų savo telefonus krautis? (13)

Šiuolaikiniai lėktuvai yra išties neįtikėtini technologiniai šedevrai. Tai – tarsi...

Tiesus kelias į „subobėjimą“ – sekso atsisakymas (20)

Bobos nėra lytis, nėra amžius, nėra kokia nors kita socialinė grupė. Tai sindromas. Diagnozė....