aA
Likus metams iki 2014–2020-ųjų Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programos pabaigos, 92 proc. joje esančių 6,709 mlrd. eurų buvo suplanuota. Dėl viruso COVID-19 krizės Vyriausybė ketina dar nepanaudotas lėšas perskirstyti sveikatos, užimtumo ir verslo sritims.
Nepanaudotas ES lėšas Lietuva nukreips kovai su koronaviruso pasekmėmis ekonomikai
© SWNS / Scanpix

Patvirtintame ekonomikos skatinimo ir COVID-19 viruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatoma perskirstyti 250 mln. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad visų pirma bus perskirstomos tos lėšos, kur matoma rizika jų apskritai nepanaudoti.

„Kalbant apie sritis, nesakyčiau, kad kurios nors nukentės. Lėšos atitraukiamos iš ateities, antrojo pusmečio. Tam, kad jas galėtume kuo greičiau investuoti dabar“, – dar sakė jis.

Europos Vadovų Taryba dar nėra susitarusi dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžeto.

Tačiau Finansų ministerijos parengtame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje nurodoma, kad 2020–2023 metais iš ES fondų šaliai planuojama skirti 4 mlrd. eurų investicijoms, o tai iš viso galėtų paskatinti apie 7 mlrd. eurų siekiančias investicijas.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įvertino įgyvendinimą

2014–2020 metais Lietuvai skirti trys ES struktūriniai ir investiciniai fondai. Žuvininkystės sektoriaus veiksmų programoje numatyta 63 mln. eurų, Kaimo plėtros programoje – 1,613 mlrd. eurų, o didžiausioje – Investicijų veiksmų programoje – 6,709 mlrd. eurų.

Šios programos įgyvendinimas vasario pabaigoje pristatytas Vyriausybės pasitarime. Kaip nurodoma Finansų ministerijos parengtoje 2019 metų paskutinio ketvirčio ataskaitoje, Nuo finansavimo laikotarpio pradžios iki 2019 metų pabaigos suplanuota 92 proc. ES fondų lėšų, projektams paskirstyta 5,3 mlrd. eurų (78 proc.).

„Per 2020 metus planuojama projektams paskirstyti visas Lietuvai numatytas ES struktūrinių fondų lėšas ir investuoti 1,17 mlrd. eurų ES lėšų“, – rašoma Vyriausybei pateiktoje pažymoje.

Ataskaitoje nurodoma, kad Aplinkos ministerijai (AM) teks 173,54 mln. eurų, Ekonomikos ir inovacijų (EIM) – 197,94 mln. eurų, Energetikos (EM) – 113,55 mln. eurų, Kultūros (KM) – 61,49 mln. eurų, Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) – 90,95 mln. eurų, Sveikatos apsaugos (SAM) – 43,83 mln. eurų, Susisiekimo (SM) – 183,66 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) – 173,03 mln. eurų, o Vidaus reikalų ministerijai (VRM) – 119,60 mln. eurų.

Iki šiol visus suplanuotus metinius asignavimus investavo EIM (142 proc.) ir EM (104 proc.). Mažiausia suplanuotų asignavimų dalis investuota KM administruojamose priemonėse (52 proc.).

Vertinant 2019 metų rezultatus, 100 proc. arba daugiau pasiekti finansų rinkų plėtros, sveikatos, institucinės globos pertvarkos, valstybės išteklių konsolidavimo ir duomenų atvėrimo, inovacijų ir inovatyvios ekonomikos planai.

Tikslų nepasiekė viešasis administravimas (56 proc.), strateginės infrastruktūros plėtojimas (53 proc.), švietimas (67 proc.), energijos efektyvumo didinimas (51 proc.) ir kultūros paveldo įveiklinimas ir kultūros verslumo skatinimas (62 proc.).

Vėlavo su „Mokslo sala“ Kaune

Ataskaitoje aprašoma ministerijų pasiekta pažanga pagal 10 prioritetų ir nurodoma, kokia dalis joms skirtų lėšų yra suplanuota, kiek sudaryta sutarčių, o kiek jau investuota.

Pavyzdžiui, rašoma, kad ŠMSM atsilieka tiek sutarčių pasirašymas, tiek lėšų investavimas pagal prioritetą „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“.

„Viena iš atsilikimo sudarant sutartis priežasčių yra tai, kad per 2019 metus laiku nepaskelbti kvietimai dėl tikslinių mokslinių tyrimų SMART srityje finansavimo, taip pat užsitęsus mokslo ir inovacijų sklaidos centro (Mokslo salos) investicijų projekto vertinimui, Mokslo salos projektas į valstybės projektų sąrašą buvo įtrauktas 5 mėnesiais vėliau, dėl ko nebuvo laiku sudaryta projekto finansavimo sutartis (18 mln. eurų).

Kita vėlavimo priežastis – dalies lėšų rezervavimas projektams, kurie pretendavo į programos „Horizontas 2020“ finansavimą. Kadangi Lietuvos projektai šio finansavimo negavo, 2019 metų pabaigoje ŠMSM apsisprendė dėl jiems rezervuotų lėšų panaudojimo. 10 mln. eurų numatyta naujai inicijuojamai veiklai, skirtai antreprenerystės diegimui mokslo ir studijų institucijose. 5,6 mln. eurų numatyta tiksliniams moksliniams tyrimams SMART srityje ir 6 mln. eurų – naujai inicijuotam projektui „EMBL – partnerio institucija“, – rašoma dokumente.

Lauko tualetas
Lauko tualetas
© Shutterstock

Judumo planai užstrigę

Vertinant prioritetą „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“, pastebima, kad mažiausia pažanga padaryta diegiant darnaus judumo priemones, kur suplanuota 45 proc. lėšų.

„Ši sritis itin svarbi dėl neigiamos įtakos aplinkos kokybei mažinimo transporto sektoriuje – tai pažymėjo ir EK šalies ataskaitoje Lietuvai.

ES lėšomis parengtuose darnaus judumo miesto planuose didelis dėmesys skiriamas pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto infrastruktūrai, tinkamam žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, infrastruktūros pritaikymui.

Planų įgyvendinimas – svarbiausias etapas, tačiau kol kas nepasirašyta nė viena finansavimo sutartis, todėl SM kartu su Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA) turi užtikrinti, kad iki metų pabaigos būtų ne tik baigti planuoti visi projektai, bet ir pasirašytos projektų finansavimo sutartys“, – rašoma dokumente.

Su šiuo prioritetu problemų turi ir EM.

„Atsižvelgiant į lėtą viešųjų pastatų atnaujinimo procesą, siekiant padidinti finansavimo patrauklumą ir spręsti kitas problemas jau priimta sprendimų. Tačiau identifikuojama rizika iki metų pabaigos nespėti sudaryti visų finansavimo sutarčių.

Kita didelė rizika šio prioriteto priemonėse – laiku nespėti investuoti 26 mln. eurų skirtų gatvių apšvietimo projektams įgyvendinti. 12 mln. eurų planuojama skirti subsidinei gatvių apšvietimo priemonei, tačiau šiuo metu dar nėra parengto priemonės įgyvendinimo plano, o pagal finansinę priemonę yra panaudota tik 2,9 proc. gatvių apšvietimui skirtų lėšų.

Lėtesniam investavimui įtakos turėjo ir užtrukęs specifinių gyventojams skirtų katilų keitimo bei gaminančių vartotojų skatinimo priemonių (40 mln. eurų) planavimas, pareikalavęs papildomo pasirengimo“, – teigiama ataskaitoje.

Lauko tualetų problema

AM dokumente įspėjama dėl to, kad jos investavimo tempas pagal prioritetą „ Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ nėra pakankamas.

„Daugiau sutarčių turi būti pasirašyta pažeidimo vandentvaros srityje taisymui skirtoje priemonėje (už 12,9 mln. eurų), taip pat komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros ir perdirbimo pajėgumų sukūrimo priemonėse (už 22,5 mln. eurų) bei visuomenės informavimo apie aplinką ir rekreacinių objektų tvarkymą priemonėje (už 9,5 mln. eurų).

Svarbiausia problemine sritimi šiame prioritete išlieka efektyvus ES lėšų investavimas šalinant galimą pažeidimą dėl nepakankamo gyventojų prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Naujo finansavimo modelio (grąžinamoji subsidija ir paskola) pažanga dar nedidelė, todėl AM turi paspartinti finansavimo skyrimą pagal atnaujintas projektų finansavimo sąlygas, skatinančias įmonių jungimąsi ar investavimą kitos savivaldybės teritorijoje.

Pažeidimo šalinimo klausimas neatsiejamas nuo įmonių stambinimo ir optimizavimo, kurio poreikis seniai pagrįstas, tačiau nesiimta konkretesnių veiksmų tam įgyvendinti. Pažymėtina, kad infrastruktūros atnaujinimas ar plėtra 2021–2027 metų periode galimai nebebus finansuojami“, – rašoma dokumente.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad rizika dėl kito visai Lietuvai svarbaus objekto – Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos šiuo metu valdoma pagal sudarytą veiksmų planą.

„Planuojama, kad atnaujintas zoologijos sodas lankytojams bus atvertas 2023 metų birželį“, – rašoma joje.

Nepanaudotas ES lėšas Lietuva nukreips kovai su koronaviruso pasekmėmis ekonomikai
© DELFI / Paulius Garkauskas

Įspėja dėl viešųjų pirkimų

Vyriausybei pateiktame dokumente rašoma, kad KM 2020 metų I ketvirtį planuoja pasirašyti tris likusias kultūros infrastruktūros sutartis, t. y. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, Lietuvos aviacijos muziejaus ir Kauno IX forto muziejaus modernizavimo.

„Šių sutarčių pasirašymui trūkstamas lėšas (apie 3,8 mln. eurų) ketinama perkelti iš sutaupytų. Lieka rizika, kad projektuose įvykdžius viešuosius pirkimus išaugs projektų vertė ir atitinkamai papildomų lėšų poreikis“, – rašoma ataskaitoje.

Pastebima, kad VRM programos įgyvendinime atsilieka.

„Lėtą planavimą ir įgyvendinimą lemia finansavimo laikotarpio pabaigoje pradėtas naujų Vilniaus miesto savivaldybės projektų rengimas (rizikingo Šeškinės daugiafunkcio komplekso projektui numatytos ES lėšos (29 mln. eurų) buvo skirtos naujiems savivaldybės projektams), taip pat miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimo ir plėtros priemonės lėtas planavimas“, – rašoma ataskaitoje.

Vis dėlto, pastebima, kad iki 2019 metų pabaigos įvyko proveržis ir padėtis turėtų pasikeisti.

Rizikoje studijų miestelis

Vertinant prioritetą „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“, pastebima, kad SADM atsilieka nuo programos įgyvendinimo vidurkio.

„Ministerija toliau tęsia institucinės globos pertvarkai vykdyti skirtų veiklų planavimą ir finansavimą. Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis (apie 17,7 mln. eurų) planuojama finansuoti neįgaliųjų integracijos bendruomenėje paslaugas, informuoti ir šviesti visuomenę apie neįgaliųjų globos pertvarką.

Iki 2020 metų sausio pradžios suplanuoti visi savivaldybių projektai, skirti sukurti vaikų globos pertvarkai reikalingą infrastruktūrą bendruomenėse už 13 mln. eurų, sprendimų dėl finansavimo skyrimo priimta už 10 mln. eurų, pasirašyta sutarčių už 8,1 mln. eurų“, – rašoma dokumente.

Tuo metu SAM tik dabar pradėjo kurti naują priemonę, skirtą stiprinti specialistų gebėjimus teikti integruotą pagalbą ir plėtoti efektyvius ambulatorinės slaugos modelius.

„Po ilgų diskusijų paskelbtas kvietimas už 6 mln. eurų teikti paraiškas inovatyviems modeliams įgyvendinti, siekiant spręsti poliligotumo (dviejų ir daugiau lėtinių susirgimų) problemą pirminiame lygmenyje. Taip pat pradėti įgyvendinti du projektai didinant onkologinių ligų atrankines patikros programų efektyvumą (2,8 mln. eurų).

Tęsiamas investicijų, nukreiptų į geriatrijos paslaugų plėtrą, planavimas: suplanuoti 8 projektai už 16,6 mln. eurų, skirti dviejų geriatrijos specializuotų centrų įsteigimui ir stacionarių geriatrijos paslaugų plėtrai.

SAM yra papildomai skirtas 3,1 mln. eurų finansavimas telemedicinos diegimui priėmimo-skubios pagalbos skyriuose, tačiau ministerija dar turi atlikti nemažai veiksmų, siekiant laiku įgyvendinti projektą“, – dėstoma ataskaitoje.

Pagal prioritetą „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“, vienas didesnių rizikingų ŠMSM finansuojamų projektų – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio sukūrimas.

„Projekto rangos darbų sutarties sudarymas atidėtas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos, todėl kyla pagrįsta rizika dėl 13 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų investavimo nustatytais terminais.

Atsižvelgiant į tai, kad ŠMSM kartu su CVPA periodiškai vertina projekto įgyvendinimo riziką, šių lėšų panaudojimo rizikingumą siūloma svarstyti pasibaigus 2020 metų I pusmečiui“, – rašoma dokumente.

Rado klaidų

Ataskaitoje dar pasakojama, kad pernai įvyko neformalūs susitikimai su Europos Komisija (EK) dėl visų penkių naujos 2021–2027 metų investicijų programos prioritetų. Artėjančio laikotarpio prioritetai pavadinti taip: „Pažangesnė Lietuva“, „Žalesnė Lietuva“, „Geriau sujungta Lietuva“, „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ ir „Piliečiams artimesnė Lietuva“.

Neseniai ataskaitą apie ES investicijų teisėtumą paskelbė Valstybės kontrolė.

„Audito metu buvo vertintas 2014–2020 metų penktasis ataskaitinis laikotarpis (2018 m. liepos 1 d.–2019 m. birželio 30 d.). Iš viso per šį laikotarpį EK deklaruota 945 mln. eurų. Audito metu įvertintas 157 mln. eurų vertės atsitiktinai atrinktų išlaidų tinkamumas bei ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos veikimas. Vertintuose projektuose nustatyta daugiau nei 8 mln. eurų netinkamų finansuoti išlaidų“, – rašoma Valstybės kontrolė pranešime.

Nurodoma, kad audito rezultatai rodo, jog dažniausiai pasitaikančios klaidos buvo susijusios su viešaisiais pirkimais, įskaitant ir tokius, kuriuose buvo nustatyti keli skirtingo pobūdžio pažeidimai.

„Atlikę auditą, nustatėme sisteminių klaidų, kurios kartojasi ne viename projekte ar finansuojamoje priemonėje. Be kita ko, atsižvelgdami į tai pateikėme sąlyginę audito nuomonę“, – teigė Valstybės kontrolės ES investicijų audito departamento vyriausioji patarėja Lina Talmontė.

Stojo dėl reformų

Vertindama 2014–2020 metus viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) vadovė Agnė Miseliūnienė „Delfi“ sakė, kad šiuo laikotarpiu, veiksmų programos įgyvendinimas, lyginant su ankstesniu, yra žymiai sulėtėjęs.

„Tai gali būti paaiškinama tam tikromis sisteminėmis problemomis ir su kai kurių ministerijų ir vadovaujančių institucijų susilpnėjusiais gebėjimais. Kita vertus, yra ir teigiamų pokyčių. Sulėtėjimas 2017–2018 metais buvo susijęs su tuo, kad institucijos daug didesnį dėmesį stengėsi skirti toms sritims, kurioms reikia reformų.

Reformos yra sudėtingas procesas, joms reikėjo pasiruošti. Todėl tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, švietimas, investicijos buvo sustojusios. Dabar matau, kad mokėjimų planas pradedamas vykdyti sparčiau. Tikiuosi, kad lėšos bus panaudotos veiksmingiau“, – dar prieš prasidedant koronaviruso krizei komentavo ji.

Pašnekovė dar pridūrė, jog kai kuriose srityse ir Valstybės kontrolė bei Audito rūmai buvo nustatę tam tikrų trūkumų, susijusių su nepasirengimu vykdyti didelius infrastruktūrinius projektus.

„Taip buvo dėl investicijų į informacines technologijas. Žinoma, tai buvo dideli projektai, konsolidavimas ir perdavimas iš Susisiekimo ministerijos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją“, – sakė A. Miseliūnienė.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Galėjo padaryti daugiau

Savo ruožtu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prisiminė, kad Lietuvai labai gerai sekėsi 2007–2013 metais.

„Tą sėkmę nulėmė tai, kad buvo labai maži reikalavimai projektams. Praktiškai didesnė dalis paramos buvo įsisavinta didžiausių valstybės valdomų įmonių, vykdant projektus, kurie nemaža dalimi būtų ir taip vykę. Tik tiek, kad vietiniai finansavimo šaltiniai buvo pakeisti ES šaltiniais.

2014–2020 metais šiek tiek sugriežtėjo projektų vertinimas. Į ES paramą žiūrima ne tik kaip į įsisavinimą, bet kaip į investiciją. Dėl to nemaža dalimi ES parama nebėra taip efektyviai įsisavinama.

Taip yra dėl to, kad reikia didesnės apimties ir sudėtingesnius projektus. Geras pavyzdys – Lenkija, kuri pakeitė savo kelių transporto tinklą, milžiniškas sumas investuoja į uostus, kai lietuviai tokių didelių ir ambicingų projektų neturi“, – dar prieš viruso krizę dėstė ekonomistas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą. „Jis buvo finansuotas vietos lėšomis, nes ES nesutiko duoti tam pinigų“, – sakė jis.

Ž. Mauricas sakė, kad norint efektyviai pasinaudoti ES lėšomis, reikia turėti prioritetus ir atitinkamai tas sritis finansuoti.

„Tačiau dažniausiai plano nėra. Taip pat ir dėl vidinių iššūkių. Pavyzdžiui, į aukštąjį mokslą investuota daug ES lėšų, bet jos ne visada buvo panaudojamos efektyviai.

Nemaža dalis universitetų prisistatė nekilnojamojo turto, kuris dabar naudojamas kaip biurų patalpos. Tuo metu dėstytojų darbo užmokestis yra toks mažas, kad retas sutinka už tokį dirbti.

Dar bėda tokia, kad realiai universitetus jungia tik tada, kai viename nebelieka studentų. Jei bent yra perspektyva kažkiek studentų surinkti ir gauti ES paramos, tada jie nenori jungtis. Parama kartais daro didesnę žalą, nei duoda naudos.

Aišku, buvo ir strateginių projektų įgyvendinta. Pavyzdžiui, sukurtos laisvosios ekonomikos zonos, investuota į pramonės parkus. Dar aplinkkelius Vilniuje pastatė, bet galėjo ir šiaurinį suspėti... Tačiau iš pradžių pastato visą rajoną, atsiranda spūstys, o tada galvoja...“ – sakė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.2500

Automobilių gamintojas „Daimler“ gamybą Vokietijoje atnaujins balandžio 20 d.

„Mercedes-Benz“ automobilių gamintojas „Daimler“ trečiadienį pranešė balandžio 20 d....

PPO: dėl koronaviruso pandemijos pasaulio prekybos mastai šiemet gali smukti net trečdaliu (1)

Pasaulio prekybos mastai 2020 m. dėl koronaviruso pandemijos gali smukti net trečdaliu,...

Dėl atidėtų paskolų palūkanų kompensavimo jau kreipėsi beveik 100 smulkių ir vidutinių įmonių

Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančio Žygimanto Vaičiūno teigimu, dėl...

Vyriausybė: „Grigeo“ gali kviesti Vokietijos specialistus taisyti įrangą (3)

Higieninio popieriaus gamintojos „ Grigeo “ prašymu, Vyriausybė trečiadienį leido per...

Skvernelis: daliai verslų sąlygos dirbti bus paskelbtos iki Velykų (49)

Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės spaudos konferencijoje aptarė, kas gali tikėtis...

Top naujienos

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (99)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (78)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (16)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Šioje Europos šalyje ligoninės baugina ne mažiau už koronavirusą (12)

Kai praėjusį mėnesį regioninėje Rumunijos ligoninėje pasirodė pirmieji pacientai su COVID-19...

Kaip atskirti, ar jums COVID-19, erkinis encefalitas ar sezoninė alergija? (25)

Atšilus orams ir prasidėjus žydėjimo metui, ne vienas žmogus pajuto prasidėjusią sezoninę...

Iždo kancleris: koronavirusu užsikrėtusio Johnsono sveikata gerėja (1)

Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono , kovojančio su COVID-19 liga, sveikata...

Gamta atsigauna ne visur: ozono skylė Arktyje Lietuvai atnešė nemalonią dovaną (40)

Ozono sluoksnis virš Lietuvos suplonėjo, tačiau tai dar nėra laikoma ozono skyle , teigia...

Artėjant ilgajam savaitgaliui – žinios iš sinoptikų: netrukus bus ir perkūnijos, ir šlapdribos (23)

Tokių gerų dienų , kokios buvo savaitės pradžioje, per Velykas tikėtis nereikėtų. Nors pagal...

Kasiulevičius: Velykų šventimo efektas bus juntamas tik po 10 dienų (64)

Vis garsiau skambant mintims ir prašymams švelninti karantiną, apie galimas pasekmes perspėja...

|Maža didelių žinių kaina