Galutiniame balsavime už biudžetą balsavo 71 Seimo narys, pasisakančiųjų „prieš“ nebuvo, dar 4 susilaikė.
„Norėčiau padėkoti tiems žmonėms, kurie rengė biudžetą, ir ministerijoms, ir Vyriausybei, tuo pačiu ir Seimo nariams, kurie prisidėjo ir savo kritika, argumentuotais pasiūlymais tam, kad biudžetas taptų tobulesnis.
Tikiu, kad jis šiandien yra toks, kuris atliepia ekonomines, saugumo ir sveikatos realijas ir tikiu, kad jis prisidės prie struktūrinių pokyčių, kurie yra numatyti Vyriausybės programoje“, – po balsavimo sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Opozicija valdančiųjų posėdyje pasigedo nuo pat jo pradžios. Dėl to paskelbta 10 minučių techninė pertrauka, o dalis parlamentarų paliko salę.
Praėjusią savaitę Seime apsvarstytame biudžeto projekte suplanuotos 14,381 mlrd. eurų pajamos ir 16,628 mlrd. eurų išlaidos.
Posėdžio pradžioje buvo balsuojama dėl Seimo narių pateiktų pasiūlymų, o finansų ministrė G. Skaistė paaiškino Vyriausybės poziciją, kodėl jiems nepritarta.
Praėjus maždaug pusvalandžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas pastebėjo, kad salėje beveik nėra valdančiųjų atstovų.
„Biudžetas priiminėjamas tik opozicijos dėka. Suprantu, kad krizė Vyriausybėje, bet kad krizė Seime – niekas nepranešė. Todėl siūlyčiau nutraukti posėdį ir išeiti laikinai, kol sugrįš valdantieji“, – sakė jis.
Tam pritarė ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius, o Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis nusprendė papasakoti anekdotą.
„Pabeldžia į duris, moteriškė atidaro – stovi diedukas prie durų. Sako: labas vakaras, kas buvo. Sako: jūs vakar mano anūkėlį nuo geležinkelio išgelbėjote? Sako: jo – o tai kur mano beretė?“ – juokavo jis.
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paragino su anekdotais Seimo salėje baigti, o po to paskelbė 10 minučių techninę pertrauką.
Po to į Seimo salę sugrįžęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis sakė, kad mieliau gerdamas kavą posėdį stebėtų per nuotolį.
„Jūs pristatykite savo siūlymus, surinkite pakankamą palaikymą ir turėsite reikiamus sprendimus. Jei norite, kad būtų klausytojai, gerai, bus klausytojai“, – sakė jis.
Praėjus maždaug 2 val. Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis pastebėjo, kad Seimo nariai be reikalo virpina orą.
„Būkite geri, paskaitykite statutą, gal yra kažkokia nuostata, kuri leistų apjungti viską į krūvą. 24 Seimo nariai balsuoja, reikia 71 balso, kad pritartų – labiau nei akivaizdu, kad tuščia veiklą, ką mes čia užsiiminėjame“, – sakė jis.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad ta pati procedūra kartojasi kiekvieną rudenį.
Prieš galutinį balsavimą dėl biudžeto paskelbta, kad Seimo opozicija ketina jame nedalyvauti.
3,3 proc. BVP deficitas
Dieną prieš Vyriausybę į biudžetą įtraukė papildomus 12 tūkst. eurų Nacionalinei sveikatos tarybai, 700 tūkst. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti. Taip pat įstatyme atsiranda galimybė subsidijuoti geležinkelius.
Papildomus 12 tūkst. eurų Nacionalinei sveikatos tarybai gruodžio 10 dieną pasiūlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antantas Matulas.
Nuostatą dėl skolinimosi išlaidoms dėl sankcijų Baltarusijai sąlygotų pasekmių šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymui gruodžio 10 dieną pasiūlė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Grupė Seimo narių gruodžio 7 dieną siūlė savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti skirti 4,3 mln. eurų. Tačiau Vyriausybė tam numatė mažiau – 700 tūkst. eurų.
Numatomas valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais turėtų siekti 3,3 proc. BVP, t. y. 0,2 proc. punkto daugiau nei buvo pradiniame projekte. Deficitas padidėjo po Vyriausybės korekcijų, kuriomis padidintos išlaidos saugumui, pandemijos valdymui ir mokslui.
Kartu su biudžetu nuo 400 iki 460 eurų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis. Minimalioji mėnesinė alga kitais metais bus 88 eurais didesnė ir sieks 730 eurų. Tuo metu valstybės tarnautojų atlyginimams naudojama bazinė pareigūnų alga bus didesnė 4 eurais ir sieks 181 eurą.
Kaip nurodoma leidinio „2022 metų biudžetas glaustai“ projekte, valdžios sektoriaus finansai yra sudaryti iš penkių dalių. Tai – valstybės biudžetas, sudarantis 45 proc. viešųjų finansų, savivaldybių biudžetai (18 proc.), „Sodra“ (25 proc.), Privalomojo sveikatos draudimo fondas (11 proc.) ir kiti valdžios sektoriaus subjektai (1 proc.).
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet BVP augo 4,3 proc., kitąmet augs 4 proc., o 2023 ir 2024 metais po 3,5 proc.
Prognozuojama valdžios sektoriaus skola šiemet turėtų pasiekti 46 proc. BVP, 2022 metais – 45,6 proc., 2023 metais – 46,9 proc., o 2024 metais – 44,7 proc. BVP.
Didžiąją dalį valdžios sektoriaus pajamų sudaro pridėtinės vertės mokestis (4,9 mlrd. eurų), socialinio (3,4 mlrd. eurų) ir sveikatos draudimo įmokos (2,6 mlrd. eurų) bei gyventojų pajamų mokestis (4,5 mlrd. eurų). 2022 metais Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos sudarys apie 11 proc. valdžios sektoriaus biudžetų pajamų.
Daugiausiai biudžetų išlaidų 2022 metais teks socialinei apsaugai ir užimtumui (7,6 mlrd. eurų), viešiesiems finansams, pavyzdžiui, rezervui formuoti ar mokesčiams administruoti (2,6 mlrd. eurų), sveikatai (3 mlrd. eurų) ir švietimui, mokslui bei sportui (2,1 mlrd. eurų).
2022 metais didės akcizai alkoholiui ir tabakui – dėl to į biudžetą tikimasi surinkti 29,3 mln. eurų daugiau. Tuo metu dėl numatomo NPD didinimo biudžetas turėtų prarasti -74,1 mln. eurų.
Rugsėjo 10 dieną pristatytame Ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama 3,4 proc. vidutinė metinė infliacija 2021 metais ir 2,5 proc. 2022 metais.
