Ministerija trečiadienį registravo Pensijų įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad bendroji pensijos dalis yra skirta užtikrinti minimalias pajamas paskirtų senatvės, netekto darbingumo ir invalidumo pensijų gavėjams.
Taip pat keičiama senatvės ir netekto darbingumo pensijų bendrosios dalies apskaičiavimo tvarką – atsisakoma taikyti asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį, apskaičiuojant pensijos bendrąją dalį asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo.
Galiausiai nustatomas papildomas indeksavimo koeficientas pensijos individualiai daliai indeksuoti, jo apskaičiavimo ir taikymo tvarka.
Kaip rašoma projektų aiškinamajame rašte, socialinio draudimo pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir nuo įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus.
„Sodros“ viešai skelbiama statistika rodo, kad šių metų sausį buvo apie 69 tūkst. senatvės pensijų gavėjų, kuriems ši pensija yra paskirta neturint būtinojo stažo, o tai yra apie 11 proc. nuo visų socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjų (2021 metų sausio mėnesį buvo 614 tūkst. senatvės pensijų gavėjų).
Šių asmenų vidutinė senatvės pensija yra apie 230 eurų ir ji yra mažesnė nei minimalus vartojimo poreikių dydis – 260 eurų (2021 metais). „Sodros“ atliktos analizės duomenimis, du trečdaliai būtinojo stažo senatvės pensijai skirti neįgijusių asmenų yra moterys. Be to, būtinojo stažo neįgijusių asmenų daugiau yra regionuose.
Todėl konstatuotina, kad būtinojo stažo senatvės pensijai skirti neįgijimas nebūtinai sietinas su stažo neįgijusio asmens subjektyviu pasirinkimu nedirbti ir nemokėti socialinio draudimo įmokų. Neretai tai yra padarinys įvykusių darbo rinkos pokyčių pereinant iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką arba nulemta darbo rinkos situacijos regionuose, kai ieškančiųjų darbo skaičius gerokai viršija darbo vietų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys socialiai pažeidžiami, yra tikslinga mažinti šios kategorijos asmenų skurdą, didinti jų gaunamų pensijų dydį“, – rašoma dokumente.
Jame įvardinta, kad įgyvendinus siūlomus pakeitimus, 2022 metais vidutinė senatvės pensija galėtų siekti apie 465 eurus (santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu – 43,5 proc.)
Taip pat skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2023 metais galėtų siekti 505 eurus (santykis su VDU – 44,8 proc.), 2024 metais – 544 eurus (45,8 proc.).
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą 2022 metais galėtų siekti 489 eurus (45,8 proc.), 2023 metais – 533 eurus (47,3 proc.), 2024 metais – 576 eurus (48,5 proc.).
Ministerijos duomenimis, šių metų liepą vidutinė senatvės pensija siekė 413,8 euro, o turint būtinąjį stažą – 441 eurą.
Skaičiuojama, kad dėl bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo pakeitimo (atsisakymo mokėti proporcingai mažesnę pensijos bendrąją dalį asmenims, negijusiems būtinojo stažo pensijai skirti) lėšų poreikis 2022 metais būtų apie 67 mln. eurų senatvės ir netekto darbingumo pensijoms mokėti iš valstybės biudžeto.
Tuo metu dėl siūlomo naujo papildomo individualiosios pensijos dalies indeksavimo 2022 metais „Sodros“ biudžete reikės apie 70 mln. eurų.
Nurodė sumą
Ministerija taip pat siūlo nustatyti prievolę, kad „Sodra“ vienišo asmens išmoką skirtų be asmens prašymo.
Be to numatoma, kad nuo 2023 metų vienišo asmens išmoka būtų lygi vienam socialinio draudimo našlių pensijos baziniam dydžiui.
Kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte našlių pensijos bazinis dydis lygus 32 eurams. Jis indeksuojamas pagal darbo užmokesčio fondo 7 metų augimo vidurkį.
Tuo metu 2022 metams vienišo asmens išmokos dydis numatytas dar anksčiau.
„Sodros“ biudžeto projekte dar įvardintas bazinei pensijai indeksuoti taikomas pensijų indeksavimo koeficientas – 1,0847, bazinės pensijos dydis – 215,09 euro, individualios pensijos dalies indeksavimo koeficientas – 1,1271 ir pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 4,70 euro.
Numatoma, kad kitais metais „Sodra“ gaus 5,836 mlrd. eurų pajamų, patirs 5,533 mlrd. eurų išlaidų. Tai atitinkamai 504,73 mln. eurų (9,47 proc.) ir 446,73 mln. eurų (8,78 proc.) daugiau nei suplanuota šiemet.
„Sodros“ biudžeto rezultatas kitąmet turėtų siekti 303,14 mln. eurų – 58,01 mln. eurų (23,66 proc.) daugiau nei suplanuota šiemet.
„Delfi“ rašė, kad ministerijos pasiūlymai dėl pensijų yra sulaukę kritinių ekonomistų pastabų. Raimondas Kuodis abejojo, ar sąžininga visiems, nepaisant įgyto stažo, mokėti viso dydžio bazinę pensiją. Tautvydas Marčiulaitis kritikavo siūlymą pensijų apskaitos vienetams didinti naudoti rezervo lėšas.
Taip pat siūlome skaičiuoklę, kurioje galite palyginti, kaip atrodytų pensijos kitąmet, jei reforma įvyktų, arba jei jos nebūtų.
Skaičiuoklės prielaidos: „Delfi“ pateikiama skaičiuoklė yra tik teorinė ir supaprastinta – skaičiuoklėje pateikiamas tik orientacinis galimos pensijos įvertis pagal pateiktą ministerijos pasiūlymą. Kiekvieno pensijos gavėjo pensiją „Sodra“ apskaičiuoja individualiai, atsižvelgdama į to asmens pajamas, stažą, ir tuo metu galiojusius reikalavimus, pvz., būtinojo stažo, pensinio amžiaus – šie rodikliai keičiasi kasmet. Galutinių sprendimų dėl pensijos keitimo dar nėra.
Skaičiuoklėje daroma prielaida, kad asmuo visą stažą gavo stabilią apskaitos vienetų dalį, jo atlyginimas keitėsi taip pat, kaip ir vidutinis šalies atlyginimas, o pensija apskaičiuota nustatytais 2021 ir 2022 metų būtinojo stažo dydžiais ir prognozėmis.
Ties 5 vidutinio darbo užmokesčių (VDU) pajamomis pasiekiamos pensijos lubos – daugiau pensija didėti nebegali.
15 metų stažas yra minimalus, kurį surinkus pretenduojama gauti senatvės pensiją – šio stažo nesurinkus, mokama šalpos pensija, pašalpos.
Į skaičiuoklę nėra įtrauktos priemokos mažų pensijų gavėjams – šios priemokos jau dabar gali būti reikšmingos, o kitąmet jų neliktų. SADM pateikia pavyzdį: žmogus, kuris turi 20 metų stažą, gauna vieną 240 eurų pavedimą, iš šios sumos tik 140 eurų yra jo pensija, o 70 eurų – mažų pensijų priemoka. Didelę dalį šios priemokos gali keisti siūlomas mažų pensijų didinimas. Todėl realus pensijos padidėjimas kitąmet gali būti mažesnis už skaičiuoklėje nurodomą skaičių.
Reformos poveikį asmenų pavyzdžiams galima rasti čia.
