Buhalteriai ir finansininkai socialinių tinklų grupėse dalijasi istorijomis, kai dėl naujos tvarkos, kuria esą kovojama su terorizmu ir pinigų plovimu, buvo užblokuotos sąskaitos įmonei atlikus vos vieną mokėjimą. Kai kurios bendrovės atgauti pinigų iš blokuotos sąskaitos negali jau visą mėnesį.
Finansininkai stebisi, kad daugybę pranešimų, ataskaitų ir duomenų turi teikti ne tik valstybės institucijoms, bet ir komerciniams bankams:
„Ar neerzina jūsų bankai pastaruoju metu? Suprantu, kad pinigų plovimo prevencija ir pan. Bet maža to, kad ir taip viską teikiame VMI ir deklaruojame, tai dabar dar ir bankams siųsti sutarčių ir sąskaitų kopijas siųsti ir aiškinti, kas, kur ir su kuo sieja! Na, nuostabi dovana iš jų pusės gruodį.
Jei kas dar nežino - pasitikrinkite bankuose pranešimus. Jeigu nepateikiama prašoma informacija... vienašališkai uždaro sąskaitas. Ir čia ne dėl juridinių asmenų anketos, kur anksčiau buvo, o dėl konkretaus mokėjimo. Vieniems klientams jau uždarė.“
Bankai neneigia, kad daliai klientų sąskaitos buvo užblokuotos. Tiesa, jie neatskleidžia tikslių skaičių, kokiam skaičiui įmonių pinigai buvo įšaldyti.
Paprašytas pakomentuoti situaciją SEB banko Atitikties departamento vadovas Kazimieras Zaveckas aiškino, kad jokios išimtys klientams nedaromos, nes kitu atveju bankai patirtų nuostolių:
„Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai visus bankus įpareigoja įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“ – žinodami, kokia yra kliento veikla, pajamų šaltiniai ir piniginių lėšų kilmė, bankai gali efektyviau vykdyti pinigų plovimo prevenciją.
Teisės aktai išimčių, kada klientas neprivalo pateikti duomenis, nenumato, o šių teisinių reikalavimų nesilaikymas bankams grėstų piniginėmis baudomis ar kitomis sankcijomis. Dėl šių priežasčių visus banko klientus – tiek verslo, tiek privačius – prašome užpildyti juridinio arba fizinio asmens anketą.“
Vadovas tikino, kad prieš pusmetį juridinio asmens anketos neužpildžiusius klientus apie būtinybę tai padaryti informavo visais mūsų turimais kontaktais.
„Kliento nurodytu veiklos adresu išsiuntėme laišką registruotu paštu, taip pat interneto banko pranešimą ir el. laišką. Klientų prašėme pateikti duomenis ir įspėjome, kad jų nepateikus bankas bus priverstas nutraukti dalykinius santykius.
Jei klientas, kuris nepateikė prašytų duomenų ir jam buvo uždaryta banko sąskaita, pageidautų atnaujinti dalykinius santykius su banku, tokiu atveju jam reikia atvykti į banką ir pateikti sąskaitos atidarymui reikalingus dokumentus“, – komentavo K. Zaveckas.
Banko „Luminor“ komunikacijos projektų vadovė Agnė Karčiauskaitė nurodė, kad siekdamas įgyvendinti „Pažink savo klientą“ principus bankas periodiškai atnaujina duomenis apie fizinių ir juridinių klientų vykdomą veiklą, pajamų šaltinius, operacijų pobūdį, verslo partnerius, dalyvavimą politikoje ar sąsajas su politikoje dalyvaujančiais asmenimis ir pan.
Norint atnaujinti šiuos duomenis, į klientus kreipiamasi įvairiais kanalais – telefonu, siunčiami pranešimai el. paštu ir banke internete. Jiems nurodomas terminas, iki kada tikimasi gauti prašomą informaciją, ir pasekmės, jeigu ji nebus pateikta.
„Pasitaiko atvejų, kai keičiasi kliento kontaktai, o bankas nėra informuojamas – tada banko siunčiama komunikacija jo nepasiekia. Dėl šios priežasties raginame nuolat atnaujinti savo kontaktinius duomenis, kad galėtume lengviau jus pasiekti.
Laiku negavę kliento užpildytos anketos ar prašomų duomenų, įgyvendindami įstatymus, turime apriboti galimybes atlikti operacijas. Todėl jei klientas sulaukė mūsų skambučio, SMS žinutės, gavo pranešimą į el. paštą ar interneto banką, prašome jo neatidėlioti ir pateikti duomenis kaip galima greičiau“, – komentavo projektų vadovė.
Anot jos, jeigu sąskaita buvo užblokuota dėl to, kad duomenys nebuvo pateikti laiku, klientas gali pateikti prašomą informaciją vėliau ir apribojimai bus panaikinti. Jeigu pateiktos informacijos nepakanka, banko darbuotojas kiekvienu atveju informuoja klientą, kokių konkrečių duomenų trūksta.
„Tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad banko darbuotojai niekada neprašys pateikti slaptažodžių ar kortelės numerio.
Todėl patarimas ką daryti, kad taip neatsitiktų – rimtai vertinti banko prašymą patikslinti ar pateikti duomenis, nes tai nėra tik banko vidinis reikalavimas ir įstatymuose numatytų reikalavimų vykdymas. Jis yra svarbus ir pačiam klientui“, – aiškino A. Karčiauskaitė.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius komentavo, kad pasaulyje suaktyvėjus įvairioms saugumo grėsmėms, tarptautiniai pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmai tampa dar aktualesni:
Pagal teisinius šios srities reikalavimus, visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys ar verslo įmonės bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Nesilaikantys šių reikalavimų bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą.
„Laikydamasis Lietuvos ir tarptautinių teisės reikalavimų ir pašnekovo atstovaujamas bankas savo veikloje įgyvendina principą „Pažink savo klientą“.
Tai reiškia, kad bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, taip pat užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtis. Todėl kiekvienas naujas banko klientas turi užpildyti fizinio arba juridinio asmens deklaraciją“, – komentavo banko atstovas.
Jo teigimu, papildomai bankas periodiškai prašo ir privačių klientų, ir verslo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis – užpildyt trumpą kliento duomenų atnaujinimo anketą. Tai kelių klausimų anketa, kurią galima labai greitai ir patogiai užpildyti internetu arba padalinyje. Ji skirta atnaujinti duomenis apie kliento pajamų šaltinius bei identifikuot asmenis, galimai susijusius su politika.
Esą svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi griežtesni teisiniai reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti įstatymų. Nepaisant to, įmonėms vis dar kartais kyla klausimų, kodėl bankai prašo pateikti tokią informaciją. Svarbu suprasti, kad prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su įtarimais – tai įprastas procesas, kuris taikomas visiems banko klientams. Jį būtų galima palyginti su oro uostų saugumo patikra – ją praeiti turi visi keleiviai ir visi supranta, kad tai vyksta dėl jų pačių saugumo.
Todėl raginame klientus, gavusius banko prašymą dėl duomenų pateikimo, skirti šiek tiek laiko ir užpildyti klausimyną. Juo labiau, kad nepateiktus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis (pvz., blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą). O tai tikrai nėra malonu nei klientui, nei bankui“, – aiškino S. Abraškevičius.
Komentuoti konkrečių skaičių apie blokuotas įmonių sąskaitas jis teigė neturintis galimybių.
Atsidūrėte panašioje situacijoje, kai dėl naujosios tvarkos buvo užblokuota sąskaita ir dėl to patyrėte nepatogumų? Pasidalinkite savo istorijomis el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sąskaita“.
