Lapkritį Seime po svarstymo pritarta įstatymų projektams, kuriais siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką. Tuo metu Aplinkos ministerija parengė projektus, kuriais siūloma suvienodinti mokesčių už paviršinį ir gėlą požeminį vandenį tarifus ir panaikinti žemės ūkiui ir mažoms hidroelektrinėms taikomas išimtis bei lengvatas.
Kaip nurodoma įstatymuose, požeminis vanduo, tai – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas vanduo, o paviršinis vandens telkinys, tai – jūra, upė ar jos dalis, ežeras arba dirbtinis vandens telkinys.
Siūlo amnestiją
2020 metų pabaigoje Seimo narių Simono Gentvilo, Kęstučio Mažeikos, Valiaus Ąžuolo ir Kazio Starkevičiaus pateiktais laikinojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų projektais siekiama sudaryti galimybę gyventojams legalizuoti savo naudojamus vandens gręžinius.
Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvoje visi gręžiniai turi būti registruoti Žemės gelmių registre. Tačiau kaip svarstymo metu pastebėjo Seimo narė Laima Nagienė, taip vis dar nėra dėl sovietinio palikimo.
„Tai kolūkiai, mažos gyvenvietės, na, ir asmeniniai gręžiniai, kurie anksčiau buvo įrengti ir iš tikrųjų be jokių leidimų“, – pastebėjo ji.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. neregistruotų arba oficialaus savininko neturinčių gręžinių.
„Modeliuojant situaciją pagal 2019 metų tarnybos duomenis, iš 30 tūkst. gręžinių apie 6 tūkst. gręžinių savininkų išteklių išgavimui reikalingas leidimas, o per parą iš pastarųjų gręžinių išgaunama 20 kubinių metrų požeminio vandens išteklių. Taigi valstybė praranda apie 600 tūkst. eurų už leidimo išdavimą (vienkartinis mokestis) ir kasmet per 4 mln. eurų mokesčių už išgautus požeminio vandens išteklius“, – dėstoma projektų aiškinamajame rašte.
Ten pat pažymima, kad bet koks prasigręžimas į požeminio vandens sluoksnį laikytinas potencialiu taršos šaltiniu.
„Laikinojo įstatymo projektu siekiama, kad būtų įteisinti visi valdomi ir naudojami požeminio vandens gręžiniai, sustiprinta požeminio vandens išteklių kokybinė ir kiekybinė apsauga ir visuomenės sveikatos sauga.
Tuo tikslu siūloma nustatyti laikiną neregistruotų požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę per nurodytą laikotarpį įteisinti valdomą arba naudojamą gręžinį ir susitvarkyti kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros“, – rašoma dokumente.
Šiuo metu aplinkosauginę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu nelegalių gręžinių savininkams skiria baudas už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, taip pat taiko dešimteriopo tarifo dydžio mokestį ir nurodo gręžinį likviduoti.
Priėmus siūlomą laikiną įstatymą, asmenys nuo administracinės atsakomybės būtų atleidžiami, jei nelegalius gręžinius likviduotų arba dėl jų įteisinimo kreiptųsi į savivaldybę ar Aplinkos apsaugos departamentą.
Siūloma, kad laikinasis įstatymas įsigaliotų 2022 metų kovo 1 dieną ir galiotų iki 2025 metų vasario 28 dienos.
Tuo metu iki 2028 metų savivaldybės turėtų perimti gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų.
„Objektas išperkamas tik savininkui sutikus, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas. Išperkamo objekto vertę nustatytų nepriklausomi turto vertintojai, o ne savivaldybė. Jei tarp šalių kiltų ginčas, savivaldybės institucijos iniciatyva būtų sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir paslaugų teikimo“, – pastebi Aplinkos ministerija.
Gręžiniai, kurių išgaunamas požeminis vanduo skirtas naudotis individualiai, nacionalizuojami nebūtų.
„Jau 15 metų savivaldybės turi pareigą perimti savivaldybės teritorijoje veikiančius gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų“, – priduriama ministerijos pranešime.
Aiškinamajame rašte dar pažymima, kad laikinasis įstatymas asmenų neatleistų nuo mokesčių, jei tokie būtų privalomi pagal bendrąją tvarką.
„Tikimasi, kad priėmus projektus bus identifikuoti ir suregistruoti visi esami ir naudojami gręžiniai, užtikrinta pakankama ir efektyvi požeminio vandens išteklių kokybinė ir kiekybinė apsauga, sustiprinta visuomenės sveikatos sauga, užtikrintas geresnis viešojo vandens tiekimo planavimas ir geriamojo vandens kokybė, užtikrintas efektyvesnis mokesčių už požeminio vandens išteklių naudojimą deklaravimas, rinkimas ir sumokėjimas“, – dėstoma dokumente.
Suvienodins mokesčius
Aplinkos ministerija lapkričio 24 dieną registravo ir planuoja Vyriausybei teikti Žemės gelmių, Vandens, ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų projektus.
Juose numatoma, kad nuo 2024 metų gėlo požeminio vandens, naudojamo žemės ūkyje mokesčio tarifas būtų sumažintas nuo 0,03 iki 0,02 euro už kubinį metrą, o paviršinio vandens, naudojamo pramonei ir žemės ūkiui, mokesčio tarifas padidintas nuo 0,003 iki 0,02 euro už kubinį metrą.
„Padidinus mokesčio tarifą už paviršinį vandenį pramonei ir žemės ūkiui mokėtojams sąskaitos padidėtų 6,5 karto, tačiau atsižvelgus į suvartojamus kiekius ir tarifo dydį bei mokančiųjų skaičių absoliučia suma (išraiška) šis padidėjimas nebus didelis – nuo 91 tūkst. iki 600 tūkst. eurų per metus, jei nebus keičiama elgsena ir neieškoma kitų būdų kaip mažinti paviršinio vandens naudojimą“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Šiuo metu leidimo naudoti paviršinį vandenį reikia išgaunant daugiau nei 100 kubinių metrų per parą. Išimtis taikoma sodų bendrijoms ir hidroelektrinėms iki 10 megavatų.
Siūloma, kad nuo 2024 metų registravimosi kartelė žemės ūkiui būtų nuleista iki 10 kub. m/parą (skaičiuojant mėnesinį vidurkį), o nuo 2028 metų tektų registruotis nepriklausomai nuo suvartojamo vandens kiekio.
Visai kitai komercinei veiklai 0 kub. m/parą riba galiotų jau nuo 2024 metų. Ne išimtis yra ir mažosios (iki 10 MW) hidroelektrinės, kurios šiuo metu už vandenį nemoką, o 2024 metais joms turėtų būti pritaikytas 0,00001 euro už kub. m tarifas.
„Mažų iki 10 MW hidroelektrinių Lietuvoje yra 97, jų pagaminamas elektros energijos kiekis tik 0,2 proc. visos Lietuvos pagaminamos energijos“, – pastebi ministerija.
Naudojant požeminį vandenį pramonėje ir žemės ūkyje, dabar leidimo reikia išgaunant daugiau nei 100 kubinių metrų per parą (skaičiuojant metinį vidurkį). 2024 metais siūloma šią kartelę nuleisti iki 10 kubinių metrų per parą, o 2028 metais – iki 0 kub. m/parą.
„Latvijoje ir Estijoje leidimas požeminio vandens ištekliams reikalingas išgaunant 10 kub. m ir daugiau per parą, Lenkijoje nuo 5 kub. m/parą“, – pastebi ministerija.
Tuo metu fiziniams asmenims leidimo reikalavimas jau dabar galioja nuo 10 kub. m/parą. Šios tvarkos keisti neplanuojama.
Projektų aiškinamajame rašte dėstoma, kad reguliacinių ir ekonominių priemonių pagalba siekiama užtikrinti, kad paviršinio vandens išgavimas netrikdytų paviršinio vandens telkinio hidrologinio režimo ir netrukdytų pasiekti geros vandens telkinio būklės.
„Paviršinio vandens išteklių tausus ir subalansuotas naudojimas ypač aktualus esant hidrologinėms sausroms, kurios Lietuvoje vis dažnesnės. Paviršinių vandens išteklių naudojimas laistymui, kuris būdingas sausuoju laikotarpiu, ypač blogina hidrologinę vandens telkinio būklę ir daro žalą ekosistemoms. Atsižvelgiant į tai, kad požeminio vandens išteklių Lietuva turi pakankamai, tokiems tikslams kaip laukų drėkinimas ir daržininkystė paviršinio vandens išteklių naudojimą, esant sausroms, siūlytina keisti požeminio vandens ištekliais ar surenkamu lietaus vandeniu“, – nurodoma dokumente.
Pagal atliktus preliminarius vertinimus, įplaukos dėl išaugusio mokesčio tarifo už paviršinio vandens išteklių naudojimą, taip pat dėl pakeistos leidimų išdavimo tvarkos paviršinio vandens išteklių naudojimui hidroenergijai sudarytų papildomai apie 0,5 mln. eurų per metus.
Skaičiuojama, kad dėl požeminio vandens naudojimo pakeitimų įplaukos į biudžetą nesikeistų arba pokytis nebūtų reikšmingas, nes sumažėjusį tarifą kompensuotų padidėjęs mokesčių mokėtojų skaičius.
Siūloma leisti mokesčius mokėti kartą per metus, o ne kas ketvirtį, kaip yra dabar.
