Apie vieną iš tokių operacijų žurnalistams papasakojo buvęs laivų statyklos gamyklos „Zaliv“ stebėtojų tarybos pirmininkas Nikolajus Kuzmenka. Jo teigimu, „sukarinti liaudies būriai“, savo laiku padėję Rusijos pajėgoms aneksuoti Krymą, įsiveržė į laivų statyklą iš jūros ir sausumos. Jų reidas priminė karinę operaciją – vadinamų savigynos būrių atstovai slėpėsi po juodomis veido kaukėmis.
Įmonės savininkai mėgino ieškoti pagalbos, skambindami vietos valdžios organams, policijai ir Federalinei saugumo tarnybai, tačiau į jų pagalbos prašymus niekas neatsiliepė. N. Kuzmenka įsitikinęs, kad šį reidą į gamyklą rėmė pati valdžia.
Kaip teigia „The New York Times“, remdamasis verslininkų ir advokatų duomenimis, nuo to laiko, kai prieš 10 mėnesių Rusija aneksavo šį Juodosios jūros pusiasalį, iš buvusių savininkų buvo atimta nekilnojamojo ir kito turto už daugiau kaip 1 mlrd. dolerių. Be to, valdžia prievarta nacionalizavo bankus, viešbučius, laivų statyklas, ūkius, degalines ir netgi Jaltos kino studijai priklausiusią žemę bei pastatų kompleksą.
Nors tokie veiksmai pažeidžia Rusijos Federacijos konstituciją, kurioje numatoma privaloma kompensacija, buvę savininkai turi mažai vilčių, kad jų nuostoliai bus kompensuoti, rašoma straipsnyje. Kaip pažymi nukentėjusių verslininkų teises ginantys teisininkai, vietos vadovybė vykdo pasirinktinę nuosavybės konfiskaciją, nes federalinė valdžia suteikė jiems carte blanche ieškant šaltinių respublikos biudžetui papildyti.
Valstybinė Krymo taryba teisę masiškai konfiskuoti nuosavybę suteikė rugpjūčio mėnesį. Valdžia šiuos veiksmus vadina „nacionalizavimu“. Krymo tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas pareiškė, kad valdžia griežtai laikosi regioninio įstatymo „Dėl priverstinio strateginių objektų Kryme išpirkimo ypatybių“.
Konfiskuotinų objektų sąrašą nustatė Krymo ministrų taryba. Ji priėmė sprendimą priverstinai išpirkti įmonę „Krymavtotrans“ ir Jaltos kino studiją. Kaip paaiškino valdžios atstovai, visą konfiskuojamą turtą anksčiau dėl neteisėtų sandorių buvo pasisavinę Ukrainos biurokratai ir oligarchai.
Krymo valdžia taip pat atėmė turtą iš verslininkų, kurie kaltinami karo prieš prorusiškus separatistus Ukrainos prietryčiuose finansavimu. Nuo tokių Krymo valdžios veiksmų nukentėjo ir garsus Ukrainos oligarchas, Dniepropetrovsko srities gubernatorius Igoris Kolomoiskis – visas jo turtas Kryme buvo nacionalizuotas rugsėjo mėnesį.
Ukrainos teisingumo ministerija žurnalistams nurodė, kad Kryme nuosavybės neteko beveik 4 tūkst. Ukrainos įmonių ar organizacijų. V. Konstantinovas atsisakė įvardyti tikslias „nacionalizuoto“ turto apimtis, tačiau pažymėjo, kad visiems savininkams nuostoliai bus kompensuoti. Kai kurios įmonės, netekusios nuosavybės, kreipiasi į teismus už Rusijos ribų, nes netiki Rusijos institucijų teisingumu.
Nuo priverstinio nacionalizavimo nukentėjo ne tik ukrainiečių verslininkai. Viena iš aukų tapo ir Maskvos verslininkas, įmonės „Jaltinskaja kinostudija“ savininkas Sergejus Aršinovas, teigiama „The New York Times“ publikacijoje. Rudenį jis padavė valdžią į teismą, reikalaudamas pripažinti, kad Krymo vadovybės sprendimas priverstinai nacionalizuoti kino studiją yra negaliojantis. Krymo ministrų taryba rugsėjo 3 dieną priėmė sprendimą grąžinti kino studiją regiono nuosavybėn, išperkant ją respublikos biudžeto lėšomis.
Krymo valdžia pareiškė, kad buvusiems savininkams išmokės tik 100 tūkst. dolerių kompensaciją, tvirtindama, kad būtent tiek buvo įvertinta kino studija Ukrainos dokumentuose iki Krymo prijungimo. S. Aršinovas tvirtina, kad į kino studijos plėtrą investavo dešimtis milijonų dolerių.
