aA
Iš užsienio įvairiais kanalais į Lietuvą plūsta pigesnės prekės, o daugelis lietuvių sako nesą tokie turtingi, kad pirktų savo šalies parduotuvėse ar prekybos centruose.
Neįveikiamos lietuviškos kainos
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kas bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net tolimoji Amerika – šalys, kuriose verta ieškoti prekių, norint sutaupyti.

Kainos Lietuvoje – neįtikėtinai aukštos, o lietuviai negali pasigirti dideliais atlyginimais. Todėl skaičiuoja pirkdami ne tik drabužius, automobilių detales, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų.

Sutaupė kelis šimtus litų

Lietuva – brangi šalis. Sąskaitos už šildymą jau seniai prilygsta prabangaus dizainerio kurtam apavui, o iš čiaupo bėgantis karštas vanduo kainuoja it gerai išlaikytas vynas.

Šilumos ir karšto vandens įsigyti lietuviai nenuvažiuos nei į Lenkiją, nei į Vokietiją, tačiau daugelį kitų būtinų dalykų jie perka ne iš vietos prekybininkų, o atsisiunčia arba parsiveža iš užsienio.
Kai sugedo jonaviškiui Jonui priklausančio automobilio detalė – oro srauto matuoklis, jis aplankė net kelis automobilių servisus. Paaiškėjo, kad vien ši detalė kainuoja 700–800 Lt. Vyras strimgalviais nepuolė jos pirkti. Paieškojęs internetu, Anglijoje oro srauto matuoklį įsigijo vos už 200 Lt. Panaši situacija ir perkant automobilio žvakes: Lietuvoje viena kainuoja per 60 Lt, Anglijoje – 33 Lt.

Drabužių kainos stebina

Nors skelbiama, kad per metus 4 proc. sumažėjo avalynės ir 2,2 proc. – drabužių kainos, Lietuvoje apsipirkti vis dar brangu. Užsukus į lietuviškas parduotuves įsigyti, tarkime, palaidinukės, dievaž nesuvokiama, kodėl už nedidelį medžiagos lopinėlį prašoma net kelių šimtų litų. Džinsų kainos – iš fantastikos srities. Jos gali siekti net 300–400 Lt.

Amerikoje gyvenanti lietuvė Rita jau senokai užsiima gal kiek neįprastu verslu. Ji subūrė amerikietiškų prekių pirkėjų grupę. Schema labai paprasta: Lietuvoje gyvenantys žmonės internete išsirenka prekes, Rita jas nuperka ir išsiunčia užsakovams. Pirkėjai su Rita atsiskaito, pervesdami pinigus į jos lietuvišką sąskaitą.

„Nors kainuoja siuntimas ir mano paslaugos – 7 proc. nuo prekių kainos, lietuviams taip pirkti verta. Žmonės perka viską: drabužius, batus, vitaminus ir pan.“, – teigė Rita.

Gerus batus Amerikos internetinėse parduotuvėse, ypač per išpardavimus, galima įsigyti už kelias dešimtis JAV dolerių, džinsai tekainuoja apie 20–30 JAV dolerių. Perkantieji Amerikoje tikina, kad kitapus Atlanto įsigyti drabužiai kokybiškesni.

Siuntinius į Lietuvą moteris siunčia kaip nedidelės vertės dovanas, todėl išvengia muitų.

Vaikų drabužiai – kaip suaugusiųjų

Itin populiaru Amerikoje pirkti vaikiškus drabužius. Indianos valstijoje gyvenanti Vilija sugalvojo verslą – vaikiškus drabužius siunčia į Lietuvą artimiesiems, o šie juos parduoda. Moteris viską daro pagal taisykles ir, siuntiniams pasiekus Lietuvą, sumoka muitus. Tačiau net ir tada juos brangiau parduoti Lietuvoje verta.

Vaikiškus drabužius apsimoka pirkti ir todėl, kad mažai kainuoja jų siuntimas: jie lengvi ir neužima daug vietos. O Lietuvoje vaikiški drabužiai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, turguje vaikiška šilta striukė 4–5 m. vaikui atsieina apie 100 Lt, o parduotuvėse – dar brangiau. O kaunietė Vilija neseniai savo krikšto sūnui atsiuntė šiltą žieminę „Nike“ firmos striukę, kuri tekainavo 19 JAV dolerių (apie 49 Lt).

„Lietuvoje tokių kainų reikėtų tik su žiburiu paieškoti“, – tikino moteris.


Statybinių medžiagų – į Lenkiją

O statybinių medžiagų lietuviai važiuoja į Lenkiją. Jonaviškiai Lina ir Gediminas suskaičiavo sutaupę 2 tūkst. Lt, nes statybinių medžiagų namo vidaus apdailos darbams pirko ne Lietuvoje, o Lenkijoje.
„Nors važiavome ne į Suvalkus, o iki pat Bialystoko, ir važiuoti teko net tris kartus, pirkti statybines medžiagas ten buvo pigiau nei Lietuvoje“, – pasakojo sutuoktiniai.
Lenkijoje jonaviškiai pirko grindų laminatą, plyteles ir duris. Informacijos, kad Lenkijoje statybinės medžiagos pigesnės, jie rado panaršę internete.

„Esame patenkinti ir kaina, ir kokybe. Lenkijoje yra nemažas prekybos tinklas, primenantis mūsų „Senukus“. Ten viską ir užsisakėme. Duris mums gamino pagal užsakymą, todėl ir vykti į Lenkiją reikėjo ne vieną kartą“, – kalbėjo pašnekovai.

Populiarūs Europos miestai

Kitos pigesnio apsipirkimo vietos – Milanas, Paryžius, Londonas, kai kurie Vokietijos miestai. Milanas, Paryžius ir Londonas garsėja didžiausiais išpardavimais, per kuriuos drabužių galima įsigyti vos už kelis svarus. Tiesa, galimybę apsipirkti minėtuose miestuose labiausiai vertina žmonės, ten nuvykstantys pramogauti ar darbo reikalais. Kelionių anentūros „Zigzag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė patvirtino, kad keliaudami lietuviai mėgsta apsilankyti drabužių parduotuvėse ir apsipirkti.

„Daugelis keliautojų apie galimybę pigiau apsipirkti pasidomi įsigiję kelionės bilietus. Ypač geras metas įsigyti nebrangių prekių – didieji išpardavimai, paprastai vykstantys du kartus per metus“, – teigė D.Bartusevičiūtė.


Koją kiša prekybos centrai


Aušra Maldeikienė, ekonomistė

Nesuderinta ūkio struktūra ir menka konkurencija lėmė dabartinę situaciją. Patys lietuviai prieš maždaug 10–15 m. pasisakydavo už visokias „maksimas“ – turiu mintyje visus didžiuosius prekybos centrus. Jau tada sakiau, kad miestų ir miestelių centruose pastatyti prekybos gigantai sužlugdys mažas parduotuves, smulkųjį verslą, o žmonės praras darbus. Taip ir nutiko. Aš ne prieš didžiuosius prekybos centrus, tačiau tai, kad jie stovi miesto centre, – nesuvokiama.
Dabartinė situacija tėra ekonominio neišsilavinimo pasekmė. Didieji monopolininkai savo darbuotojams moka tik minimalų atlyginimą, o gaudamas tokį atlyginimą žmogus negali pirkti: jis neturi už ką pasikeisti langų, namuose perdažyti sienų. Vadinasi, tas, kuris gamina langus ar parduoda dažus, neturi darbo. Ir tai – uždaras ratas.

Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų pabrangimas bei drabužių ir avalynės atpigimas.

Vartojimo prekės per metus pabrango 4 proc., paslaugos – 1,5 proc. Per 2011 m. (2011 m. gruodžio mėn., palyginti su 2010 m. gruodžio mėn.) iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia – 29,1 proc. – pabrango cukrus, 23 proc. – kakava, 17,1 proc. – žuvys ir jų produktai, 10,3 proc. – pienas ir jo produktai, sūriai, 14,5 proc. – kava, 10 proc. – aliejus. Daugiausia – 11,9 proc. – atpigo daržovės ir bulvės.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupėje labiausiai padidėjo kietojo kuro (26,8 proc.), šilumos energijos (18,2 proc.), dujų (9,2 proc.) kainos. Iš transporto prekių ir paslaugų labiausiai pabrango degalai: dyzeliniai degalai – 15 proc., suskystintos automobilių dujos – 5,4 proc., benzinas – 4 proc. Padidėjo (5,2 proc.) ir keleivinio kelių transporto paslaugų kainos.
Keleivinio oro transporto paslaugos atpigo 3 proc.

Iš viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų 4,1 proc. pabrango apgyvendinimo, 3,9 proc. – viešojo maitinimo paslaugos. Avalynės kainos per metus sumažėjo 4 proc., drabužių – 2,2 proc.

Šaltinis – Statistikos departamentas

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Darbo inspekcija tikrins, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios (1)

Valstybinė darbo inspekcija ( VDI ) pradeda neplaninius įmonių patikrinimus aiškinantis, ar...

Nauja tvarka Turkijos viešbučiuose: užsikrėtusiems koronavirusu viešnagę kompensuoja (14)

Viešbučiai Turkijoje turės sumokėti turistams už viešnagę, jei atostogų metu šie užsikrės...

Karantinas negrįžtamai pakeitė maisto produktų užsakymo į namus rinką

Maisto prekių į namus vežėjai sako, kad dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos paskelbtas...

Nuo koronaviruso nukentėję renginių organizatoriai sulauks kompensacijų (1)

Lietuvos kultūros taryba kviečia teikti paraiškas kompensacijoms renginių organizatorius,...

Bulgarija ir Kroatija žengė svarbų žingsnį siekdamos narystės euro zonoje (3)

Penktadienį Valiutų kursų mechanizmo (VKM II) komiteto posėdyje patvirtinta Bulgarijos ir...

Top naujienos

Gabrielius Landsbergis: jau kitą savaitę startuojame su projektu, kokio Lietuva dar nematė (732)

Susitarti dėl rimčiausių Lietuvos problemų sprendimo gali tik partijos, susitinkančios...

LGBTQ+ solidarumo eitynės „Vilnius pride 2020“: Vareikis eitynes pavadino seksualiniais pakvailiojimais (378)

Sostinės Katedros aikštėje prasidėjusios „ Vilnius Pride 2020 “ solidarumo eitynės pajudėjo...

Sprendimas dėl Šventosios namelių užstrigo: nežinia, ar pakaks 2 mln. eurų kompensacijoms (34)

Kovo pradžioje Vyriausybei buvo pateiktas siūlymas dėl 260 Šventosios namelių perėmimo...

Nemanykite, kad nuo nealkoholinių gėrimų neapsvaigsite: toksikologas įvardijo galimą apgirtimo laipsnį (47)

Toksikologas Robertas Badaras laidoje „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu” paaiškino, jog į...

Lansbergis po rinkimų kol kas nemato galimybės dirbti tik su LLRA–KŠS (51)

Gabrielius Landsbergis teigia, kad jo vadovaujami konservatoriai po rinkimų būtų pasiruošę...

Šimonytė negailėjo kritikos valdantiesiems: valdžia pasijuto valstybe, o piliečiai pamiršo esantys ne valstybės instrumentu (213)

Kalbėdama per partijos Tarybos posėdį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų...

Lenkijos prezidento rinkimų kampanija įgavo dar aštresnių spalvų (6)

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda toliau krypsta dešinėn, siekdamas ultrakonservatyvių...

Vaida Kurpienė: taip gamindami šaltibarščius tik sugadiname (13)

Atėjus vasaros metui kugelius ir cepelinus paliekame šaltukui, parduotuvėse gi dažniau sukamės...

Visi 4 koronaviruso atvejai nustatyti Vilniaus apskrityje, vienas iš jų – vaikas 2 užsikrėtusieji susiję su protrūkiu „Maximos“ sandėlyje (73)

Per praėjusią parą, penktadienį, patvirtinti 4 koronoviruso atvejai, visi jie – Vilniaus...

|Maža didelių žinių kaina