aA
Privačiai bendrovei nesugebėjus laiku į namus pristatyti pensijų, ši paslauga grįžo į Lietuvos pašto rankas. Tačiau pastaraisiais metais valstybės valdomos įmonės veiklos apimtys mažėja, o tai kelia klausimą, kokia valstybe nori būti Lietuva.
Vilniaus centrinis paštas
© DELFI / Domantas Pipas

Naujausios Lietuvos pašto veiklos ataskaitos duomenimis, per pirmąjį 2018 metų pusmetį paslaugų iš viso suteikta 17 proc. mažiau. Tuo metu universaliųjų pašto paslaugų (UPP) suteikta 39 proc. mažiau.

Per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičius įmonėje sumažėjo 359, iki 5 415.

Kaip nurodoma Pašto įstatyme, universalioji pašto paslauga (UPP), tai – teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams.

Kitaip tariant, laiškų ir siuntų surinkimas bei pristatymas turi būti lengvai prieinamas ir nebrangus visiems šalies gyventojams. Pradėjus diegti naują – mobilaus laiškininko – veiklos modelį, buvo pasigirdę nuogąstavimų, kad dėl to nukentės socialinė pašto funkcija.

Tačiau Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė DELFI sakė, kad pernai fiksuotas UPP paslaugų sumažėjimas su pasikeitusiu pašto modeliu neturi nieko bendro.

„Mobilusis laiškininkas atlieka ir laiškų priėmimo funkciją. Taip pat šis modelis yra įgyvendindamas kaimo vietovėse, kai tuo metu didžioji laiškų siuntimo dalis tenka miestams. Taip pat kaimo vietovėse laiškus išsiųsti nereikia mobilaus laiškininko ar pašto skyriaus. Jį tereikia įmesti į geltonąją pašto dėžutę, kurią galima rasti kiekviename, net ir mažame miestelyje“, – sakė ji.

Pasak V. Budrienės, UPP paslaugų kiekio mažėjimas pirmiausia susijęs su natūraliu laiškų kiekio (korespondencijos) mažėjimu.

„Be laiškų natūralaus kritimo (į metus apie 8–10 proc. kasmet krenta), kiekiams kažkiek įtakos turi ir stipri konkurencija (Lietuvoje itin aktyvus yra Estijos paštas, Prancūzijos paštas, Vokietijos paštas ir panašiai) ir migravimas į ne UPP paslaugas (siuntiniai, paštomatai, kurjeriai)“, – dėstė pašnekovė.

Vaida Budrienė
Vaida Budrienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip nurodoma Lietuvos pašto tinklapyje, mobilusis laiškininkas, užsukdamas į gyventojo namus pristatyti laišką, prenumeruojamą spaudos leidinį, pensiją ar socialinę išmoką, suteikia ir kitas reikalingas paslaugas: pristato ir priima išsiųsti paprastąsias ar registruotąsias pašto siuntas, priima prenumeratos užsakymus, pristato pinigų perlaidas, surenka mokesčius, parduoda siuntų pakuočių ir kitų prekių.

Laiškininką į namus dėl laiško ar siuntinio išsiuntimo galima nemokamai išsikviesti telefonu. Kitos paslaugos du kartus per savaitę (paprastai po 15 minučių per dieną) teikiamos nurodytais adresais.

Brango pirmą kartą per 10 metų

Praėjusiais metais vidutiniškai 10 centų pakilo pagrindinių UPP (laiškų, smulkių daiktų siuntimo) kainos.

„Tarifų keitimas pirmiausiai kompensavo dalį sąnaudų, kurios dalinai buvo aukštesnės nei pajamos.

Iš klientų elgesio matome, kad šis sprendimas nebuvo skaudus patiems klientams, nes apie 10 centų kilimas neturi įtakos UPP paslaugų vartojime. Primenu, kad kainos buvo nekoreguotos apie 10 metų.

Taip pat kartu Lietuvos paštas mažino kainas didesniems UPP korespondencijos siuntimams, gerino klientams pirmenybinių siuntų prieinamumą, sumažinęs skirtumą tarp pirmenybinių ir nepirmenybinių siuntų“, – komentavo V. Budrienė.

Ji pridūrė, kad galutinė įtaka dėl tarifų pakėlimo dar nesuskaičiuota.

Neišnešiotų pensijų pamoka: nykstantis paštas gali tapti negerovės valstybės simboliu
© DELFI / Karolina Pansevič

Vėluojanti spauda

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padaugėjo skundų dėl vėluojančių spaudos leidinių, pavyzdžiui, laikraščių.

„Ne vienas prenumeratorius skundžiasi, kad jų netenkina vėlyvas Lietuvos pašto pristatymo laikas, nes laikraštį nori skaityti iš ryto, ir dėl šios priežasties netgi svarstantys atsisakyti laikraščių prenumeratos.

Neretai skaitytojai paštininko sulaukia ne tą pačią dieną, kai išeina numeris, o net po dviejų ar trijų dienų. Jei suserga paštininkas, nėra kas jį pavaduoja, tai niekas neneša“, – rašoma viename laiške DELFI redakcijai.

V. Budrienė paaiškino, kad vėlavimas, ypač miestuose, atsirado dėl didelio prenumeratos srauto ir trūkstamų pajėgumų paštuose.

„Lietuvos paštas pradėjo išnešioti daugiau laikraščių ir žurnalų, todėl atsirado naujų taškų, į kuriuos bendrovė pristato spaudos leidinius. Pasikeitus ar pagausėjus gavėjų sąrašui, teko perdėlioti laiškininkų maršrutus.

Kadangi tai reiškia, kad turi būti peržiūrima tūkstančiai adresų, procesas šiek tiek užtrunka. Situaciją operatyviai taisome“, – teigė ji.

Ateitį mato skirtingai

DELFI kalbinti Seimo nariai Lietuvos pašto ateitį piešė kardinaliai priešingai. Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis teigė, kad anksčiau ar vėliau bus grįžta prie klausimo apie šios įmonės privatizaciją.

Bronislovas Matelis
Bronislovas Matelis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Konkurencinė aplinka pasidarys labai stipri. Manyčiau, kad čia netgi ne požiūrio klausimas ir tokį variantą svarstyti reikėtų. Perspektyvoje paslaugas perims kiti, po gabaliuką atsiplėš – vyks natūralus apimčių mažėjimas. Jie privers – arba valstybė turės kišti nuolat pinigus ten, arba turės būti kalbama apie privatizaciją“, – sakė jis.

Kita vertus, B. Matelis pastebėjo, kad mobilaus paštininko modelis kai kuriems gyventojams šiandien nėra labai patogus.

„Optimizuodami savo veiklą, jie panaikino visus, padarė ant ratų atvažiuojančius. Atvažiuoja tik vieną ar du kartus per savaitę. Žmogus turi taikytis, turi planuoti, iš vienkiemio neatvažiuos į rajono centrą.

Tos paslaugos ir mažėja. Paštas pasidaro nebepatogus. Anksčiau nueidavo, dar ir pensiją pasiimdavo, išsiųsdavo laiškelį, susimokėdavo mokesčius, o dabar turi prisiderinti, kad per savaitę kelis kartus atvažiuos. Gal jis nespės, gal serga, gal turi eiti pas kaimyną ir t.t.

Viskas, dėl to ta paslauga dar labiau miršta. Matome, kad ta socialinė paslauga yra labai smarkiai sumenkusi“, – pasakojo Seimo narys.

Savo ruožtu socialdemokratas Algirdas Sysas apie privatizaciją kalbėjo atsargiau ir pastebėjo, jog paštas atlieka tam tikrą funkciją.

Algirdas Sysas
Algirdas Sysas
© DELFI / Domantas Pipas

„Dabar visi pripratome bendrauti elektroniniais laiškais, tinklais, socialinėje medijoje ir t.t. Bet jei atsitinka taip, kad priešas iškerta visą elektros tiekimą. Tai kaip, kokiais metodais mes pateiksime informaciją piliečiams? Raiti josime, pašto karveliais?

Šiuo atveju manyčiau, kad tai turėtų išlikti valstybės funkcija – užtikrinti informacijos pateikimą žmonėms. Jeigu viską privatizuojame, verslas visada imasi ten, kur yra pelninga ir naudinga. Mažiau naudingus bando apeiti ir taip žmonės lieka be paslaugos. Todėl būčiau šalininkas, kad tai būtų priskirta prie universalios valstybės paslaugos“, – sakė jis.

A. Sysas svarstė, kam šiuo klausimu tarnauja valstybė.

„Ar piliečiams – kurie gali gyventi vienkiemyje, jie turi tokią teisę ir gauti paslaugą. Ar mes viską optimizuojame, nutariame, kad nusispjauti į piliečius, kurie gyvena atokiau, siekiame tik pelno. Kol kas Lietuvoje bandoma eiti pastaruoju keliu.

Trūksta finansavimo, apskritai mūsų mokesčių sistema yra ydinga, turime mažą perskirstymą ir tada visur trūksta – ir sveikatai, ir švietimui, ir policijai. O paštas, tai čia išvis piliečių reikalas. Jei norime išsaugoti ir turėti normalią valstybę, paštas turi funkcionuoti ir pasiekti kiekvieną pilietį“, – sakė jis.

Pernai skelbta, kad Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas pradėjus eiti Astai Sungailienei, LP grupės 2018 metų pirmojo pusmečio neaudituotas konsoliduotas pelnas sudarė 2,168 mln. eurų. 2017 metais sausį–birželį grupė buvo patyrus 859 tūkst. eurų grynųjų nuostolių.

DELFI primena, kad sausį keli tūkstančiai pensininkų Vilniuje ir Kaune laiku negavo pensijų. Vėliau „Sodra“ pranešė, kad šiuose miestuose atsisako pasirinktos įmonės „Bastaras“ paslaugų.

2018 metais Ryšių reguliavimo tarnybos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 75 proc. suaugusių šalies gyventojų naudojasi pašto paslaugomis, o kaimo gyventojai šiomis paslaugomis naudojasi dažniau nei miestiečiai (atitinkamai 81 proc. ir 71 proc. respondentų).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(21 žmogus įvertino)
3.2381
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jautrus brolystės su Latvija klausimas: istorija mena ne vieną kartėlį ir susitaikymą (12)

Broliai ar konkurentai – paskutiniu metu dažniausiai skambėjęs klausimas apie Lietuvos ir...

JAV paskelbė sankcijų Venesuelos valstybiniam bankui ir jo padaliniams (5)

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijų svarbiam Venesuelos bankui BANDES ir keturiems...

Italija ir Kinija pasirašė memorandumą dėl naujojo „Šilko kelio“ projekto (4)

Italija šeštadienį pasirašė su Kinija „neprivalomą“ protokolą dėl dalyvavimo...

Planuojama Trakų Vokės dvaro renovacija, pradedamas tvarkyti parkas (6)

Vilniuje planuojama renovuoti Trakų Vokės dvaro sodybą, o šalia esantis parkas jau pradedamas...

Niekas net nepastebėjo, kaip Šiauliai atsigavo: tai puikus miestas pavargusiems nuo sostinės nesąmonių (410)

Po krizės dėl emigracijos ir vidinės migracijos nukraujavęs Šiaulių miestas pastaraisiais...

Top naujienos

Ušackas - apie tai, ko trūksta kandidatams į prezidentus, tikrąjį darbą Rusijoje ir sudėtingus santykius su Grybauskaite (23)

Diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas neslepia, kad jo patarimų...

Jautrus brolystės su Latvija klausimas: istorija mena ne vieną kartėlį ir susitaikymą (12)

Broliai ar konkurentai – paskutiniu metu dažniausiai skambėjęs klausimas apie Lietuvos ir...

Orai: savaitės pradžioje – permainos (3)

Pasidžiaugus pavasariška šiluma ir saule, jau nuo pirmadienio teks vėl prisiminti niūrius ir...

Nacistinėje Austrijoje motina paliko sūnų: rastuose laiškuose – neįtikėtina istorija (59)

Kai žydų tautybės motina jį paliko ir pabėgo į Jungtinę Karalystę, Kurtui tebuvo keturiolika....

Kelionių organizatoriai įvardijo Turkijos viešbučius, kuriuose rasite geriausią kainos ir kokybės santykį (80)

Poilsinės kelionės į Turkiją – vienas iš populiariausių šeimos atostogų pasirinkimų....

Scenoje talentai, už jos ribų - monstrai: jų plačios šypsenos slėpė siaubingus įpročius bei nepakenčiamą charakterį

Kai kurie muzikantai yra tiesiog dievinami dėl jų genialaus talento. Jų kūryba žmones veikia...

JAV parama Baltijos šalims toliau siutina Kremlių: Trumpo žodžius priskyrė ir Lietuvai (642)

„ JAV palieka Baltijos šalis“, „ Baltijos šalys nebemadingos“, – tokiomis ir panašiomis...

Dizainerė įrengė 12 kv. metrų butą maksimaliai patogiai: pavyko sutalpinti viską (195)

Kuo mažesnis būstas, tuo didesnis iššūkis jį įrengti taip, kad būtų patogu ir nieko...