aA
Privačiai bendrovei nesugebėjus laiku į namus pristatyti pensijų, ši paslauga grįžo į Lietuvos pašto rankas. Tačiau pastaraisiais metais valstybės valdomos įmonės veiklos apimtys mažėja, o tai kelia klausimą, kokia valstybe nori būti Lietuva.
Vilniaus centrinis paštas
© DELFI / Domantas Pipas

Naujausios Lietuvos pašto veiklos ataskaitos duomenimis, per pirmąjį 2018 metų pusmetį paslaugų iš viso suteikta 17 proc. mažiau. Tuo metu universaliųjų pašto paslaugų (UPP) suteikta 39 proc. mažiau.

Per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičius įmonėje sumažėjo 359, iki 5 415.

Kaip nurodoma Pašto įstatyme, universalioji pašto paslauga (UPP), tai – teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams.

Kitaip tariant, laiškų ir siuntų surinkimas bei pristatymas turi būti lengvai prieinamas ir nebrangus visiems šalies gyventojams. Pradėjus diegti naują – mobilaus laiškininko – veiklos modelį, buvo pasigirdę nuogąstavimų, kad dėl to nukentės socialinė pašto funkcija.

Tačiau Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė DELFI sakė, kad pernai fiksuotas UPP paslaugų sumažėjimas su pasikeitusiu pašto modeliu neturi nieko bendro.

„Mobilusis laiškininkas atlieka ir laiškų priėmimo funkciją. Taip pat šis modelis yra įgyvendindamas kaimo vietovėse, kai tuo metu didžioji laiškų siuntimo dalis tenka miestams. Taip pat kaimo vietovėse laiškus išsiųsti nereikia mobilaus laiškininko ar pašto skyriaus. Jį tereikia įmesti į geltonąją pašto dėžutę, kurią galima rasti kiekviename, net ir mažame miestelyje“, – sakė ji.

Pasak V. Budrienės, UPP paslaugų kiekio mažėjimas pirmiausia susijęs su natūraliu laiškų kiekio (korespondencijos) mažėjimu.

„Be laiškų natūralaus kritimo (į metus apie 8–10 proc. kasmet krenta), kiekiams kažkiek įtakos turi ir stipri konkurencija (Lietuvoje itin aktyvus yra Estijos paštas, Prancūzijos paštas, Vokietijos paštas ir panašiai) ir migravimas į ne UPP paslaugas (siuntiniai, paštomatai, kurjeriai)“, – dėstė pašnekovė.

Vaida Budrienė
Vaida Budrienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip nurodoma Lietuvos pašto tinklapyje, mobilusis laiškininkas, užsukdamas į gyventojo namus pristatyti laišką, prenumeruojamą spaudos leidinį, pensiją ar socialinę išmoką, suteikia ir kitas reikalingas paslaugas: pristato ir priima išsiųsti paprastąsias ar registruotąsias pašto siuntas, priima prenumeratos užsakymus, pristato pinigų perlaidas, surenka mokesčius, parduoda siuntų pakuočių ir kitų prekių.

Laiškininką į namus dėl laiško ar siuntinio išsiuntimo galima nemokamai išsikviesti telefonu. Kitos paslaugos du kartus per savaitę (paprastai po 15 minučių per dieną) teikiamos nurodytais adresais.

Brango pirmą kartą per 10 metų

Praėjusiais metais vidutiniškai 10 centų pakilo pagrindinių UPP (laiškų, smulkių daiktų siuntimo) kainos.

„Tarifų keitimas pirmiausiai kompensavo dalį sąnaudų, kurios dalinai buvo aukštesnės nei pajamos.

Iš klientų elgesio matome, kad šis sprendimas nebuvo skaudus patiems klientams, nes apie 10 centų kilimas neturi įtakos UPP paslaugų vartojime. Primenu, kad kainos buvo nekoreguotos apie 10 metų.

Taip pat kartu Lietuvos paštas mažino kainas didesniems UPP korespondencijos siuntimams, gerino klientams pirmenybinių siuntų prieinamumą, sumažinęs skirtumą tarp pirmenybinių ir nepirmenybinių siuntų“, – komentavo V. Budrienė.

Ji pridūrė, kad galutinė įtaka dėl tarifų pakėlimo dar nesuskaičiuota.

Neišnešiotų pensijų pamoka: nykstantis paštas gali tapti negerovės valstybės simboliu
© DELFI / Karolina Pansevič

Vėluojanti spauda

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padaugėjo skundų dėl vėluojančių spaudos leidinių, pavyzdžiui, laikraščių.

„Ne vienas prenumeratorius skundžiasi, kad jų netenkina vėlyvas Lietuvos pašto pristatymo laikas, nes laikraštį nori skaityti iš ryto, ir dėl šios priežasties netgi svarstantys atsisakyti laikraščių prenumeratos.

Neretai skaitytojai paštininko sulaukia ne tą pačią dieną, kai išeina numeris, o net po dviejų ar trijų dienų. Jei suserga paštininkas, nėra kas jį pavaduoja, tai niekas neneša“, – rašoma viename laiške DELFI redakcijai.

V. Budrienė paaiškino, kad vėlavimas, ypač miestuose, atsirado dėl didelio prenumeratos srauto ir trūkstamų pajėgumų paštuose.

„Lietuvos paštas pradėjo išnešioti daugiau laikraščių ir žurnalų, todėl atsirado naujų taškų, į kuriuos bendrovė pristato spaudos leidinius. Pasikeitus ar pagausėjus gavėjų sąrašui, teko perdėlioti laiškininkų maršrutus.

Kadangi tai reiškia, kad turi būti peržiūrima tūkstančiai adresų, procesas šiek tiek užtrunka. Situaciją operatyviai taisome“, – teigė ji.

Ateitį mato skirtingai

DELFI kalbinti Seimo nariai Lietuvos pašto ateitį piešė kardinaliai priešingai. Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis teigė, kad anksčiau ar vėliau bus grįžta prie klausimo apie šios įmonės privatizaciją.

Bronislovas Matelis
Bronislovas Matelis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Konkurencinė aplinka pasidarys labai stipri. Manyčiau, kad čia netgi ne požiūrio klausimas ir tokį variantą svarstyti reikėtų. Perspektyvoje paslaugas perims kiti, po gabaliuką atsiplėš – vyks natūralus apimčių mažėjimas. Jie privers – arba valstybė turės kišti nuolat pinigus ten, arba turės būti kalbama apie privatizaciją“, – sakė jis.

Kita vertus, B. Matelis pastebėjo, kad mobilaus paštininko modelis kai kuriems gyventojams šiandien nėra labai patogus.

„Optimizuodami savo veiklą, jie panaikino visus, padarė ant ratų atvažiuojančius. Atvažiuoja tik vieną ar du kartus per savaitę. Žmogus turi taikytis, turi planuoti, iš vienkiemio neatvažiuos į rajono centrą.

Tos paslaugos ir mažėja. Paštas pasidaro nebepatogus. Anksčiau nueidavo, dar ir pensiją pasiimdavo, išsiųsdavo laiškelį, susimokėdavo mokesčius, o dabar turi prisiderinti, kad per savaitę kelis kartus atvažiuos. Gal jis nespės, gal serga, gal turi eiti pas kaimyną ir t.t.

Viskas, dėl to ta paslauga dar labiau miršta. Matome, kad ta socialinė paslauga yra labai smarkiai sumenkusi“, – pasakojo Seimo narys.

Savo ruožtu socialdemokratas Algirdas Sysas apie privatizaciją kalbėjo atsargiau ir pastebėjo, jog paštas atlieka tam tikrą funkciją.

Algirdas Sysas
Algirdas Sysas
© DELFI / Domantas Pipas

„Dabar visi pripratome bendrauti elektroniniais laiškais, tinklais, socialinėje medijoje ir t.t. Bet jei atsitinka taip, kad priešas iškerta visą elektros tiekimą. Tai kaip, kokiais metodais mes pateiksime informaciją piliečiams? Raiti josime, pašto karveliais?

Šiuo atveju manyčiau, kad tai turėtų išlikti valstybės funkcija – užtikrinti informacijos pateikimą žmonėms. Jeigu viską privatizuojame, verslas visada imasi ten, kur yra pelninga ir naudinga. Mažiau naudingus bando apeiti ir taip žmonės lieka be paslaugos. Todėl būčiau šalininkas, kad tai būtų priskirta prie universalios valstybės paslaugos“, – sakė jis.

A. Sysas svarstė, kam šiuo klausimu tarnauja valstybė.

„Ar piliečiams – kurie gali gyventi vienkiemyje, jie turi tokią teisę ir gauti paslaugą. Ar mes viską optimizuojame, nutariame, kad nusispjauti į piliečius, kurie gyvena atokiau, siekiame tik pelno. Kol kas Lietuvoje bandoma eiti pastaruoju keliu.

Trūksta finansavimo, apskritai mūsų mokesčių sistema yra ydinga, turime mažą perskirstymą ir tada visur trūksta – ir sveikatai, ir švietimui, ir policijai. O paštas, tai čia išvis piliečių reikalas. Jei norime išsaugoti ir turėti normalią valstybę, paštas turi funkcionuoti ir pasiekti kiekvieną pilietį“, – sakė jis.

Pernai skelbta, kad Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas pradėjus eiti Astai Sungailienei, LP grupės 2018 metų pirmojo pusmečio neaudituotas konsoliduotas pelnas sudarė 2,168 mln. eurų. 2017 metais sausį–birželį grupė buvo patyrus 859 tūkst. eurų grynųjų nuostolių.

DELFI primena, kad sausį keli tūkstančiai pensininkų Vilniuje ir Kaune laiku negavo pensijų. Vėliau „Sodra“ pranešė, kad šiuose miestuose atsisako pasirinktos įmonės „Bastaras“ paslaugų.

2018 metais Ryšių reguliavimo tarnybos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 75 proc. suaugusių šalies gyventojų naudojasi pašto paslaugomis, o kaimo gyventojai šiomis paslaugomis naudojasi dažniau nei miestiečiai (atitinkamai 81 proc. ir 71 proc. respondentų).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(21 žmogus įvertino)
3.2381
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Bankrutavusių turizmo bendrovių klientams valstybė jau sumokėjo per 100 tūkst. eurų (4)

Prieš kelerius metus bankrutavusių kelionių agentūrų klientams valstybė jau sumokėjo per 100...

Lietuviai atrado rojų Tenerifėje: kuria verslus ir pardavinėja nekilnojamąjį turtą pasakoja apie pasakišką pelną (322)

Sklando toks gandas – taip nusprendė lėktuvų ekipažai, – pasaulyje viso labo tik trys vietos,...

Valstybė ir savivaldybės sausį gavo 10,1 mln. eurų neplanuotų pajamų (7)

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio mėnesį siekė 744 mln. eurų – 1,4 proc....

Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką (17)

Suomijai , Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra...

JAV derybininkas: JAV-Kinijos prekybos derybose išlieka labai sudėtingų klausimų

Jungtinių Valstijų prekybos derybininkas Robertas Lighthizeris Kinijos prezidentui Xi Jinpingui...

Top naujienos

Lietuviai aplankė išskirtinę Indijos vietą, kurioje streikai – kasdienybė: viskas dėl moterų (14)

Praleidę keturias dienas Alapuroje, pasidžiaugę „Backwaters“ ir pliažais, atšventę...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (332)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Ivaškevičius: daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos (423)

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį...

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (105)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje – įtempta kova: netrukus paaiškės, kas pateks į finalą balsuokite (169)

Vasario 16-osios vakarą skamba antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši tiesioginė...

Kurtizanių amžius Paryžiuje: nuo slaptų bordelių iki šampano vonių ir „meilės kėdės“ (35)

Prieš kelis metus Paryžiaus Orsė muziejus (Musée d'Orsay) pirmą kartą surengė šokiruojančią...

Adomaitis galimybes finale vertina vienodai, Maksvytis gailisi suklydęs ir nesuvaldęs auklėtinių (34)

Luigi Lamonica buvo labiausiai aptarinėjamas personažas prieš Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Gydytojas kritiškai įvertino plintančią sveikatingumo madą: tai tinka tikrai ne visiems (44)

Tikriausiai televizijoje ir socialiniuose tinkluose teko pastebėti vis dažniau atsirandančius...

Miunchene – vienas už kitą įžūlesni Lavrovo pareiškimai papildyta (1187)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio...

Garsių aviatorių pėdsakai Panevėžyje ir neeilinis įvykis miesto istorijoje (12)

Panevėžyje F. Vaitkaus, Dariaus ir Girėno gatvių pavadinimai byloja ne tik apie aviacijos...