Investicijas stabdė ir patalpų trūkumas
Itin solidūs atlyginimai, puikios darbo sąlygos su moderniai įrengtomis poilsio zonomis biuruose, nemokamu maitinimu ir kitais privalumais. Toks įvaizdis lydi vieną perspektyviausių sričių – IT sektorių.
Vilnius jau prieš kurį laiką galėjo pasigirti savo padalinius įkūrusiomis užsienio kapitalo IT kompanijomis, o Kaunas šioje srityje ne vienus metus stagnavo. Tam įtakos turėjo ne tik sostinės dominavimas, bet ir gana banali priežastis – Kaune tiesiog nebuvo tarptautinių kompanijų reikalavimus atitinkančių biurų pastatų. Aukštus reikalavimus keliančių, apie plėtrą mąstančių investuotojų neviliojo NT vystytojų pažadai, o šie taip pat norėjo garantijų – pasirašyti dar neiškilusio pastato nuomos sutartis.
Viena Kaune veikiančių IT kompanijų, Vokietijos ir Lietuvos kapitalo bendrovė „NFQ“, net ryžosi nuosavo biuro statyboms. Tai buvo gyvybiškai svarbus sprendimas, nes, planuojant būtiną plėtrą, mieste tiesiog nebuvo kur įkurdinti naujų darbuotojų.
Šiuo metu Kaune biurų pastatų trūkumo problemos jau nebeliko. Per pastarąjį dešimtmetį iškilo ne vienas biurų kompleksas, baigiami įrengti nauji statiniai. Kaip į šiuos pokyčius reaguoja besiplečiantis IT sektorius? Ar Kaune padaugės itin didelius atlyginimus mokančių darbdavių?
Geri atlyginimai – tik turintiems patirtį
Kaune po truputį daugėja IT bendrovių, plečiasi ne tik lietuviško kapitalo įmonės, bet ateina ir užsienio investuotojų. Nors ši plėtra vyksta ne taip sparčiai, kaip pramonės sektoriuje, tačiau pokyčius darbo rinkoje puikiai jaučia specialistų atrankos segmente dirbančios bendrovės. Nuolat vyksta kova dėl programuotojų, juos kitų IT bendrovių užsakymu ieško bei vilioja šios srities profesionalai, dar vadinami „galvų medžiotojais“.
Tiesa, baigiantiems IT studijas ir svajojantiems apie solidžius, kelis tūkstančius eurų siekiančius atlyginimus, teks nusivilti. Realybėje jaunieji specialistai personalo atrankos profesionalų visai nedomina.
„Suprantama, jog IT studijas baigę jauni žmonės tikisi būti labai patrauklūs darbo rinkoje, įsidarbinę gauti labai gerus atlyginimus. Tačiau mūsų klientams reikia tokių žmonių, kurie jau ateitų turėdami solidžią darbo patirtį. Tokie žmonės gali tikrai daug uždirbti ir jiems siūlomos kitokios sąlygos“, – portalui DELFI sakė personalo atrankos bendrovės „HR Factory Lithuania“ vadovė Raminta Aukštuolytė.
Ji minėjo, kad pradedančiųjų, vadinamųjų junior specialistų, IT bendrovės nesunkiai randa pačios. O pagrindinė kova vyksta dėl profesionalų. Tačiau jų skaičius ribotas, tai aukštas pozicijas užimantys ir neblogai uždirbantys žmonės. Aišku viena – turėdami gerai mokamus darbus, šie juos sutinka keisti tik į dar geresnius, o ši gerovė nebūtinai pasireiškia vien tik didesniu atlyginimu.
„Tokie žmonės labai saugomi, vertinami ir labai sunkiai paleidžiami. Ieškant klientams aukščiausios kvalifikacijos specialistų vyksta aktyvi paieška, tai 80–90 proc. mūsų darbo specifikos. Ir čia jau figūruoja ne vien tik atlyginimo dydis. Kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistas, tuo jam įdomesni kiti dalykai. Labai daug ką lemia komanda, vadovai, psichologinis klimatas. Kartais vadovo skambutis gali turėti daug didesnę reikšmę, nei pasiūlytas keliais šimtais eurų didesnis atlyginimas“, – sakė profesionalų paieška klientams užsiimančios bendrovės „HR Factory Lithuania“ vadovė R. Aukštuolytė.
Kauniečiai tapo per brangūs, juos nukonkuravo indai
Pagrindiniais žaidėjais Kauno IT rinkoje šiuo metu galima vadinti sąlyginai nedidelį bendrovių ratą. Tai po kelis šimtus darbuotojų turinčios bendrovės „Dev Bridge“, NFQ, „Telesoftas“, „Adform“, „Visma“, „Hostinger“, „Dassault Systemes“, „TransUnion“.
Pasikeitus savininkams iš Kauno IT elito visai neseniai pasitraukė 670 darbuotojų turėjusi JAV paslaugų medicinai bendrovė „Intermedix“, o jos IT specialistai buvo perkelti į bendrovę „Juvare“. Profesionalų sluoksniuose kalbama, jog naujųjų savininkų sprendimą uždaryti Kaune veikusį paslaugų centrą lėmė Indijos verslo pasiūlymas tas pačias paslaugas teikti gerokai žemesnėmis kainomis.
Tiesa, ypatingų pokyčių IT darbo rinkoje šis sprendimas neturėjo. Didžioji dalis veiklą nutraukusios bendrovės darbuotojų – laisvu nuo studijų metu paslaugų centre dirbę studentai. O bendrovėje „Juvare“, į kurią perėjo IT specialistai, šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, dirba 37 žmonės.
„Mūsų įmonė nuo „Intermedix“ atsiskyrė gerokai anksčiau, nei pastarieji nusprendė trauktis iš Lietuvos. Praėjo jau daugiau nei 1,5 metų, kai perėmėme tam tikrus anksčiau „Intermedix“ plėtotus IT sprendimus bei produktus. Toliau juos vystome bei kuriame naujus. Jau nuo 2018 metų vidurio veikiame kaip visiškai atskira įmonė. Kitas svarbus momentas – tuo metu, kai įvyko įmonių atsiskyrimas, tik maža dalis žmonių, dirbusių „Intermedix“ IT padalinyje perėjo į „Juvare Lithuania“, – patikslino bendrovės atstovė Renata Ravkienė.
Tai – ne pirmas atvejis, kai pasikeičia Kaune investavusių bendrovių akcininkai. Savininkus pakeitė ir britų kapitalo bendrovė „Call Credit“, tapusi „TransUnion“.
Geidžiamiausias IT elitas: savo vertę žinantys, daug uždirbantys profesionalai
Nors Lietuvoje įmonės „Dassault Systemes“ vardas nėra plačiai žinomas, tai pirmoji į Kauną atėjusi užsienio kapitalo IT bendrovė. Nuo 1996 metų veikusi kaip JAV kompanijos „No Magic Inc.“ antrinė įmonė, ji profesionalų sluoksniuose garsėjo kaip pirmoji mieste vakarietiška IT bendrovė, programuotojams mokėjusi solidžiausius atlyginimus. Neseniai ją įsigijus prancūzų korporacijai, bendrovė pakeitė pavadinimą.
Ilgametė šios bendrovės vadovė Gitana Strazdauskė minėjo, kad planuojant plėtrą, didinant darbuotojų skaičių bet kas nėra samdomas, o ieškoma geriausiųjų. Dėl jų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, vyksta nuolatinė kova. Šie gerą atlygį gaunantys profesionalai žino savo vertę bei yra reiklūs, tad darbdaviams tenka būti gana lankstiems.
„Labai sunku žmogų net pakviesti pokalbio, nes savo srities profesionalai turi gana daug pagundų. Be to, žmonės nori konkretumo. Jeigu jį samdantis vadovas negali konkrečiai pasakyti, už ką jis bus atsakingas, kaip atrodys darbo diena, kokia bus jo komanda, kokios užduotys, – labai mažai šansų, kad toks interviu baigsis sėkmingai“, – sakė G. Strazdauskė.
Tai, kad dirbant su profesionalais, jų ieškoma ne publikuojant darbo skelbimus, o kontaktuojant asmeniškai bei taikomos visai kitos taisyklės, minėjo ir personalo atrankos bendrovės „HR Factory Lithuania“ vadovė R. Aukštuolytė.
„Ieškant aukščiausios kvalifikacijos specialistų orientuojamės į ryšio su žmogumi užmezgimą. Gal iš karto pritraukti ir nepavyks, tačiau žvelgiant į pusmečio perspektyvą jis gal taps atviresnis. Tą supranta ir mūsų klientai – kad, norint pritraukti aukščiausio kategorijos daugiausia uždirbančių profesionalų, reikia įdirbio. Nes jie kelia visai kitus reikalavimus“, – sakė R. Aukštuolytė.
Paklausiausi darbo rinkoje – komandų vadovai
Savo vertę žinantys, po kelis galiojančius darbo pasiūlymus turintys IT profesionalai, pasak bendrovės „Dassault Systemes“ vadovės, prieš priimdami sprendimą vertina ne tik siūlomą finansinį atlygį, bet ir kitus veiksnius. Tai galimybė pasistatyti automobilį, vaikus auginantiems specialistams aktualus lankstesnis darbo grafikas, psichologinė atmosfera darbe.
Kiti svarbūs veiksniai – realios galimybės kelti savo kvalifikaciją, dirbti su įdomiais projektais, naujausiomis technologijomis. Dar vienas kriterijus, kuris keliamas solidžius atlyginimus gaunantiems IT komandų vadovams, profesiniu slengu vadinamiems „teamleadams“, – gebėti sutelkti savo kolektyvą produktyviam darbui atlikti, optimaliai paskirstyti užduotis norimam rezultatui pasiekti.
„Ieškodami darbuotojų orientuojamės į patyrusius, senior lygio specialistus. Kad jie mokėtų ne tik labai gerai sugalvoti, kaip atlikti užduotį, rašyti programinį kodą, bet ir gebėtų dirbti su žmonėmis“, – sakė G. Strazdauskė, paminėjusi, jog šiuo metu jaučiama IT specialistų specializacijų siaurėjimo tendencija.
Paklausus, kokios specializacijos IT profesionalai šiuo metu labiausiai „medžiojami“ darbdavių, ji pirmiausia minėjo savo pozicijų neužleidžiančios „Java“ programavimo kalbos specialistus, taip pat – PHP ir „Python“ kalbų guru.
Tendencijos rinkoje – mažas bendroves praryja didžiosios
Ar Kaune pakaktų IT srities profesionalų naujoms, čia padalinius norinčioms kurti įmonėms?
„Kiek steigiasi įmonių, visos jos specialistų kažkaip surado, juos vis vien kažkaip pritraukia. Nė vienai neteko užsidaryti dėl darbuotojų trūkumo. Darbo rinkoje išsitenkame, randame savo darbuotojus“, – sakė G. Strazdauskė.
Kalbėdama apie pokyčius IT rinkoje ji minėjo aiškiai pastebimą įmonių stambėjimo tendenciją, tad sudėtingiausia turėtų būti nedidelėms, į projektinę veiklą orientuotoms organizacijoms, kurios tiesiog „suvalgomos“.
„Prieš kurį laiką įmonių stambėjimas aiškiai matėsi Suomijoje, dabar tai vyksta ir Lietuvoje, mažų IT įmonių, turinčių po 5–10 žmonių, jau nebelieka. Prieš šešerius metus nebuvo daug bendrovių, kurios turėtų po 200–400 darbuotojų, o dabar tokių jau ne viena. Įmonėms stambėjant jas papildo studentai, šis procesas vyksta ir kitų įmonių specialistų sąskaita, tad jos sunyksta“, – sakė G. Strazdauskė.
Europos masteliais Vilnius mažas miestas, o Kaunas – tik jo priemiestis
„Kauno IT potencialas dar nėra išnaudotas. Tikrai yra galimybė gerokai paūgėti į viršų“, – portalui DELFI sakė užsienio investicijų paieška bei pritraukimu besirūpinančios viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.
Jis minėjo, kad Kaune augimas jaučiamas, tačiau Vilnius auga greičiau. Taip pat pastebimas tam tikras nelygumas, nes Kaunas savo universitetine baze, akademine įvairove yra konkurencingas miestas.
„Proveržis būtų tuomet, jei per metus ateitų po 3–4 vidutinio lygio investuotojus. Gamyba tikrai šovė į viršų, o paslaugų sektorius kol kas ne“, – sakė M. Katinas.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas akcentavo, jog didelės tarptautinės kompanijos net ir Vilnių priskiria mažų miestų kategorijai. Vertinant pagal šiuos kriterijus, Kaunas tampa tik mažo Europos miesto priemiesčiu.
„Vienas iš ingredientų yra miesto pasiekiamumas oru. Jeigu investuotojas nusileidžia Vilniuje, jam labai sunku paskirti laiką kelionei į kitą miestą. Jis vertina ir tikrina Vilnių, o kartu kaip alternatyvą pamini ir Budapeštą. Jeigu investuotojas nusileidžia Kaune, daug lengviau psichologiškai. Jis patikrina miestą, tada jį lygina su kitais.
Todėl šį apribojimą visiems kartu teks nugalėti. Reikės investuoti ir į Kauno įvaizdį, ir į Kauno įvaizdinę architektūrą“, – sakė M. Katinas.
Ieško ne tik anglų kalbą mokančių darbuotojų
M. Katinas minėjo, kad tarptautinių kompanijų atstovams, vertinantiems miestą ir galimybę jame investuoti, labai svarbu ne tik potencialių darbuotojų gausa, bet ir pats miesto išsivystymas, jo aplinka. Vienas pagrindinių Kauno įvaizdžio trūkumų, lyginant su sostine, yra tai, kad antrasis šalies miestas neturi savo verslo kvartalo.
„Kaip tik dabar Kaunas šį verslo kvartalą augina. Kyla nauji biurų pastatai, jau ateityje šalia Nemuno salos esančią teritoriją bus galima vadinti verslo kvartalu“, – sakė M. Katinas.
Nors technologine prasme Kaunas atrodo stipriai, tačiau kur kas silpnesnė jo vieta, M. Katino vertinimu, „minkštieji“ įgūdžiai, pavyzdžiui užsienio kalbų mokėjimas.
„Nekalbu vien apie anglų kalbą, dabar vidutinis investuotojas tikisi 3–4 kalbų kompetencijų, ir ne iš vieno žmogaus, bet visame padalinyje. Renkant statistinius duomenis, tikrinant kitą informaciją matyti, jog tokių darbuotojų Kaune rasti sunkiau nei Vilniuje. Tai natūralu, sostinėje daugiau tarptautinių studentų, įvairių programų. Taigi tarptautiškumas – vienas svarbių dalykų, kuris reikalingas miestui“, – sakė M. Katinas patikslinęs, jog į Lietuvą ateinančios Vokietijos ar Švedijos bendrovės siekia rasti jų kalba bendrauti galinčių darbuotojų.
Užsienio bendrovės Kaune steigia paslaugų centrus
Kauno savivaldybės įkurtos investicijų pritraukimo, tarptautinės miesto rinkodaros ir turizmo agentūros „Kaunas In“ verslo skyriaus vadovas Tadas Stankevičius minėjo, kad šiuo metu jaučiamas užsienio kompanijų susidomėjimas. Kaunu domisi net tik išskirtinai IT produktus kuriančios ir juos palaikančios bendrovės, investuotojai bando žengti ir į mišrių paslaugų sektorių.
„Paskutinis toks atvejis buvo, kai Norvegijos cukraus gamintoja, bendrovė „Nordic Sugar“, valdanti Kėdainių cukraus gamyklą, čia atidarė savo paslaugų centrą. Kita Skandinavijos bendrovė, gaminanti kabelius, čia taip pat atidarė savo jungtinį paslaugų centrą“, – sakė T. Stankevičius.
Kalbėdamas apie investicijas IT sektoriuje, agentūros „Kaunas In“ atstovas minėjo praėjusių metų rudenį veiklą pradėjusią JAV ir Didžiosios Britanijos kapitalo bendrovę „OAG Aviation Worldwide“, dirbančią aviacijos duomenų analizės srityje.
„Anksčiau turėjome dvilypę problemą – verslui tinkamų patalpų ir talentų, o šiandien liko tik talentai. Patalpų esama iš tiesų nemažai, biurų pastatai dar nėra visiškai pripildyti, kai kurie projektai dar nėra baigti. Todėl investuotojams tikrai turime ką pasiūlyti ir turėsime ateityje. Matome visas galimybes labai aktyviai plėstis jau artimiausiu metu.
Kauno technologijos universitete (KTU) studijų programa Programų sistemos yra pati populiariausia ir geriausiai vertinama IT programa šalyje, čia paruošiama daugiausia specialistų“, – sakė agentūros „Kaunas In“ verslo skyriaus atstovas T. Stankevičius.